Teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV) visoje Europoje ieško sekėjų, kurie ryžtųsi vykti į Siriją ar Iraką. Itin sėkmingai jiems tai, regis, sekasi daryti Kosove.
Mat šioje nykštukinėje musulmoniškoje šalyje įprastas tikėjimas yra masiškai keičiamas kraštutine politine islamo atšaka, rašo „Lietuvos rytas“.
Per pastaruosius dvejus metus į Siriją ar Iraką prisijungti prie IV išvyko mažiausiai 314 kosoviečių. Tarp jų – mažiausiai 2 savižudžiai sprogdintojai, 44 moterys ir 28 vaikai.
Iš Kosovo į Siriją ar Iraką išvykusių džihadistų skaičius, tenkantis vienam šalies gyventojui, didžiausias visoje Europoje.
Visa tai – dėl šalį užplūdusių Saudo Arabijos, Kuveito ir Kataro pinigų. Užsieniečiai čia remia ne tik naujų mečečių statybą, bet ir pildo joms vadovaujančių imamų kišenes.
Saudo Arabijos remiami dvasininkai čia skelbia kitokią islamo atšaką – vahabizmą. Šiuo šventąjį karą prieš nekrikštus pripažįstančiu tikėjimu yra paremta ir IV filosofija.
„Jie išleido daug pinigų verbuodami jaunus ir pažeidžiamus žmones, atgabeno vahabizmo literatūros. Jie sudomino žmones kraštutiniu politiniu islamu ir taip tapo radikalais“, – sakė Kosovo antiteroristinių operacijų policijos rinktinės vadovas Fatosas Makolli.
Pasinaudojo puikia proga
Kosovas, kuriame gyvena 1,8 mln. žmonių, neseniai buvo viena labiausiai amerikiečius palaikančių musulmoniškų valstybių.
JAV kariai čia buvo sutikti kaip išvaduotojai, kai po NATO bombardavimo Kosovas 1999 metais buvo išlaisvintas iš Serbijos įtakos.
Po karo teritoriją administravo Jungtinės Tautos, o amerikiečių karinės pajėgos palaikė tvarką ir taiką.
Greitai į suniokotą jauną šalį pradėjo plūsti ir užsienio investuotojai. Jų vizijos skyrėsi: amerikiečiai svajojo apie naują demokratinę valstybę, o Saudo Arabijos gyventojai suprato galintys skleisti griežtesnę islamo formą.
„Nėra įrodymų, kad kuri nors organizacija tiesiogiai rėmė žmones ir padėjo jiems vykti į Siriją. Bet jie tikrai rėmė dvasininkus, kurie ragino prisidėti prie džihado“, – paaiškino F.Makolli.
Kosove dabar yra apie 800 mečečių, iš kurių 240 buvo pastatytos po karo ir dabar, kaip įtariama, skleidžia vahabitų islamą.
Atstatė pokario griuvėsius
95 proc. Kosovo albanų yra musulmonai, bet komunistinės Jugoslavijos laikais moterys čia retai dengė plaukus, mokyklose mergaitės ir berniukai mokėsi kartu.
Per karą pusiau sukarintos serbų grupuotės šalyje sudegino 218 mečečių – po karo jas reikėjo atstatyti.
Su tokia problema susidūrė ir centrinės Podujevo mečetės imamas Idrizas Bilalli.
Tad kai į jo duris pasibeldė du jauni Saudo Arabijoje studijuojantys dvasininkai Fadilas Musliu ir Fadilas Sogojeva ir pasiūlė pinigų vasaros religiniams kursams surengti, I.Bilalli sutiko.
Ši pora buvo viena iš 200 kosoviečių, kurie po karo pasinaudojo Saudo Arabijos stipendijomis ir išvyko ten mokytis. O į tėvynę jie grįžo kaip misionieriai.
Greitai I.Bilalli pastebėjo, kad jo mečetėje vaikai pradėjo melstis kur kas uoliau, negu įprasta šioje Europos dalyje.
„Tokia vahabizmo strategija. Pirmiausia jie stengiasi atitraukti mūsų bendruomenės narius, kurie supranta islamą kaip kosoviečiai yra įpratę. Tada jie juos užpuola radikaliomis idėjomis“, – paaiškino imamas.
Anot I.Bilalli, pagrindinis vahabitų tikslas yra įžiebti konfliktą tarp žmonių.
„Pirmiausia kyla susiskaldymas, tada neapykanta, o galiausiai viskas bus taip, kaip arabų šalyse, kur dėl šių besivaržančių idėjų kyla karas“, – įspėjo dvasininkas.
Skirtingos islamo normos
Kosovo musulmonai visada buvo hanafiai – kur kas laisvesnę islamo atšaką išpažįstantys sunitai.
