Daugelis palaikančių Jungtinės Karalystės pasilikimą ES pradėjo nerimauti dėl to, kad euroskeptiški politikai vis labiau pasitiki savo gebėjimais įtikinti tautą išstoti iš Bendrijos.
Panašu, kad išstojimą propaguojančių britų nepaveikė net JAV prezidento Baracko Obamos raginimai ateitį sieti su Europa. Tačiau ar situacija iš tiesų yra tokia nepalanki norintiems išlaikyti Bendrijos darnumą?
Nieko nekeisti
Vienas būdas D.Cameronui laimėti birželio 23 dienos referendumą yra nedaryti nieko, o dar tiksliau – nieko drastiškai nekeisti ir toliau vykdyti tą pačią politiką, kaip ir anksčiau. Situacija šiomis dienomis yra žymiai labiau palanki norintiems pasilikti ES nei buvo galima manyti prieš kelias savaites.
Per paskutinius tris mėnesius Jungtinė Karalystė referendumo klausimu buvo pasidalinusi maždaug per pusę. Tačiau pasak naujausios ir daug pasakančios apklausos – kuri apjungė informaciją iš šešių kitų apklausų – 54 proc. britų palaiko pasilikimą ES, o 46 proc. nori išstoti.
Taip pat paaiškėjo, kad eurofilai įgavo inerciją ir pastoviu tempu didino savo populiarumą šalyje. Telefonu atliktos apklausos irgi patvirtino, kad už pasilikimą ES kovojantys britai stabilizavo savo poziciją ir šiuo metu pirmauja prieš euroskeptikus.
Visa tai sudaro įspūdį, kad balsuotojus pasilikti ES pradėjo įtikinti nuolatinės vyriausybės, verslo įmonių ir net JAV prezidento B.Obamos pastangos parodyti, kad Jungtinei Karalystei geriausia likti Bendrijos nare.
Iš kitos pusės, apklausų rezultatai galėjo atspindėti faktą, kad euroskeptikų politinė kampanija nebuvo tokia sėkminga, kokią ją įsivaizdavo išstojimą palaikantys britai. Bet kuriuo atveju, jei ir toliau išliks dabartinės tendencijos, birželį turėtų paaiškėti, kad Jungtinė Karalystė ir toliau liks išdidžia ES nare.
Akcentuoti ekonomiką
Antras būdas paskatinti britus pasilikti Bendrijoje yra skirti daugiau dėmesio ekonominėms referendumo pasekmėms aptarti. Rinkos tyrimų organizacijos „Ipsos MORI“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad labiausiai Jungtinės Karalystės gyventojams rūpėjo, kaip referendumas paveiks ekonomiką, darbo rinką ir prekybą.
Antras labiausiai parūpęs klausimas buvo imigracija. Trečioje vietoje buvo suvereniteto tema, kurios britai nematė, kaip svarbiausios, priešingai nei euroskeptikas Londono meras Borisas Johnsonas.
Jei iš tiesų visiems britams labiausiai rūpėtų imigracijos tema, greičiausiai Jungtinė Karalystė išstotų iš Bendrijos, tačiau aiškiai taip nėra. Didžioji dauguma eurofilų bei neapsisprendusių balsuotojų ir trečdalis euroskeptikų pripažino, kad svarstymai apie ekonomiką paveiks tai, kaip jie balsuos referendume.
„ComRes“ atliktoje apklausoje 70 proc. britų manė, kad išstojimas iš ES būtų labiau rizikingas sprendimas ir tik 25 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad išstojimas garantuotų ekonominį saugumą.
Dėl to D.Cameronas ir visi norintys pasilikti Bendrijoje iki birželio 23 dienos turėtų kaip įmanoma labiau akcentuoti ekonomines referendumo sprendimo pasekmes.
Sveikatos apsauga
Trečias žingsnis kovoje dėl Jungtinės Karalystės likimo yra susijęs su Nacionaline sveikatos apsaugos tarnyba (NHS). Ši institucija yra ypatingai gerbiama vyresnio amžiaus darbininkų, kurių dauguma palaiko išstojimą iš Bendrijos.
