Velniškasis penktadienis, gegužės 13-oji, tapo gedulo diena Rusijos žiniasklaidai.
Būtent tą dieną buvo išvaikyta nepriklausomos žiniasklaidos įmonių grupės RBK („RosBiznesKonsalting“) redakcija – naujienų portalo, laikraščio, žurnalo ir televizijos kanalo vadovai buvo išmesti.
Generalinio direktoriaus Nikolajaus Molibogo nurodymu buvo atleista vyriausioji grupės redaktorė Jelizaveta Osetinskaja, vyriausiasis naujienų portalo redaktorius Romanas Badaninas ir vyriausiasis laikraščio redaktorius Maksimas Soliusas.
Tuo metu RBK žurnalo vyriausiasis redaktorius Valerijus Igumnovas ir daugiau nei dešimt pagrindinių žurnalistų vėliau taip pat pareiškė pasitraukiantys iš žiniasklaidos grupės, taip norėdami išreikšti solidarumą su kolegomis. Pastarųjų paskutinė darbo diena bus liepos 30-oji.
Minėta komanda RBK dirbo visai neilgai.
J.Osetinskaja šioje įmonėje įsidarbino 2014 metų sausį, atėjusi iš rusiškojo žurnalo „Forbes“, kur dirbo vyriausiąja redaktore.
Anksčiau ji aštuonerius metus vadovavo vienam geriausių Rusijoje ekonominių leidinių „Vedomosti“.
Į RBK J.Osetinskaja atsivedė ir kolegas iš ankstesnių savo darboviečių bei žurnalistus, pabėgusius iš naujienų agentūros „RIA Novosti“, kurią Kremlius pervadino „Rosija Segodnia“ ir paskyrė valdyti pagrindiniam propagandininkui Dmitrijui Kiseliovui.
Per dvejus metus žiniasklaidos įmonių grupė stipriai pasikeitė: jos tekstus skaityti ir reportažus žiūrėti pradėjo verslininkai, teisininkai, politikai, valstybės tarnautojai.
Augo ne tik skaitytojų bei žiūrovų skaičius, bet ir jų poreikiai.
Tačiau toks augantis nepriklausomos žiniasklaidos grupės populiarumas užkliuvo Kremliaus propagandos mašinai.
Domėjosi Kremliaus korupcija
„Žiniasklaidos įmonių grupė atliko vieną svarbų darbą – pateikdavo naujas temas, kurias išnagrinėdavo itin profesionaliai“, – sakė žurnalistas ir leidėjas Sergejus Parchomenka, kuris yra išgyvenęs opozicinės žiniasklaidos įmonių grupės „Most-media“ išvaikymą.
Galbūt dėl to jis netgi perdėtai vertina RBK nuopelnus Rusijos žiniasklaidai.
Savo laidoje „Sut sobitij“ S.Parchomenka teigė: „Mes žinome apie korupciją Rusijoje, žinome apie karą, kurį kariauja Rusija.
Mes suprantame, kaip veikia ir kaip vagia šalies valdžia, kaip ji meluoja. Mes daug ką sužinojome padedami šių kokybiškos žiniasklaidos likučių.“
Tačiau, kaip kalba Maskvos politologai ir žurnalistai, būtent dėl to RBK klestėjimo laikotarpis buvo toks trumpas.
Mat, be verslo naujienų, žiniasklaidos įmonių grupės redakcijos vis dažniau kalbėjo visuomeniniais ir politiniais klausimais.
Ypač populiarūs tapo antikorupciniai žurnalistiniai tyrimai, kurie neretai paliesdavo prezidentui artimus žmones. Tarp jų atsidūrė ir Vladimiro Putino dukra Katerina Tichonova, jos vyras Kirilas Šamalovas ir kiti prezidento aplinkos žmonės.
Kaip tvirtina žurnalistai, būtent šie tyrimai bei Ukrainos įvykių nušvietimas stipriai suerzino V.Putino administracijos valdininkus.
