Faisalas Shahzadas pastatęs sprogmenų kupiną automobilį netoli Taims Skvero norėjo užmušti tuzinus pėsčiųjų. Umaras Faroukas Abdulmutallabas padegė sprogmenis įsiūtus į jo apatinius ir bandė numušti lėktuvą skraidinusį 289 keleivius. Mohammadas Youssefas Abdulazeezas apšaudė JAV karinę būstinę Tenesyje ir nužudė penkis kareivius.
Visi šie vyrai siekė įvykdyti teroro aktus vardan Islamo, lygiai taip pat, kaip Khalidas Shaikhas Mohammedas, Azahari Husinas, Mohammedas Atta ir daugybė kitų. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas vienijantis šiuos ekstremistus: visi šie vyrai taip pat studijavo inžineriją.
Tyrėjai seniai pastebėjo stebėtinai didelį skaičių džihadistų, kurie mokėsi inžinerijos. Tačiau kodėl taip yra, jei inžinieriai visuomenėje užima garbingą vietą, gauna didžiulius atlyginimus ir yra ypatingai vertinami daugybėje sričių?
Radikalų gretose – inžinieriai
D.Gambetta ir S.Hertogas tyrė smurtaujančius Islamo ekstremistus, veikusius nuo aštuntojo dešimtmečio. Buvo atrinkti 207 radikalai, kurie mokėsi universitete ir paaiškėjo, kad net 93 iš jų buvo inžinerijos studentai. Beveik 45 proc. ištirtų džihadistų buvo inžinieriai ir tai iš tolo lenkė visas prognozes.
Net tada, kai mokslininkai į klausimą pažvelgė kitaip, jie rado tokią pat stiprią sąsają tarp radikalizmo ir inžinerijos. Iš 40 užsienyje studijavusių radikalų 27 buvo inžinieriai. 32 iš 71 Vakaruose užaugę ekstremistai taip pat studijavo inžineriją.
Tyrėjai taip pat atrado, kad kitose radikalų grupėse, pavyzdžiui neo-stalinistų grupėse Rusijoje bei neo-nacių grupėse JAV, lygiai taip pat buvo neproporcingai didelis skaičius inžinierių.
Kai kurie garbingi ir žinomi inžinieriai palaikė mokslininkų tyrimą ir tvirtino, kad jų nenustebino, jog džihadistų grupuotėse buvo daug inžinierių, nes radikalai dažnai turi labai aukštus standartus naujokams, o inžinieriai turėjo naudingus techninius gabumus ir puikiai mokėjo spręsti problemas.
Tačiau tai toli gražu nėra visa tiesa. D.Gambetta ir S.Hertogas paaiškino, kad daugelis inžinierių nebuvo užverbuoti džihadistų, o patys savo noru nusprendė prisijungti prie teroristinių grupuočių.
Taip pat buvo atrasta, kad didžioji dauguma inžinierių dalyvavusių išpuoliuose buvo radikalių grupių įkūrėjai arba jų lyderiai. Tik 15 proc. inžinierių-ekstremistų gamino sprogmenis.
Džihadas ne dėl skurdo
Prieš kelerius metus buvo populiaru teigti, kad terorizmas atsirado dėl skurdo ir nemokšiškumo, tačiau yra labai mažai įrodymų palaikančių šią idėją.
Sarah Brockhoff 2014 metais išleistame straipsnyje „Didelės viltys ir sunkūs laikai“ („Great Expectations and Hard Times“) argumentavo, kad švietimas dažnai padeda sumažinti terorizmo plitimą šalyse, kuriose yra stabilios institucijos ir judrios ekonomikos.
Tačiau, šalyse, kuriose institucijos yra silpnos, o finansinis srautas stagnuoja, švietimas gali turėti priešingą poveikį ir iš tiesų kurstyti augantį ekstremizmą. Tai reiškia, kad švietimo poveikis terorizmui priklauso nuo to, koks yra šalies kontekstas.
Dėl to versta klausti, kodėl tiek daug inžinierių tampa džihadistais. Ar inžinerija yra kuo nors ypatinga? Ar ji skatina teroristines mintis? Ar reikia baimintis, kad artimas draugas, giminaitis ar net vaikas studijavęs inžineriją staiga nepradėtų balkone gaminti sprogmenų?
D.Gambetta ir S.Hertogas pateikė tris priežastis – sociologinę, psichologinę ir mąstysenos -, kodėl inžinerija yra susieta su džihadizmu.