56 proc. britų laikėsi nuomonės, kad 8,5 mlrd. svarų (10,9 mlrd. eurų) Jungtinės Karalystės išlaidos ES buvo bloga investicija. Beveik 60 proc. skeptikų norėjo, kad šios lėšos verčiau būtų perskirstytos ir skirtos paremti NHS.
Kiti pasiūlymai dėl pinigų perskirstymo buvo skirti daugiau finansavimo švietimo sistemai arba sumažinti mokesčius, tačiau šios idėjos nesusilaukė daug dėmesio.
Nors mažai tikėtina, kad išstojimą palaikantys britai laimės referendumą vien tik kalbėdami apie NHS, šis klausimas yra glaudžiai susijęs su migracija ir tai, kiek ji kainuoja. Dėl to pasilikimą ES atstovaujantys politikai turėtų daugiau dėmesio skirti NHS temai ir išmokti atremti euroskeptikų argumentus.
Raginti visus balsuoti
Remiantis dabartinių apklausų rezultatais, yra labai tikėtina, kad dauguma Jungtinės Karalystės piliečių referendumo metu balsuos už pasilikimą Bendrijoje. Tačiau iškyla viena labai opi problema: kas nutiks, jei balsuotojų skaičius bus per žemas?
Net jei Europą palaikantys britai sugebės laimėti daugumos piliečių širdis, viskas bus veltui, jei birželio 23 dieną šie žmonės nuspręs neiti iš namų ir referendume nebalsuoti. Kitaip tariant, kuo mažesnis balsuotojų skaičius referendume, tuo labiau tikėtina euroskeptikų pergalė, nes eitų balsuoti tik norintys kaitos, nes jiems klausimas yra labai svarbus.
Jungtinės Karalystės pasilikimą ES palaikantys politikai privalo kuo labiau raginti visus eiti balsuoti referendume, kad rezultatas atspindėtų tikrąją nuomonę šalyje.
Mažiausiai Jungtinės balsuojančios grupės yra moterys, finansinį saugumą turintys profesionalai, vidutinio amžiaus bei jauni žmonės ir tie, kurie gyvena miestuose su mišrių tautybių gyventojais.
Ypatingai reikės skatinti balsuoti jaunus britus, kurie galės nerasti laiko dalyvauti referendume dėl to, kad tuo metu vyks egzaminų sesija ir daugybė muzikos festivalių.
Atsirinkti regionus
Penktas būdas, kaip D.Cameronui laimėti referendumą – atkreipti dėmesį į tai, kurie Jungtinės Karalystės regionai linkę balsuoti už ir prieš pasilikimą ES.
Britai siejantys savo ir šalies ateitį su Europą dažniausiai yra socialiai judrūs, jaunesni, įvairių tautybių ir dažniausiai labiau pasiturintys balsuotojai, kilę iš tokių vietų, kaip Braitonas, Kembridžas, Mančesteris, Oksfordas, Jorkas ir kitur.
Tačiau euroskeptiški politikai taip pat žino, kur rasti žmones, kurie juos linkę palaikyti. Vidutinis euroskeptikas yra prastai išsilavinęs, ekonomiškai nuskriaustas baltaodis, kuris labiau tapatinasi su Anglija, o ne Jungtine Karalyste.
Dauguma išstojimą iš ES palaikančiųjų gyvena ekonominius sunkumus patiriančiuose miestuose palei Rytų Anglijos pakrantę ir buvusiuose industriniuose miestuose, kurie yra Vidurkraštyje, Jorkšyre, Velse ir Šiaurės Anglijoje.
Pasitraukimą iš Bendrijos labiausiai palaiko Donkasterio, Mansfildo, Skantorpo ir Stoko prie Trento gyventojai: tie patys britai, kurie palaikė euroskeptiškąją Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją ir jos vadovą Nigelą Farage'ą.
Dėl to D.Cameronas ir visi norintys, kad Jungtinė Karalystė ir toliau liktų ES nare turi savo aktyvumu nenusileisti euroskeptikams ir reklamuoti savo poziciją tuose regionuose, kuriuose gali gauti didžiausią palaikymą.
Europos vieningumą palaikančių britų pergalė priklausys ne vien tik nuo teorinių argumentų: galų gale referendumo dieną reikės britus įtikinti, kad šie eitų balsuoti.
