Tolimais 1892-aisiais Šiaurės Londono Finsburio rajono elektoratas balsavimo biuleteniais smogė į paširdžius tada valdžiusiai Konservatorių partijai.
Pasiturintys apygardos rinkėjai – tuomet balso teisę turėjo tik nekilnojamąjį turtą valdantys vyrai – išrinko labai neįprastą atstovą į šalies Parlamentą: indą Dadabhai Naoroji, atstovavusį opozicijoje buvusiems liberalams.
Pirmasis azijietis Bendruomenių Rūmų narys, iš Bombėjaus kilęs filosofas, lingvistas ir verslininkas, bėdų turėjo jau nuo pirmosios minutės Vestminsterio rūmuose.
Mat būdamas Zaratustros sekėjas jis atsisakė duoti parlamentaro priesaiką uždėjęs ranką ant krikščioniškos Biblijos. Pakrapštę galvą, Parlamento vadovai rado kompromisą: D.Naoroji prisiekė prisiliesdamas prie savo šventosios knygos Avestos.
Praėjus 124 metams po D.Naoroji pergalės, šių metų gegužės 5-ąją Londono rinkėjai vėl dūrė į paširdžius valdančiajai torių partijai.
Maža to, savo pasirinkimu britų sostinės elektoratas – tik šįkart jau ne vien vyrai, bet ir rinkėjos moterys – nustebino ne tik Jungtinę Karalystę, bet ir visą pasaulį.
Londono gyventojai meru išsirinko islamo religiją išpažįstantį politiką, neturtingų imigrantų iš Pakistano sūnų, socialdemokratinės kairės Leiboristų partijos atstovą – 45 metų S.Khaną.
Tai – pirmas kartas Vakarų pasaulyje, kai musulmonas sėda į tokį įtakingą postą.
Įtikinamai iškovojo pergalę
S.Khano persvara rinkimuose nekėlė abejonių: už jį balsavo 1,3 mln. londoniečių – bemaž 57 procentai balsavusiųjų.
Jo pagrindinis oponentas, 41-erių konservatorius Zacas Goldsmithas, gavo 994 tūkst. balsų, arba 43 procentus.
Iš viso dėl mero kėdės grūmėsi net 12 kandidatų: nuo kraštutinių dešiniųjų Britų nacionalinės partijos atstovo iki egzotiškų kairuolių iš partijos „Viena meilė“ ar „Kanapės yra saugesnės nei alkoholis“. Beje, „kanapinis“ kandidatas surinko kur kas daugiau balsų nei neonacis.
Bendras rinkėjų aktyvumas buvo ne toks jau mažas: nors pranašauta, kad prie balsadėžių ateis tik kas trečias iš penkių milijonų sostinės rinkėjų, aktyvumas siekė 45,3 procento. Solidus tiesioginis Londono rinkėjų mandatas pavertė S.Khaną vienu įtakingiausių Jungtinės Karalystės politikų.
Įklimpo į savo purvą
Šiųmetė rinkimų kampanija dėl Londono vadovo sosto buvo kaip reta nešvari.
Politinio mėšlo kratytuvą pirmasis išsitraukė konservatorių kandidatas Z.Goldsmithas.
Jo agresyvią, itin negatyvią kampaniją sustygavo rinkimų guru vadinamas australas Lyntonas Crosby ir jo komanda.
Pernai, per nacionalinius rinkimus į Vestminsterio parlamentą, tokia negatyvi L.Crosby strategija davė vaisių ir lėmė netikėtą pergalę konservatoriams.
Politinių technologijų ekspertai tokią strategiją įvardija kaip „šuns švilpuko politiką“. Tokie švilpukai skleidžia aukšto dažnio garsą, kurį puikiai girdi keturkojai, bet negirdi žmogus. Strategijos esmė – iš pirmo žvilgsnio aptakiomis frazėmis, kurios mažai ką reiškia visai rinkėjų masei, atakuoti tam tikrus visuomenės segmentus, kurie išgirstų jiems skirtą specifinę žinią.
Šiemet šis „šuns švilpukas“ užsikirto. Purvas, kuriuo drabstėsi milijardieriaus sūnus, ekologas ir žurnalistas Z.Goldsmithas, prilipo prie jo paties.
Konservatorių štabas gąsdino rinkėjus, kad S.Khanas – „į spintą įlindęs socialistas ir ekstremistas“.