O Saudo Arabijoje apmokyti dvasininkai į Kosovą atnešė vahabizmo dogmas – skatinimą žudyti ne tik kitų tikėjimų, bet ir kitų islamo atšakų atstovus, kurie laikomi eretikais.
Vėliau radikalių imamų įtaka persikėlė į Kosovo radiją ir televiziją. Dvasininkai transliuoja kalbas, kuriose aukština šventąjį karą ir ragina vykti į Siriją.
„Kiekvienas musulmonas turi dalyvauti džihade. Pranašas Mahometas sako, kad jei kas nors turi galimybę prisijungti prie džihado ir to nepadaro, jis mirs su didžiule nuodėme“, – vienoje įrašytoje kalboje dėstė dvasininkas Zekirja Qazimi.
Šis imamas prieš dvejus metus buvo suimtas dėl radikalizacijos, o praėjusį penktadienį Kosovo teismas jam skyrė 10 metų įkalinimo bausmę už neapykantos skatinimą ir verbavimą į teroristinę organizaciją.
Vargšus patraukė pažadais
Galimybe suvilioti daugybę naivių kosoviečių pasinaudojo nemažai Saudo Arabijos labdaros organizacijų.
Į karo sugriautą Kosovą atvykę arabai buvo pasitikti kaip išganytojai. Investuotojai pradėjo imamams mokėti atlyginimus, rėmė religijos kursų išlaidas, o paprastus miestiečius viliojo anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursais.
Bet labdaros davėjų gerumas turėjo savo kainą.
Kai kurioms šeimoms buvo pasiūlytos net kas mėnesį mokamos pašalpos, jeigu visi jų nariai mečetėje klausysis pamokslų, o šeimos moterys dėvės hidžabą – musulmonišką plaukų apdangalą.
„Deja, žmonėms taip reikėjo paramos, kad į šią programą įsitraukė visi“, – apgailestavo su radikaliais imamais kovojusi politikė Ajnishahe Halimi.
Vėliau išdrąsėję jauni vahabizmą išpažįstantys imamai pradėjo persekioti ir Kosovo mečečių senbuvius.
„Jie atvyko prisidengę labdara, bet dalis jų turėjo skirtingų užmojų, ir islamas ėmė skilinėti“, – pasakojo nuosaikus Gnilanės imamas Enveras Rexhepi.
Vienas agresyviausių dvasininkų buvo praėjusią savaitę dėl ekstremizmo kalėjime atsidūręs minėtas Z.Qazimi.
Jaunas imamas nuplėšė virš E.Rexhepi mečetės plevėsavusią Albanijos vėliavą su dvigalviu ereliu, tapusią Kosovo nepriklausomybės kovos simboliu.
Mat bet kokio gyvo padaro vaizdavimas vahabitų laikomas stabmeldyste.
Vėliau E.Rexhepi ir vėl pakabino vėliavą. Po kelių dienų imamą sučiupo kaukėti vyrai ir Gnilanės miškuose žiauriai sumušė. Kosovietis įtarė, kas galėjo užsakyti šį susidorojimą, tačiau policija kaltųjų neaptiko.
Sugriautas pasitikėjimas
Nors valdžia ir teisėsauga iš paskutiniųjų mėgina atsikratyti radikalių imamų, jų padaryta žala kai kuriais atvejais nebeištaisoma. Ištisos Kosovo gyventojų šeimos išdraskytos, o net šviesiausi šalies jaunuoliai pagavo džihado jauką.
Antai vienas geriausiai politikos mokslus Kosove baigusių jaunuolių Albertas Berisha 2013 metais išvyko į Siriją.
Vaikinas tikino, kad ten keliavo norėdamas padėti su šalies prezidentu Basharu al-Assadu kovojantiems sirams ir niekada neprisidėjo prie IV džihadistų.
Tačiau Kosovo teismas jį nuteisė kalėti trejus su puse metų.
O premjero biure dirbantis Kosovo išsilaisvinimo judėjimo veteranas Ismetas Sakiqi buvo sugniuždytas žinios, kad jo 22 metų sūnus Visaras buvo suimtas pakeliui į Siriją.
Turkijoje suimtas studentas keliavo su savo sužadėtine.
Dabar jis bausmę atlieka tame pačiame kalėjime, kuriame Serbijos valdymo metu sėdėjo jo tėvas.
Savigrauža kankina ir Busavatos kaimo gyventoją Shemsi Maliqi. Moteris negali suprasti, kodėl jos 27 metų sūnus Alejhimas su šeima išvyko prisidėti prie IV.
