Politologo teigimu, Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos paveiks Lietuvos ryšius su šia šalimi – tiek ekonominius, tiek ir žmonių tarpusavio.
„Nemažai Lietuvių, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, siunčia savo pinigus šeimos nariams, esantiems Lietuvoje. Dabar dėl ženkliai smukusio svaro kurso jų siunčiamų pinigų vertė irgi sumažės.
Be to, įmonės, kurios prekiauja su Jungtine Karalyste, taip pat turės atidžiai sekti šios šalies derybas su ES. Nuo to, kaip jos baigsis, gali priklausyti jų galimybės toliau parduoti savo produkciją ir kokiomis sąlygomis tai bus vykdoma“, – sakė R.Vilpišauskas.
Itin svarbu tai, Jungtinė Karalystė yra į ES biudžetą sumoka kur kas daugiau nei iš jo gauna ir pagal šį skirtumą išsiskiria iš ES šalių.
Jei britų indėlis į ES biudžetą sumažės arba išvis pranyks, tuos praradimus turės pasidalinti likusios 27 šalys.
„Visiems dėl to veikiausiai sumažės ir gaunamos lėšos“, – apibendrino politologas.
Silpsta svarbi stovykla
Tačiau šalia ekonominių pasekmių svarbūs ir politiniai bei saugumo aspektai. Jungtinė Karalystė saugumo prasme buvo viena iš svarbių Lietuvos partnerių ypač ES santykiuose su Rusija.
„Ji reagavo į Rusijos politiką Ukrainos, Gruzijos atžvilgiu ir griežtai palaikė ekonomines sankcijas Maskvai. Todėl galima sakyti, kad sankcijas palaikančiųjų stovykla dabar susilpnės.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija buvo dvi pagrindinės veikėjos, nuo kurių priklausė ES svoris pasaulio politikoje tais klausimais, susijusiais su kariniais reikalais. Be abejo, suprantama, kad svarbiausia, kalbant apie gynybą yra NATO, tačiau Jungtinės Karalystės vaidmuo buvo svarus“, – teigė politologas.
Be to, nors, pasak R.Vilpišausko, lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje neturėtų baimintis, kad bus išprašyti iš šalies, tačiau ateityje emigruoti norintys gali susidurti su kliūtimis.
„Gali būti, kad neigiamos nuotaikos emigrantų atžvilgiu sustiprės, nors nemanau, kad už išstojimą raginę balsuoti politikai imtųsi kokių nors drastiškų priemonių, siekdami išprašyti dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenančius kitų ES šalių piliečius.
Ypač tie, kurie gyvena ten daugiau nei penkerius metus, greičiausiai susitvarkę dokumentus dėl nuolatinio gyventojo statuso. O tie, kurie dar to nepadarė, artimiausiu metu suskubs tai padaryti“, – spėjo politologas.
Labai nenaudinga Lietuvai
Derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, kaip teigiama, gali užtrukti mažiausiai dvejus metus. Taigi kol jos vyks, tol turėtų galioti daugelis dabartinių šalies narystės sąlygų.
„Apribojimai bus taikomi nebent potencialiems emigrantams tam, kad būtų sumažintas norinčiųjų atvykti į Jungtinę Karalystę skaičius“, – paaiškino R.Vilpišauskas.
Dar vienas svarbus tikėtinas „Brexit“ neigiamas poveikis – domino efektas, kuris gali labai sustiprinti politinę fragmentaciją ES.
„Jeigu euroskeptiškos partijos kitose šalyse – Prancūzijoje, Nyderlanduose – taip pat inicijuotų panašius referendumus ir susilauktų didelio populiarumo, ES tikrai susilpnėtų.
Net ir tuo atveju, jei referendumai neįvyktų ar baigtųsi kitaip nei Jungtinėje Karalystėje, tai atitrauktų dėmesį nuo kitų svarbių ES darbotvarkės klausimų, tuo pačiu ir saugumo. Tai būtų labai nenaudinga Lietuvai, esančiai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje“, – tvirtino politologas.
