Kaipgi taip nutiko, kad iš pradžių ganėtinai apolitiški motociklų mylėtojai pradėjo itin artimai bičiuliautis su Kremliumi ir tapo ištikimiausiais putinizmo šaukliais? Visažiniai liežuviai plaka: valdžia tiesiog nusipirko nepamainomą „vilkų“ lyderį Aleksandrą Zaldostanovą-Chirurgą, o per jį prisijaukino ir visus kitus.
„Naktinių vilkų“ istorija neatsiejama nuo jų įkūrėjo A.Zaldostanovo biografijos. 1963 m. Ukrainoje gyvenusių rusakalbių gydytojų šeimoje gimęs Saša tėvų pavyzdžiu stojo mokytis medicinos, tačiau iki šiol neaišku – baigė mokslus ar nebaigė.
Būtent nuo to laiko Zaldostanovui prilipo Chirurgo pavardė, kuria nenusisekęs medikas, pasak tuomet jį pažinojusių žmonių, be galo didžiavosi. Pirmasis Zaldostanovo įsigytas motociklas buvo čekiška „Jawa“, kuriuo jis rūpinosi labiau už viską pasaulyje.
Netrukus aplink charizmatišką ilgaplaukį jaunuolį pradėjo burtis kiti motociklizmo gerbėjai: prasidėjo grupiniai naktiniai pasivažinėjimai be taisyklių, lakstymas nuo milicijos, merginos, alus ir sunki muzika. Žodžiu, viskas – kaip ir turi būti!
Didžiarusiškos ar prosovietinės idėjos Zaldostanovui tuomet nerūpėjo, veikiau priešingai. Nuo tarnybos kariuomenėje būsimasis ultrapatriotas kažkaip stebuklingai išsisuko, nors tuo metu jo bendraamžiai keliavo tiesiai į Afganistaną.
Užtat aukštas, fiziškai tvirtas Chirurgas nepabūgdavo gatvėse muštis su pusiau kriminaliniu, „proletarišku“ Maskvos kiemų jaunimu, kurio atstovai nuolat terorizuodavo „provakarietiškus“ pankus ir metalistus.
Apskritai A.Zaldostanovas vėliau nekart pripažino, kad Gorbačiovo perestroikos laikais buvęs gana provakarietiškų pažiūrų, tačiau vėliau, „kaip ir milijonai paprastų rusų“, pasijuto „bėgėdiškai apgautas“.
Motociklininkų klubą „Naktiniai vilkai“ Chirurgas su bendražygiais įkūrė maždaug 1989 m., iškart pasiskelbdamas nekeičiamu jo lyderiu. Absoliučiai viskas, įskaitant įvaizdį, buvo nukopijuota nuo vakariečių baikerių, su kurių gyvenimu A.Zaldostanovas susipažino kelerius metus pagyvenęs užsienyje.
Ten pat, Vokietijoje, įsisavinti šiokie tokie verslo bei organizacinio darbo pagrindai, tad sugrįžęs į Maskvą Chirurgas atsidėjo tik besivystančio klubo reikalams. Beje, nemaža dalis buvusių „vilkų“ teigė jau tada pastebėję didžiulį Zaldostanovo susireikšminimą, kitų nuomonės nepaisymą, bendrų pasiekimų prisiskyrimą sau, neįtikėtiną garbės troškimą ir pasipelnymo bet kokiomis priemonėmis siekimą.
Dalis senų kolegų nutraukė su A.Zaldostanovu bet kokius ryšius paaiškėjus, kad naktinis roko klubas „Sexton“ Maskvoje, kurį už savo lėšas įrengė daugybė baikerių, įregistruotas kaip asmeninė Chirurgo nuosavybė.
Beje, šiame klube vakarinių linksmybių su damomis nevengdavo ieškoti ir žymūs politikai. Pavyzdžiui, karingi urapatriotai V.Žirinovskis ir D.Rogozinas. Taigi, pirmieji Chirurgo kontaktai su „reikiamais žmonėmis“ užsimezgė dar prieš 2000-uosius.
Auksinio pinigų lietaus kol kas nebuvo, todėl nebuvo ir to garsaus, parodomojo patriotizmo. Pastarasis suklestėjo kiek vėliau, kai į klubą įstojo toks Aleksejus Vaicas – profesionalus įvaizdžio kūrėjas ir politinis technologas, galėjęs pasigirti pažintimis tiek tarp politikų, tiek tarp aukštų stačiatikių dvasininkų.
Sakoma, būtent Vaicas pasistengė, kad maištingieji „vilkai“ staiga virstų rėksmingais patriotais ir pamaldžiais stačiatikiais, nors tie, kas pažinojo Chirurgą ilgesnį laiką, atvirai juokėsi iš tariamų dvasinių pastarojo „nušvitimų“.
Kaip ten bebūtų, 2009 m. A.Zaldostanovo organizuotą „kryžiaus kelią“ ant motociklų „po brangias kiekvienam rusui vietas“ Ukrainai priklausančiame Kryme palaimino atvirai proputiniškas Maskvos patriarchas Kirilas. „Nakties vilkai“ tiesiog laiku ir sėkmingai įšoko į Rusijoje augančio neoimperinio revanšizmo traukinį. Naujasis A.Vaico kurtas įvaizdis pasiteisino.