Dužusios viltys, išblėsusios svajonės
Pažvelgus iš sociologinės pusės, kai žmonių viltys dėl to, ką gali pasiekti gyvenime pernelyg išauga, o po to yra sudaužomos, įvykis vadinamas santykiniu nepritekliumi. Tokį nepriteklių patyrę žmonės kitiems nebūtinai atrodo nuskriausti – jiems tereikia jausti, kad įvyko kažkas neteisingo.
Kaip tai susiję su inžinieriais? Inžineriją studijavę žmonės daugumoje besivystančių šalių visuomenės akyse turi aukštą socialinį statusą.
Tačiau vietoje to, kad susikurtų pelningas, sėkmingas ir emocinius poreikius tenkinančias karjeras, jie susiduria su ribota darbo rinka, skleroze sergančia ekonomika ir ribotomis darbo galimybėmis.
Dėl to atsiranda didelė praraja tarp inžinierių vilčių ir realių jų galimybių, dėl kurių jie gali jaustis apgauti, pažeminti ir įtūžę. Ar gali būti kas nors baisesnio už elitą, kurio svajonės dužo?
Mokslininkai paminėjo, kad vienintelė išimtis šiam dėsniui buvo Saudo Arabija, kurios inžinieriai yra sėkmingai įtraukiami į darbo rinką. Be abejonės Saudo Arabijos piliečiai dažnai dalyvauja teroristiniuose išpuoliuose: 2001 metų rusėjo 11 išpuoliuose iš 25 džihadistų 15 buvo kilę būtent iš ten. Tačiau tik vienas iš tų Saudo Arabijos teroristų buvo inžinierius.
Medicinos studentai taip pat gauna prestižiškus diplomus, o jų laukianti tikrovė neatitinka šlovės ir laurų, kurių jie tikėjosi. Ekstremistinėse grupuotėse taip pat galima rasti stebėtinai daug medikų, gydytojų ir daktarų, tačiau ne tokiais milžiniškais skaičiais, kaip inžinieriai.
Tačiau ne visi teroristais patapę asmenys nusivylė gyvenimu arba pajuto, kaip buvo nugesinamos jų ambicijos. Prie radikalių Islamo grupuočių taip pat yra prisijungę daugybė turtuolių iš padorių, gerbiamų šeimų.
Taip pat pakankamai sveikas ir judrias ekonomikas turinčios šalys, kaip Malaizija, Indija ir Indonezija vis dėlto turi didesnį nei tikėtasi skaičių inžinierių, kurie tampa džihadistais.
Tvarka, hierarchijos, pasibjaurėjimas
Dėl to D.Gambetta ir S.Hertogas pateikė antrą priežastį ryšiui tarp inžinerijos ir terorizmo – psichologiją. Mokslininkai savo tyrime susitelkė ties trim žmonių charakterio bruožais: tvarkos mėgimu arba dviprasmiškumo nemėgimu, egzistuojančių hierarchijų pripažinimu ir dideliu pasibjaurėjimu patyrus nematytą situaciją.
Tokie mokslininkai, kaip Johnas T.Jostas, Arie'as W. Kruglanski ir Jonathanas Haidtas nustatė, kad pas politiškai konservatyvius balsuotojus tie trys charakterio bruožai yra ypatingai išvystyti.
Tvarkos mėgimo, hierarchijų pripažinimo ir pasibjaurėjimo naujovėmis bruožai taip pat buvo kertiniai radikalioje Islamo ideologijoje. Ar gali būti, kad inžinierių charakteris buvo panašus?
Buvo pastebėta, kad ekonomikos studentai surinkdavo didžiausius įvertinimus pagal šiuos tris bruožus, tačiau inžinieriai aukštesnius įvertinimus surinkdavo žymiai dažniau nei asmenys studijavę kitas specialybes.
D.Gambetta ir S.Hertogas nusprendė parodyti kontrastą ir taip pat ištyrė, kurių specialybių žmonės ir kokie bruožai buvo susiję su priešingomis – kairiosiomis – politinėmis pažiūromis.
Kairiųjų pažiūrų žmonės retai bjaurėdavosi naujovėmis ir į tokias grupuotes, kaip į Baader-Meinhof gaują aštuntojo dešimtmečio Vokietijoje ir į Italijos Raudonąsias brigadas daugiausiai įstodavo socialinių ir humanitarinių mokslų studentai, o inžinieriai – tik labai retai.
Siekia aiškumo gyvenime
Psichologijos profesorius Merilendo universitete A.W.Kruglanksi ištyrė, kaip ekstremistams dažnai būdingas aiškumo ieškojimas gyvenime: jiems labai svarbu jaustis reikšmingais, kad jų veiksmai ir jie patys kam nors rūpi bei turi svarbų poveikį aplinkai.