Apsilankė tyrėjai
Po grandinės žurnalistinių tyrimų, susijusių su V.Putino giminaičių ir draugų verslais, problemos užklupo fondo „Oneksim“ savininką milijardierių Michailą Prochorovą. Šiam fondui priklauso ir RBK grupė.
Iš pradžių „Oneksim“ būstinėje mokesčių inspektoriai paėmė dokumentus, vėliau įmonių grupės vadybininkams iškelta byla dėl dvejų metų senumo įvykių. Mat mokesčių inspektorių ir saugumo darbuotojų bendradarbiavimas – seniai ir gerai žinoma, gerai veikianti sistema Rusijoje, kuri lengvai susidoroja su „nepaklusniaisiais“.
Paskutiniu lašu RBK istorijoje tapo, atrodytų, nekaltas tekstas, kuris pasirodė šių metų gegužės 12 dieną apie Gelendžiko mieste, priešais vadinamąjį Putino dvarą, prasidėjusias austrių fermos statybas. Po straipsnio pasipylė nauji skambučiai „iš viršaus“, ir klausimas buvo išspręstas.
Atsakomybę už viską generalinis direktorius N.Molibogas prisiėmė pats ir pareiškė, kad atleidžia vyriausiuosius redaktorius. Jis pasiaiškino, esą „negali susitarti su redaktoriais itin svarbiais klausimais“.
Labai nenustebino ir tai, kad ginti žurnalistų niekas nestojo.
Rusijos žurnalistų sąjungoje buvo pareikštas „didelis susirūpinimas“ dėl susiklosčiusios padėties ir pažadėta „atidžiai stebėti įvykių eigą“.
O Rusijos žmogaus teisių stebėjimo komiteto pirmininkas Michailas Fedotovas tik pareiškė, jog komitetas „gali kreiptis į V.Putiną“, bet netrukus pridūrė, kad pirmiausia reikia sulaukti atsakymo, ar žurnalistai buvo priversti pasitraukti iš einamų pareigų ir jiems buvo daromas spaudimas, ar jie buvo gąsdinami ir turėjo išeiti iš darbo ne savo noru.
O jei tokių įrodymų apie prievartą neatsiras, kaip teigė pagrindinis šalies žmogaus teisių gynėjas, vadinasi, „problema slypi kitur“.
Puolė neigti kaltinimus
Ir tik vyriausiasis laikraščio „Moskovskij komsomolec“ redaktorius ir pagrindinis akcininkas Pavelas Gusevas, kuris taip pat eina Maskvos žurnalistų sąjungos pirmininko pareigas, RBK vadovybės atleidimą susiejo su valdžios spaudimu.
„Be abejo, bet kokios žiniasklaidos priemonės vadovybės atleidimas susijęs su tuo, kad pastaroji neįtiko valdžios atstovams. Jos (RBK publikacijos. – Red.) buvo gana griežtos, aktyvios.
Buvo daugybė publikacijų, kuriose minimi aukščiausi valdžios pareigūnai.
Taip pat neretai publikacijose paliesti ne tik ekonominiai, bet ir politiniai klausimai.
Visa tai primena 2000-ųjų pradžią, kai buvo išvaikomas kanalas NTV, pakeista vadovybė, savininkai“, – prieš žiniasklaidos priemonę vykdytą Kremliaus kampaniją priminė P.Gusevas.
Bet Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nedelsdamas viską paneigė – esą nebuvo jokio valdžios spaudimo žiniasklaidos įmonių grupei.
Juolab kad Kremlius apie RBK vadovybės atleidimą neva nieko nežinojo.
Rusijos ryšių ir komunikacijos viceministras Aleksejus Volinas savo ruožtu pareiškė, jog RBK vadovybės pasitraukimas „neturi jokios politinės potekstės“.
O žiniasklaidos įmonių grupės vadovas M.Prochorovas apskritai nesiteikė kaip nors reaguoti į susiklosčiusią padėtį.
