Valentinai Čerevatenko, vadovaujančiai dviem nevyriausybinėms moterų teisių organizacijoms pietinėje Rostovo srityje, gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo, jeigu ji bus apkaltinta pagal įstatymą, kuris, anot kritikų, buvo priimtas kaip priemonė susidoroti su pilietine visuomene.
2012-aisiais, po masinių protestų prieš prezidento Vladimiro Putino grįžimą trečiai kadencijai, priimtas įstatymas įpareigoja organizacijas, gaunančias finansavimą iš užsienio ir dalyvaujančias aptakiai apibrėžtoje politinėje veikloje, įvardyti save kaip „užsienio agentės“ – terminu, keliančius asociacijas su sovietinių laikų disidentų persekiojimais.
Daug organizacijų jau buvo nubaustos dėl to įstatymo pažeidimo, bet naujausias atvejis yra pirmasis, kai nevyriausybinės organizacijos vadovei gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai pagal šį teisės aktą.
V.Čerevatenko sakė, kad ji kaltinama neįregistravusi „užsienio agente“ vienos iš savo organizacijų – Dono moterų fondo pilietinės visuomenės plėtrai.
„Mes oficialiai nesiregistravome, nes mūsų organizacija negavo ir neturi ketinimų gauti užsienio finansavimą bei dalyvauti politinėje veikloje“, – aiškino V.Čerevatenko.
Pasak jos, tyrėjai, policija ir saugumo tarnybų pareigūnai penktadienį atliko kratą fondo biure bei konfiskavo dokumentų ir kompiuterių.
Į Teisingumo ministerijos tvarkomą „užsienio agentų“ sąrašą yra įtraukta jau per 130 NVO – pradedant iškiliomis žmogaus teisių grupėmis, baigiant mažomis regioninėmis organizacijomis.