Gėdos ir pažeminimo jausmai gali iškreipti šį reikšmingumo jausmą. Pavyzdžiui, kareivius Tenesyje sušaudęs M.Y.Abdulazeezas negalėjo prisipažinti savo šeimai, kad jis neteko savo darbo atominės jėgainės įmonėje.
„Dėl tos nesėkmės jis jautė gilią gėdą“, – atskleidė vienas ekstremisto artimasis.
Bostono universiteto profesorė Jessica Stern savo knygoje „Teroras Dievo vardu“ („Terror in the Name of God“) pastebėjo panašų mąstymo bruožą, kurį turėjo religiniai ekstremistai, kurie siekė aiškumo gyvenime. Dauguma radikalų buvo labai ramūs ir dėl visko įsitikinę. Jie taip pat retai persigalvodavo bei viską matydavo juodai ir baltai.
„Susidarė įspūdis, kad jiems buvo lengviau gyventi, – šmaikštavo J.Stern. – Aš beveik jiems pavydėjau“.
„Tokie dalykai kaip lygtys galų gale išsisprendžia ir tai gali paguosti, nes gyvenimas dažnai būna labai netvarkingas, – pasakojo profesorė. – Realybėje dažniausiai tenka pasirinkti ne tarp teisingo ir klaidingo atsakymo, o tarp dviejų dalykų, iš kurių vienas yra blogas, o kitas – dar blogesnis“.
Atsisako emocijų
Galbūt priežastis, kodėl inžinieriai dažnai papildo džihadistų gretas yra ne dėl jų tautybės arba religijos, bet būtent dėl to, kaip jie mąsto.
Kol kas terorizmo psichologijos tyrimų yra per mažai, kad būtų galima daryti konkrečias išvadas, tačiau Pietų Kalifornijos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius Jeffrey I.Victoroffas pabrėžė, kad būtinybė viską pasaulyje matyti aiškiai yra sistematiško mąstymo pavyzdys, kai siekiama viską analizuoti be jausmų.
Kai kuriais atvejais sistematiškai mąstantys asmenys taip pat yra linkę puikuotis savimi ir turi mažai empatijos kitiems žmonėms. Tačiau tokį bruožų rinkinį turi tik kas penktas žmogus ir tai nebūtinai paverčia juos pavojingais individais.
Šie žmonės labiau linkę ieškoti darbo su griežtomis taisyklėmis – pavyzdžiui inžinerijos arba kompiuterinių mokslų srityse – ir mažai tikėtina, kad jie susisprogdins.
J.I.Victoroffas teigė, kad kertinis terorizmo aspektas yra ne charakterio bruožai, o kažkas panašaus į Samuelio P.Huntingtono detaliai aprašytą civilizacijų kovą tarp krikščionių ir musulmonų, sunitų ir šiitų.
Pavyks sugauti teroristus?
Tačiau ar žinant visą tai bus įmanoma efektyviau kovoti su teroristiniais išpuoliais, kraujo ištroškusiais ekstremistais ir Vakarų vertybių nepripažįstančiais radikalais? Greičiausiai – ne.
„Reikėtų iš anksto nuolatos sekti apie milijardą vyrų, kurie turi visus minėtus charakterio bruožus“, – patvirtino J.I.Victoroffas taip pat paminėjęs, kad šių bruožų neišeina „ištaisyti“ terapijos būdu.
D.Gambetta ir S.Hertogo nuomone pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug džihadistų yra inžinieriai yra dėl to, kad tokia studijų programa pritraukia labai konkrečios mąstysenos žmones.
„Panašu, kad tų žmonių mąstysenos neformuoja inžinerija ar džihadizmas, o jie patys pasirenka užsiimti ta veikla, – pabrėžė S.Hertogas ir užsiminė, kad universitetinis išsilavinimas negali pilnai pakeisti, kaip žmonės mąsto. – Reikia įdėti pastangas keisti socialinę aplinką, kuri leidžia atsirasti problemoms“.
Virdžinijos technikos universiteto profesorė Donna M.Riley teigė, kad inžinerijos studijų programose kasmet vis mažėjo bendro išsilavinimo disciplinų, o tai reiškė, jog studentų požiūris į pasaulį nebėra plečiamas tiek daug, kiek ankščiau.
Profesorė tikino, kad inžinieriai negavę humanitarinio ir socialinių mokslų išsilavinimo prasčiau sugeba suprasti kitų žmonių požiūrius ir įsitikinimus.
„Inžinieriai beveik visą savo laiką praleidžia dirbdami su tomis pačiomis taisyklėmis“, – tvirtino D.M.Riley.