Akcijos – parankiniams
Praėjus kelioms dienoms Maskvą sudrebino naujiena, jog M.Prochorovas parduoda RBK.
Naujienų portalas Gazeta.ru, remdamasis savo šaltiniais valdžios koridoriuose, rašė, esą RBK savininkų pakeitimas buvo „aukščiausios valdžios nurodymas“.
Labiausiai tikėtinu RBK pirkėju įvardyta Nacionalinė žiniasklaidos grupė (NMG), kuriai priklauso kontrolinis „Izvestija“ paketas, taip pat didelė dalis „Pirmojo kanalo“ bei nemažai kitų televizijos, radijo bei laikraščių įmonių akcijų.
Tačiau visos diskusijos netrukus baigėsi.
Mat pagrindiniais NMG savininkais tapo bankas „Rosija“ (pagrindinis jo akcininkas – artimas Rusijos prezidento draugas Michailas Kovalčiukas), Genadijus Timčenka, kuris taip pat priklauso „artimiausiųjų ratui“, struktūros bei kiti Kremliui gerai žinomi asmenys.
NMG valdybos pirmininkas nuo 2014 metų yra ne kas kitas, o buvusi olimpinė čempionė, gimnastė Alina Kabajeva, kurią rusų ir užsienio spauda ne vieną kartą vadino Rusijos prezidento žmona ir jo vaikų motina.
Įdomu ir tai, kad po tokių naujienų RBK akcijos pabrango 7 procentais.
Dalins oficialius įspėjimus
O politikų koridoriuose aptarinėjamos jau kitos naujienos – Rusijos Dūma svarsto apie naujas įstatymų pataisas.
Vienoje jų kalbama apie galimybę net penkeriems metams atimti iš bet kurio Rusijos piliečio galimybę išvykti į užsienį, jeigu Federalinė saugumo tarnyba įteiks jam „oficialų įspėjimą“.
Kita įstatymo pataisa leistų Rusijos valdžiai atimti pilietybę iš asmens, kuris būtų apkaltintas ar įtariamas teroristinės veiklos vykdymu.
Ką gi tai reiškia? Jei pažvelgsime atidžiau, suvoksime, kad iš esmės jokių įrodymų teisėsaugai, siekiant apkaltinti žmogų pasikėsinimu vykdyti teroristinę veiklą, net nereikia.
Užtenka tik neaišku iš kur ir kokiais būdais neva gautos informacijos, kad žmogus ruošėsi įvykdyti tokį nusikaltimą.
Abi šios įstatymų pataisos iš esmės prieštarauja šalies Konstitucijai, kurios 55 straipsnis sako: „Rusijos Federacijoje negali būti leidžiami įstatymai, kurie suvaržo arba atima piliečio teises ir laisves.“
Bet įstatymų projektams buvo uždegta žalia šviesa jau po pirmojo pateikimo ir ruošiamasi antrajam. Didelė tikimybė, kad įstatymų pataisoms pritars ir daugelis Rusijos gyventojų.
Viena garsiausių Rusijos teatro ir kino aktorių Lija Achedžakova neseniai pareiškė: „Mąstančių žmonių dalis Rusijoje, palyginti su „patriotine dauguma“, pasiduodančia Rusijos televizijos propagandai, itin menka.
Nesu aiškiaregė, esu aktorė, negaliu pasakyti, kas laukia mūsų šalies, tačiau jau dabar matau didelių bėdų pradžią. Viskas, kas vyksta mūsų šalyje, – tai baisių ir blogų laikų ženklai.“
Rusijos žiniasklaidos saulėlydis – arba greičiau paskutinių objektyvumo likučių žlugdymas – aptariamas ir užsienio spaudoje. Tačiau neatrodo, kad ką nors tokia įvykių seka stebintų. Mat ir pats RBK vadovas M.Prochorovas buvo kliuvinys Kremliui.