Neaišku ir tai, kaip Gnilanėje imamu ruošęsis tapti vaikinas tapo radikalu. Bet vieną dieną jis paprašė tėvo pinigų studijoms Egipte ir išvyko. Tiesa, ne į Kairą.
Paskui save į Siriją jis pasikvietė žmoną, seserį, ją vedusį geriausią savo draugą ir žmonos seserį. Kai kurie šeimos nariai vėliau sugrįžo namo, tačiau laikosi atokiau nuo giminės.
Nors A.Maliqi tėvas vis dar tiki, kad jo sūnus Egipte, Kosovo policija jau pradėjo tarptautinę vaikino paiešką.
„Aš tikiuosi, kad jis veikiau grįš miręs nei gyvas, – piktinosi neturtingas ūkininkas. – Išsiunčiau jį mokytis, ne kariauti. Dėl jo pardaviau savo karvę.“
Bėga jau ir moterys
Kaip ir vaikinų atveju, tėvai dažnai nepastebi, kaip kosovietės susidomi radikalia islamo doktrina.
„Ji taksi važiuodavo į miestą, gerdavo kavą su draugais, dėvėjo tą patį, ką ir jos draugės, – trumpus sijonėlius, džinsus. O tada viskas pasikeitė“, – prisimena Lauros Hyseni uošvis Faikas Uksmajli. Už jo sūnaus Arbnoro ištekėjusi mergina staiga pradėjo nuo galvos iki kojų dengtis juoda burka ir su niekuo net nebesišnekėdavo.
„Jie ir kitas mano sūnus Albertas tapo neatpažįstami. Jie pradėjo kalbėti, kaip reikia padėti broliams Sirijoje. Prašiau, kad policija konfiskuotų jų pasus, bet pareigūnai nieko nedarė. Tad mano vaikai išskrido į Turkiją ir iš ten kirto sieną į Siriją“, – prisimena kosovietis.
Nuo jaunuolių išvykimo 2014 metais šeimą pasiekė tik blogos žinios. Arbnoras žuvo, o Albertas buvo sunkiai sužeistas per oro antpuolį Irake.
F.Uksmajli mėgino nuvykti į Siriją, kad galėtų surasti savo marčią, bet pastangos buvo bergždžios.
Nors dažniausiai moterys į IV valdas keliauja tiktai sekdamos paskui savo vyrus, kai kurios kosovietės vyksta ir savo noru.
„Šios bendruomenės moterys nori aktyviai prisidėti prie konflikto. Kai kurios jų mano, kad atlieka šventą misiją“, – aiškino Florinas Qehaja.
Pasak radikalizacijos tyrėjo Usamos Hasano, kai kurioms jų atrodo, kad tik IV kovotojai yra tikri vyrai. Į Siriją jos kartais vyksta ir susirasti sau sutuoktinio.
Masiniai imamų suėmimai
Tiesa, Kosovas valosi. Pernai šalies Parlamentas pirmą kartą uždraudė dalyvauti užsienio šalių kariniuose konfliktuose. O užpernai prasidėjo ir Saudo Arabijos labdaros organizacijomis prisidengusių terorizmo rėmėjų medžioklė.
Po dvejus metus trukusių tyrimų Kosovo teisėsauga pateikė kaltinimus 67 žmonėms, suėmė 11 imamų ir uždarė 19 musulmoniškų organizacijų.
„Kosovo visuomenė iš principo pagal konstituciją nėra religinė. Šalyje visada galiojo nerašyta religinė tolerancija, – pažymėjo šalies vidaus reikalų ministras Skenderas Hyseni. – Norime, kad viskas taip ir liktų.“
Problemas kelia religijų susidūrimas
Kosovo musulmonų nesantaikos priežastis – šalyje pamažu populiarėjanti svetima islamo forma. Balkanų islamo išpažinėjai nuo seno yra hanafiai.
Hanafių doktrina visada buvo laikoma viena liberaliausių, joje lanksčiausiai žvelgiama į kriminalinę teisę, elgesį su kitatikiais, asmeninę laisvę, santuoką ir nuosavybę.
Tačiau šiam požiūriui prieštarauja kitą islamo atšaką – vahabizmą – išpažįstantys dvasininkai, kurie šių doktrinų išmoksta Saudo Arabijoje. Patys vahabitai save vadina salafiais ir laiko save vieninteliais tikraisiais islamo išpažinėjais. Tiesa, daugelis kitų atšakų musulmonų smerkia vahabitus ir laiko radikalais ir ekstremistais.
Vahabizmo doktrinomis yra paremtos ir teroristinių organizacijų idėjos. Ekstremistinės grupuotės „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ remiasi vahabitų išpažįstamu griežtu požiūriu į islamo teisę, palaiko džihado – šventojo karo prieš kitatikius – idėją.