Siuntė bauginamus laiškus
Torių strategijos dalis buvo suskaldyti daugiakultūrio ir daugiarasio didmiesčio gyventojus į smulkesnes bendruomenes. Ir kiekvienai jų atskirai papasakoti, koks pavojingas yra S.Khanas.
Gausi indų bendruomenė gavo laiškus su Z.Goldsmitho ir D.Camerono parašais, kuriuose buvo pabrėžiama, kad S.Khanas – musulmonas ir jis pavers londoniečius „laboratorinėmis žiurkėmis per gigantišką politinį eksperimentą“.
Tamilų bendruomenės atstovai gavo laiškus, kuriuose pažymima, kad „būdamas bendruomenių ministras vyriausybėje S. Khanas niekados nepanaudojo savo posto, kad apgintų tamilus Šri Lankoje“.
Prieita netgi iki kuriozų. Azijiečių šeimose gyvuoja tradicija, atėjusi iš protėvių, – dirbinius iš aukso, kitokių tauriųjų metalų ir brangakmenių perduoti iš kartos į kartą. Daugelis šiuos reliktus saugo savo namuose.
Z.Goldsmithas rinkėjus iš Londono sikhų, hinduistų ir tamilų bendruomenių gąsdino: „S.Khanas apkraus mokesčiais jūsų relikvijas.“
Dėl gausios Londono žydų bendruomenės Z.Goldsmithas per daug stengtis neturėjo, nes pats yra jos narys.
Konservatoriaus tėvas milijardierius seras Jamesas Goldsmithas buvo itin įtakingas šios bendruomenės atstovas.
Tačiau itin negatyvi skaldymo kampanija, kurią vykdė torių rinkimų štabas, papiktino nemažą dalį liberalių, pažangių Londono žydų. Ypač užkliuvo Z.Goldsmitho siekiai nutapyti S.Khaną kaip radikalių islamistų rėmėją ir gynėją.
Kertiniai, tarsi mantra nuolat torių kandidato kartojami žodžiai apie musulmoną oponentą buvo būtent šie: „radikalus“ ir „pavojingas“.
Šis dirbtinai sukurtas įvaizdis bent blaiviau mąstantiems londoniečiams atrodė vargiai susijęs su realybe: jei S.Khanas yra toks aršus radikalas islamistas, kodėl Londono policija turi jį saugoti nuo grasinimo nužudyti, kurį jam paskelbę imamai islamistai? Ir jei S.Khanas yra pavojingas ir nepatikimas, kaip jis galėjo tapti premjero Gordono Browno vyriausybės ministru? Galiausiai – jei jis yra konservatyvus musulmonas, tai kodėl jis atvirai balsavo už gėjų ir lesbiečių teisę tuoktis?
Sukosi skandalų malūnas
Z.Goldsmitho negatyvią kampaniją rėmė sensacijų besivaikantys didieji Londono laikraščiai: itin aktyviai reiškėsi įtakingi, milijoninius tiražus turintys „The Sun“ ir „Daily Mail“.
Likus mėnesiui iki rinkimų buvo paskelbta „sensacija“: dešimtmečio patirtį Parlamente turintis S.Khanas, ragavęs ir Jungtinės Karalystės ministro duonos, iš tiesų yra vos ne teroristinių grupuočių „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ rėmėjų draugužis.
Tvirtinta, kad jis pats yra susitikęs su teroristais Yasseru al-Siri, Sajeelu Shahidu ir Babaru Ahmadu. Vieną neva „ekstremistą“ – Shuebą Salarą S.Khanas net buvo įdarbinęs savo asistentu Parlamente.
Negana to – radikalų būta netgi tarp S.Khano giminaičių. Teigta, kad vienos jo seserų vyras susijęs su ekstremistine islamistų grupuote „Al-Muhajiroun“.
Z.Golsmithas ypač intensyviai kritikavo savo priešininką dėl jo neva artimų ryšių su musulmonų dvasininku, Pietų Londono Tutingo imamu Sulimanu Gani, pasak Z.Goldsmitho, – „vienu atgrasiausių asmenų visoje valstybėje“.
Tačiau ši kritika atsimušė ir tvojo per veidą pačiam konservatoriui, kai S.Gani išspausdino nuotrauką, kurioje jis stovi petys į petį su pačiu besišypsančiu Z.Goldsmithu.
