Pergalingoje kalboje ji akcentavo du dalykus: moters-prezidentės istoriją („ši pergalė priklauso ištisoms vyrų ir moterų kartoms, kurios leido tai paversti realybe“) ir būtinybę susivienyti prieš Donaldą Trumpą (reveransas Bernie Sandersui, giriant jo kampaniją).
– H.Clinton buvo neabejotina favoritė dar prieš prasidedant rinkimams, tačiau reikia pripažinti, jog B.Sandersas jai metė daug rimtesnį iššūkį nei buvo galima tikėtis. Ir visgi, nors kol kas B.Sandersas skelbia ketinantis tęsti kovą iki pabaigos, jam atėjo laikas pasitraukti.
Prisiminkime situaciją 2008 m.: H.Clinton tų metų birželio 7 d. pripažino, jog nusileido Barackui Obamai, susitiko su juo tet-a-tet (tai buvo sudėtingas pokalbis, nes jų santykiai kampanijos metu buvo gerokai pašliję) ir išreiškė paramą kovoje su Respublikonų atstovu. H.Clinton taip pasielgė nepaisydama fakto, jog B.Obamos pranašumas prieš ją buvo kuklus: pirmauta vos 106 delegatais, atmetant superdelegatus, kurie atotrūkį padidino dar 232.
Analogiškai šiandien H.Clinton, net be Kalifornijos rezultatų, kur, panašu, laimės, pirmauja prieš B.Sandersą 311 delegatų, o pridėjus superdelegatus atotrūkis padidėja papildomais daugiau nei 500 delegatų. Galiausiai paradoksalu, bet prieš aštuonerius metus H.Clinton surinko daugiau balsų absoliučiais skaičiais nei B.Obama, bet nusileido jam delegatų rikiuotėje, o B.Sandersą H.Clinton dar prieš antradienio balsavimą lenkė 3 mln. balsų.
– Teoriškai įmanoma, kad B.Sandersas liks kovoje iki Demokratų Konvento liepos mėnesį, išlaikydamas viltį perkalbėti didžiąją dalį superdelegatų. Tačiau ketvirtadienį jis vyksta į Baltuosius Rūmus, kur susitiks su Baracku Obama; jis greičiausiai pasakys B.Sandersui, jog nori viešai paremti H.Clinton ir sukoncentruoti partiją kovai su Trumpu. O ir pats B.Sandersas ne kartą užsiminė, jog Trumpo sulaikymas yra pagrindinis jo siekis.
– Maždaug ketvirtadalis B.Sanderso rinkėjų (kurių apie 10 mln.) teigė neketinantys palaikyti H.Clinton nacionaliniuose rinkimuose. Todėl H.Clinton yra labai svarbi B.Sanderso parama: tai ne tik leistų pakilti jos reitingams (tą matėme ir po Trumpo pergalės Respublikonų partijoje), bet ir sudarytų prielaidas sumažinti šiam „nebalsuosiu už H.Clinton“ procentui.
– Tuo metu D.Trumpas sėkmingai tęsia savo rasistinę kampaniją. Pastarosiomis dienomis jis sukėlė naują skandalą pareikšdamas, kad meksikiečių kilmės teisėjas Gonzalo Curielis, svarstantis bylą dėl Trumpo vardo universiteto ir priėmęs kelis D.Trumpui nepalankius sprendimus, nėra nešališkas.
Priežastis – Trumpas nori statyti sieną su Meksika, todėl meksikiečių kilmės teisėjas jo nemėgsta. Tokia žinutė, kurią Trumpas viešai kartojo ne vieną kartą, susilaukė itin neigiamos reakcijos – net Paulas Ryanas, Respublikonų lyderis, kuris nenorom išreiškė palaikymą Trumpui, pavadino tai atviru rasizmu. Be to, Trumpo viešai neužstojo nei vienas kitas jo rėmėjas.
– Iš šios istorijos galime daryti dvi prielaidas:
a) Nepasitvirtino nuostata, jog Trumpas, patvirtintas partijos nominantu, automatiškai taps nuosaikesniu. Nors jo retorika kai kuriais atvejais atrodo labiau centristinė, tokie skandalai kaip šis įrodo, jog jis linkęs tęsti iš esmės tokią pačią kampaniją, kuri jam užtikrino pergalę Respublikonų tarpe. Nacionaliniu mastu jos sėkmė yra kur kas labiau kvestionuotina.
b) Tai ne pirmas kartas, kuomet girdime kažką panašaus į: „Na po šio D.Trumpo pareiškimo tai jau tikrai rinkėjai sureaguos ir nusisuks“. Deja, iki šiol nei atviras rasizmas bei neatsiribojimas nuo KKK, nei patyčios iš moterų, nei šaipymasis iš savo paties partijos jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė. Ar bus kitaip šį sykį?
– Nors Clinton kandidatūra praktiškai patvirtinta tik dabar, Clinton-Trumpo dvikova vyksta jau kurį laiką. Išryškėjo ir pagrindinės žinutės, kurias naudos abu kandidatai:
a) Trumpas pabrėžia, jog H.Clinton yra „senojo elito pasirinkimas“, kuri tik tęs ankstesniojo nuo visuomenės atitrūkusio elito klaidas. Be to, ji korumpuota (ne veltui populiariausia Amazon.com knyga šiandien yra parašyta slaptosios tarnybos atstovo, kuris dirbo su H.Clintonų šeima ir esą viską matė iš vidaus). Kai H.Clinton pastebima dėvinti „Armani“ švarkelį, vertą 12.000 dolerių, ir kalbanti apie ekonominę nelygybę, tas argumentas tampa stipresnis.
b) H.Clinton sako, jog negalima prie galingiausios pasaulio valstybės posto prileisti asmens, kuris yra neprognozuojamas, impulsyvus, nieko neišmanantis. Be to – rasistas.