Be išvardytų priežasčių, RBK su M.Prochorovu priešakyje Rusijos valdžiai galėjo neįtikti dar ir dėl to, kad vyras ne tik yra vienas turtingiausių šalies žmonių, bet ir vienas paskutinių oligarchų, valdančių žiniasklaidos priemones ir kartu remiančių opoziciją.
Esą Kremlius jau seniai norėjo patraukti jį iš užimamo posto ir galiausiai jam neliko nieko kita, tik pasitraukti pačiam.
„M.Prochorovas sutiko paaukoti savo valdomą žiniasklaidos įmonių grupę dėl svarbesnių verslo interesų.
Tai ne pirmas kartas, kai rusų verslininkai priima tokį sprendimą dėl patiriamo spaudimo“, – sakė George’o Washingtono universiteto politikos apžvalgininkė Marija Lipman.
M.Prochorovas ne kartą erzino Rusijos valdžią. 2012 metais jis siekė tapti šalies prezidentu, vienintelis iškėlęs nepriklausomą kandidatūrą, tačiau pasiekti ryškesnių rezultatų jam nepavyko, verslininkas surinko vos 8 proc. balsų.
Lyg to būtų maža, M.Prochorovas buvo geras opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, nušauto Maskvos centre 2015-aisiais, draugas.
Galiausiai M.Prochorovas sulaukė savo būstinėje Maskvoje „svečių“ – Federalinės saugumo tarnybos atstovų.
Nors Kremliaus valdžia neigia bet kokias galimas savo sąsajas su saugumiečių veiksmais, retas abejoja, kad tarp jų nėra tiesioginio ryšio.
Teigiama, jog ir pats M.Prochorovas neturėjo labai nustebti dėl „svečių“ jo būstinėje.
Mat verslininkas turėjo suprasti, kad jo valdomos žiniasklaidos įmonių grupės analizuojamos temos anksčiau ar vėliau tikrai suerzins Kremlių.
Į žiniasklaidą nusitaikė jau ne pirmą kartą
RBK atvejis nėra vienintelis: beveik visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusijos valdžia itin griežtai kontroliavo televiziją, radiją ir laikraščius.
Dabar ekspertai sako, kad valdžia siekia dar labiau neutralizuoti ją kritikuojančią žiniasklaidą prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus.
Rusijoje sukurta Nacionalinė žiniasklaidos grupė, kuriai vadovauja artimas V.Putino draugas Jurijus Kovalčiukas, siekia valdyti ir tiesiogiai daryti įtaką visoms šalyje veikiančioms žiniasklaidos priemonėms.
Į Nacionalinės žiniasklaidos grupės sudėtį dabar įeina iš Vladimiro Gusinskio atimtas anksčiau buvęs nepriklausomas televizijos kanalas NTV. Pats V.Gusinskis buvo suimtas ir laikomas Butyrkų kalėjime, kol perrašė NTV kompanijai „Gazprom“. Tik tada jam buvo leista emigruoti.
Tačiau tai – ne vienintelė žiniasklaidos priemonė, susidūrusi su sunkumais Rusijoje. Praėjusių metų lapkritį bendrovės „Dow Jones“ ir „Pearson“ paskelbė planuojančios parduoti savo valdomas liberalaus verslo dienraščio „Vedomosti“ akcijas, atverdamos kelią perimti jų kontrolę vietos verslininkui Damianui Kudriavcevui ir padaryti laikraštį pažeidžiamą Kremliaus spaudimui.
Su sunkumais susidūrė ir nepriklausomas televizijos kanalas „Dožd“, kai visi Rusijos kabelinės televizijos operatoriai vienu metu paskelbė atsisakantys transliuoti šią televiziją. Be to, televizija staiga pamatė, kad patalpų nuomotojai nebenori su jais pasirašyti sutarčių. Vienu metu televizijos laidos buvo transliuojamos iš vieno darbuotojo buto. Tik vėliau buvo atrasta studija. Dabar kanalas transliuojamas internetu.