Netrukus su A.Zaldostanovo kompanija panoro susipažinti tuometis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuriam „patriotiški vyrukai ant geležinių žirgų“, ko gero, buvo reikalingi savajam „šaunaus ir šiuolaikiško“ lyderio įvaizdžiui kurti.
Po kiek laiko motociklą apsižergęs V.Putinas jau pasirodė Chirurgo kolonos priešakyje. Nuo tada Zaldostanovas niekuomet nepamiršdavo pasigirti asmenine draugyste su Rusijos prezidentu, o vėliau – puikuotis odiniame švarke įsisegtu iš savo kumyro rankų gautu Garbės ordinu. „Už patriotinį jaunimo auklėjimą“ – ne kitaip!
Į kiekvieną valdžios malonę „Naktiniai vilkai“ atsakydavo dar didesniu pseudopatriotinės egzaltacijos pliūpsniu. Amerikietiškas žodis „baikeris“ staiga pasirodė netinkamas, todėl buvo pakeistas į „motociklininką“.
Savo klubo pavadinimą „vilkai“ pradėjo rašyti tik rusiškai ir tik kirilica, lakstyti su ikonomis, siūtis ant striukių ne tik stačiatikių kryžius, bet ir sovietinę simboliką.
Tiesa, tokia judėjimo „rusifikacija“ buvo labai pasirinktinė: nė vienas Vakarus keikiantis Chirurgo sėbras nepersėdo ant rusiškų motociklų, nė vienas neatsisakė „priešiškoje JAV“ susiformavusio baikerio įvaizdžio...
Pats „Naktinių vilkų“ vadas staiga tapo „patriotu Nr. 1“ – tikra žiniasklaidos žvaigžde. Kiekviename savo pasirodyme jis mušdavosi kumščiu į krūtinę, deklaruodamas meilę tėvynei ir tikėjimui, bet akylesni vis pastebėdavo, kad Chirurgo pareiškimai – neišsilavinusiam žmogui būdingi šūkiai ir apibendrinimai, grįsti visišku gimtosios šalies istorijos bei Švento Rašto neišmanymu, kurį „Naktinių vilkų“ lyderis taip mėgsta „cituoti“.
Vietos primityviame A.Zaldostanovo pasaulėvaizdyje pakako viskam: ir dvigubam ereliui, ir kūjui su pjautuvu, ir Stalinui, ir carui, ir „prigimtiniam rusiškam dvasingumui“, ir pačiam Jėzui Kristui. Na, o ko gi galima tikėtis iš žmogaus, kuris ugningu patriotu ir nuolankiu Dievo tarnu pasijuto tik įžengęs į penktąjį savo gyvenimo dešimtmetį?
Nuo pažinties su Putinu pradžios „vilkams“ ėmė neįtikėtinai sektis. Vienas po kito „laimimi“ valstybės paskelbti konkursai viešiems renginiams organizuoti, į klubo sąskaitas pasipylė biudžeto pinigų srautai. Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno pareiškimo, kad valdžia peni „vilkus“ milijonais eurų, Chirurgas ne tik nepaneigė, bet netgi atšovė, kad pinigų skiriama per mažai.
Pasakojama, kad nemažą dalį pajamų „vilkai“ gauna iš mažesnių Rusijos baikerių klubų kaip savotišką reguliariai mokamą duoklę už „leidimą veikti“. Būta konfliktų, susišaudymų, netgi aukų, tačiau „Naktinių vilkų“ vadovybės panašios bylos niekuomet nepaliečia. Nenuostabu. Juk tarp Chirurgo bendražygių gausu įtakingų veikėjų. Pavyzdžiui, pernai pradėjo veikti regioninis „Naktinių vilkų“ skyrius Čečėnijoje, kurio vadovu, žinoma, tapo pats Ramzanas Kadyrovas.
2014 m. „Naktiniai vilkai“ aktyviai dalyvavo ruošiant dirvą Krymo atplėšimui nuo Ukrainos, po to patruliavo kartu su „žaliais žmogeliukais“, statė barikadas ir kurstė gyventojus prieš Kijevo valdžią.
Pasirodė žinių, kad kai kurie klubo nariai įsiliejo į ginkluotų Donbaso separatistų gretas. Tuo tarpu pats A.Zaldostanovas kūrė „antimaidano“ judėjimą, atvirai ragindamas naikinti Rusijoje visas nepaklusnumo Kremliui užuomazgas. Nuo praėjusių metų „Naktiniai vilkai“ pradėjo organizuoti provokacinius „pergalės maršus į Berlyną“ su sovietų vėliavomis.
Kieno tai idėja – Zaldostanovo ar jo šeimininkų Kremliuje, iki šiol neaišku.
Šiandien „Naktinių vilkų“ ir Aleksandro Zaldostanovo imperiją sudaro ne tik Maskvos motociklininkų klubas ir jo skyriai Rusijoje bei užsienyje, bet ir saugos tarnybos, naktinių pasilinksminimų įstaigos, tatuiruočių salonai, o tai pat daugybė smulkesnių bendrovių, įmonių, verslo organizacijų.
„Naktiniams vilkams“ nepriklausančių baikerių teigimu, Chirurgas seniai tapo verslininko ir politizuoto šoumeno hibridu, Kremliaus užsakymų vykdytoju, nieko bendra neturinčiu su kadaise tarp laisvų žmonių atsiradusia baikerystės dvasia, kurią iki pat medaus mėnesio su Putinu pats Zaldostanovas skelbėsi įkūnijantis.