Vos nesužlugdė savi
Tiesa, likus vos savaitei iki rinkimų Leiboristų partija, kuriai dabar vadovauja seno raugo socialistas Jeremy Corbynas, pati vos ne sudegino savo kandidato S.Khano.
Vienas po kito įtakingi leiboristų politikai – tarp jų ir buvęs Londono meras Kenas Livingstone’as – įsivėlė į antisemitizmo skandalą.
Ypač daug žalos pridarė K.Livingstone’as, pareikšdamas, esą „Adolfas Hitleris rėmė sionizmą“.
S.Khanas tokios „pagalbos“ iš savo partijos kolegų tikrai nesitikėjo. Jis paragino savo partiją išmesti ir nubausti rasistus, nesvarbu, kas jie būtų – islamofobai, antisemitai ar tie, kurie nusiteikę prieš juodaodžius.
„Negali būti jokios rasizmo gradacijos. Rasizmas yra rasizmas. Absoliučiai negalime jo toleruoti“, – pareiškė S.Khanas ir paliepė leiboristų vadui J.Corbynui nekišti nagų prie jo rinkimų.
Sąsajos su romanu
Londono intelektualams ir liberalams konservatorių rinkimų kampanija primygtinai siūlė įžvelgti paraleles tarp S.Khano ir fiktyvaus literatūrinio personažo Mohammedo Ben Abbeso.
Kaip žinome, prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo naujame politiniame satyriniame romane „Pasidavimas“ šis musulmonas tampa Prancūzijos prezidentu.
Veiksmas rutuliojasi netolimoje ateityje. Atėjęs į valdžią kaip nuosaikus „Musulmonų brolijos“ atstovas, personažas nusimeta kaukę ir nutempia demokratinę Prancūziją į totalitarinės islamistinės teokratijos liūną.
Tad ar tikrovė ima atkartoti meną? Ar puikaus literatūrinio provokatoriaus M.Houellebecqo kūrinyje išdėstytas Vakarų demokratijos saulėlydžio scenarijus jau vyksta realiame gyvenime?
Iš karto po pasiektos pergalės S.Khanas atmetė tokias prielaidas kaip absurdiškas.
Simboliška, kad savo įšventinimo į merus vieta jis pasirinko krikščionišką Sadarko katedrą, esančią pietiniame Temzės upės krante.
Rankos ant Biblijos ar Korano S.Khanas nedėjo, tačiau į ceremoniją buvo pakviesti visų Londono religinių konfesijų vadovai.
„Šie rinkimai buvo itin nevienareikšmiški. Labai tikiuosi, kad tokia atgrasi rinkimų kampanija niekados nebepasikartos. Londonas išsirinko viltį, o ne baimę. Vienybę, o ne suskaldymą“, – sakė autobuso vairuotojo ir siuvėjos sūnus, gimęs ir augęs Pietų Londono Tutingo rajono socialiniame būste.
Slogus rinkimų įspūdis
Žmogaus teisių gynėjas ir teisininkas S.Khanas neslėpė, kad itin negatyvus rinkimų tonas nuvylė jį dar ir todėl, kad nuo šio amžiaus pradžios Konservatorių partija buvo daug nuveikusi, kad pagaliau nusimestų „bjaurios partijos“ („the nasty party“) neigiamą įvaizdį, kuris jai buvo prilipęs dar prieš 30 metų.
Išties, toriai dar 2010-aisiais savo partijos pirmininke išrinko Pakistano imigrantų dukterį, teisininkę Sayeedą Warsi.
Dabar viena spėriai kylančių jaunų konservatorių žvaigždžių yra verslo ir inovacijų ministras Sajidas Javidas.
Kaip ir S.Khanas, jis kilęs iš daugiavaikės kuklios imigrantų pakistaniečių šeimos.
Z.Goldsmitho beveik atviros rasistinės atakos prieš S.Khaną paliko slogų įspūdį net paties torių kandidato seseriai: Jemima Goldsmith ilgus metus buvo ištekėjusi už žinomo pakistaniečių kriketo žaidėjo ir politiko Imrano Khano.
Net ir dabar, jau po skyrybų, ji su savo buvusiu vyru palaiko šiltus santykius ir iki šiol prisistato kaip Jemima Khan.
