Totalitarinėje Šiaurės Korėjoje bendra ekonominė situacija išlieka vargana, daugybė žmonių badauja, o Pchenjano fabrikuose dirbantys piliečiai kas mėnesį gauna atlyginimus, kurie, vertinant mūsų pinigais, siekia mažiau nei 9 eurus.
Tuo metu neseniai praturtėję šalies prekybininkai kuria naują Šiaurės Korėjos elito sluoksnį ir mėgaujasi prabangiu gyvenimu sostinėje, rašo „Lietuvos rytas“.
Vadinamieji pinigų valdovai, arba dondžu, atsirado prieš 15 metų, kai šalis vos pajudėjo rinkos ekonomikos link. O šis elito sluoksnis ėmė dar sparčiau augti, kai į valdžią 2011 metais atėjo Kim Jong-unas.
Dondžu užima svarbius valdžios postus, jie dirba ministerijose, kariuomenėje, vadovauja valstybės įmonėms užsienyje ir bando į Šiaurės Korėją pritraukti investicijų.
Tačiau ir jie patys yra savotiški Vakarų kultūros evangelikai izoliuotoje Šiaurės Korėjoje: uždarajame Pchenjane jie kuria savąjį Manhataną.
Mėgsta vakarietiškus ženklus
Šis Šiaurės Korėjos elitas mėgsta tokius aprangos ženklus kaip „Zara“ bei „H & M“.
Laisvalaikiu sportuoja ir geria kapučino kavą, kad visiems įrodytų, kokios kosmopolitiškos jų pažiūros ir gyvenimo būdas.
„Gatvėje privalome rengtis konservatyviai, todėl žmonės mėgsta eiti į sporto salę, kad galėtų parodyti savo kūną, šiek tiek apsinuoginti“, – aiškino 24-metė Lee Seo-hyeon, kuri neseniai pabėgo iš Šiaurės Korėjos, tačiau iki tol priklausė elito sluoksniui.
Pasak Lee Seo-hyeon, sportuojant Šiaurės Korėjos aukštuomenės moterims patinka dėvėti aptemptas palaidines ir tampres, o vyrai mėgsta rengtis sportine „Adidas“ ir „Nike“ prekės ženklų apranga.
Kai Šiaurės Korėjos jaunimas vyksta į Kiniją, visada gauna ilgą sąrašą daiktų, kurių draugai prašo atvežti.
Laisvalaikio centre, pačioje sostinės širdyje, turtuoliai sportuodami ir užsiimdami joga žiūri kompanijos „Disney“ animacinius filmukus, po to lankosi prabangiuose restoranuose ar užsuka į kavines atsigerti šaltos kavos, kuri gali būti verta vieno Šiaurės Korėjos darbininko mėnesio atlyginimo.
„Šis laisvalaikio centras – „kieta“ vieta. Kai esi čia, atrodo, kad esi kažkokioje kitoje pasaulio vietoje, – kalbėjo finansinius mokymus šalies gyventojams vedantis britas Andray Abrahamianas. – Žinoma, čia nėra pigu. Vieta skirta žmonėms, gaunantiems dideles pajamas.“
Astronominės kainos
„Kim Jong-unas skelbiasi esąs už rinkos ekonomiką, – tvirtino Pchenjane studijavęs Rusijos istorikas Andrejus Lankovas. – Nemažai Šiaurės Korėjos kapitalistų sakė, kad jiems niekada nebuvo taip gerai, kaip dabar.“
Vienas diktatoriaus Kim Jong-uno prioritetų buvo pagerinti jaunimo gyvenimo kokybę. Tad totalitarinės šalies lyderis įsakė pastatyti pramogų, vandens ir riedlenčių parkus, delfinariumą, slidinėjimo kurortą.
Pchenjane taip pat veikia teniso kortai ir tinklinio aikštelės, kuriose sportuoja energingi jaunuoliai. Šalies sostinėje vienas po kito atidaromi restoranai, kurie imituoja kitų pasaulio šalių virtuves.
Antai vienoje tokioje įstaigoje, kuri turėtų priminti vokišką užeigą, pilstomas septynių rūšių alus – tiesa, visos jos gaminamos Šiaurės Korėjoje, o per milžinišką televizorių rodomas dailusis čiuožimas. Čia galima paragauti kepsnių su kepta bulve ir dešrelių.
O štai minėtame laisvalaikio centre veikia grilio patiekalų ir sušių restoranai, kuriuose kainos įkandamos taip pat tik išrinktiesiems.
Kuria naujus įpročius
Yra ir elitui skirtų gurmaniškų parduotuvių, kuriose yra retų ir liaudžiai neprieinamų produktų: jautienos iš Australijos, lašišos iš Norvegijos ir dribsnių su medumi.
Tačiau naujasis Pchenjano elitas mėgaujasi ne vien tik brangiu maistu.
Sostinėje jie važinėja taksi, nors vairuotojai dažnai niurzga, kad klientų per mažai.
Be to, miesto gatvėse jau galima pamatyti žmonių, vedžiojančių šunis, – anksčiau toks vaizdas buvo neįsivaizduojamas, nes badaujančioje šalyje šie gyvūnai auginti daugiausia mėsai.
Net trys milijonai Šiaurės Korėjos gyventojų jau turi mobiliuosius telefonus ir jais daro asmenukes – kaip vakariečiai.
Kim Jong-uno madingai besirengianti žmona Ri Sol-ju šiek tiek sušvelnino ir griežtą aprangos kodą – ryškesni, stilingesni drabužiai nebėra tabu, tačiau sijonai negali būti per trumpi, viršutiniai drabužiai vis dar privalo turėti rankoves, o plaukus dažyti griežtai draudžiama.
„Jeigu tavo drabužiai per daug ekstravagantiški arba neatitinka Šiaurės Korėjos stiliaus, policija tavo vardą paskelbs per radiją“, – paaiškino Lee Seo-hyeon.
Pokyčiai – paviršutiniški?
Vakarietišką gyvenimo stilių prisijaukinantys Šiaurės Korėjos elito atstovai mėgina keisti ir išvaizdą.
Turtingieji vis dažniau pasiryžta akių vokų operacijoms, kurios nėra brangios. Teigiama, kad jų kaina panaši kaip vieno ar kelių kepsnių vakarienės vokiškame restorane.
Taip pat vis daugiau dondžu atidaro kavines, tačiau jos – pustuštės.
„Kavinių savininkai neuždirba daug pinigų, tačiau turėdami tokį verslą jie tiesiog parodo, kad yra sumanūs ir madingi“, – pasakojo iš šalies pabėgusi Lee Seo-hyeon.
Beje, slapčia šie pinigų valdovai užsiima ir spekuliacijomis.
Jie parduoda daugybę dalykų, kuriuos gauna pasinaudoję savo padėtimi valdžioje, – pavyzdžiui, plačiaekranius televizorius arba butus.
Visgi net ir elito prabanga Šiaurės Korėjoje kiek kitokia nei Vakaruose, kuriuos turtuoliai bando mėgdžioti.
Priartėjus prie naujai pastatytų neva prabangių dangoraižių greitai paaiškėja, kad jie apgriuvę, o dėl elektros trūkumo ir retai veikiančių liftų niekas nenori gyventi viršutiniuose aukštuose.
Net jei Šiaurės Korėją pasiekia naujosios technologijos bei kokybiškas maistas ir daugėja galinčiųjų mėgautis geresniu gyvenimu, dauguma gyventojų vis dar neįstengia išmaitinti savo šeimų.