Skatina likti ES
Londonas dabar yra bene didžiausias planetoje tautų katilas ir jo naujasis meras pažadėjo: šis megapolis ir toliau išliks atviras visam pasauliui, skatinantis progresyvumą ir atmetantis izoliacionizmą.
S.Khanas per rinkimų kampaniją nuolat kartojo remiąs Jungtinės Karalystės ir, žinoma, Londono, buvimą Europos Sąjungoje.
Kad ir keista, tiek buvęs meras Borisas Johnsonas, tiek Z.Goldsmithas atvirai remia kampaniją „Brexit“ ir visišką pasitraukimą iš ES.
Iki pat šių metų kovo mažai kas iš londoniečių galėjo įtarti, kad dukart jų rinktas „BoJo“ (taip vadinamas B.Johnsonas. – Red.) yra taip aršiai nusiteikęs prieš 28 valstybių klubą.
Ne tik jo viešuose, bet ir privačiuose susitikimuose dar pernai ar užpernai euroskeptiškų gaidų bemaž neskambėjo.
Visos apklausos rodo, kad londoniečiai aiškia persvara – maždaug santykiu 3 prieš 1 – yra už likimą reformuotoje ES.
Dabar, po patirto skaudaus pralaimėjimo, Z.Goldsmithas ir jo komanda krapšto galvą. Tačiau ko jie tikėjosi: proeuropietiškame didmiestyje laimėti su euroskeptiškais šūkiais?
Juolab kad mero rinkimuose, skirtingai nei birželio 23-iąją vyksiančiame referendume, turėjo teisę balsuoti ir šimtai tūkstančių Londone nuolat reziduojančių ES piliečių – prancūzų, ispanų, vokiečių, lenkų ar lietuvių.
„Mero vaidmuo artėjančiame referendume bus svarbus.
Skirtingai nei Z.Goldsmithas, aš tikiu, jog mūsų interesai tiesiogiai susiję su Britanijos pasilikimu Europoje. Būdamas meras darysiu viską, kas mano galioje, siekdamas įtikinti londoniečius, kad mums bus geriau, jeigu liksime ES nariais. Jei šalis balsuotų už išstojimą iš ES, tai reikštų tiesioginę grėsmę Londono vystymuisi ir darbo vietų kūrimui“, – perspėjo S.Khanas.
Pirmieji mero žingsniai – simboliški
Vos tapęs meru S.Khanas žengė simbolinį žingsnį. Rodydamas, kad siekis tapti vienijančiu „visų londoniečių“ atstovu nebuvo tuščias pažadas, jis dalyvavo žydų organizacijų surengtoje Holokausto atminimo dienoje – tai tapo jo pirmuoju oficialiu renginiu, kuriame jis apsilankė kaip miesto vadovas.
Simboliškas buvo pirmasis jo priimtas užsienio svečio vizitas: antradienį į Londoną „Eurostar“ traukiniu atvyko Paryžiaus miesto merė Anne Hidalgo.
Susitikimas vyko Kings Kroso Šv.Pankracijaus geležinkelio stoties kavinėje – vos keli šimtai metrų nuo vietos, kurioje prieš 11 metų „Al Qaeda“ teroristai įvykdė ataką.
Islamistų terorą praėjusį lapkritį patyrusio Paryžiaus merei S.Khanas pasiūlė sustiprinti konkretų bendradarbiavimą tarp abiejų sostinių kovos su teroru policijos padalinių.
Pirmuoju rimtu S.Khano tarptautinės politikos gestu tapo jo griežtas atkirtis Donaldui Trumpui, siekiančiam tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus.
Prieš porą mėnesių D.Trumpas sukėlė audrą savo siūlymu uždrausti į JAV atvykti musulmonams. O po S.Khano rinkimų triumfo Londone magnatas ėmė siūlyti merui savotišką žaliąją kortelę – esą jis ne toks jau blogas musulmonas, tad jam bus padaryta išimtis.
S.Khanas D.Trumpo suteiktą indulgenciją atmetė: „Juk kalbama ne apie mane. Tai liečia mano draugus, šeimą ir visus žmones visame pasaulyje, kurie turi panašias šaknis kaip mano.“
Labai tikėtina, kad, D.Trumpo įniršiui, į JAV naujasis Londono meras atvyks jau liepą. Jis ne tik aplankys JAV didmiesčius – Niujorką, Čikagą, Los Andželą, bet ir dalyvaus Demokratų partijos suvažiavime.
