Euroskeptikus palaikiusi Varšuva susizgribo

Lenkijos valdantieji nuomonę dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) pakeitė itin greitai. Iš pradžių rėmusi euroskeptikus, sužinojusi referendumo rezultatą Varšuva susivokė, kad smarkiai suklydo.

J.Kaczynskis (dešinėje) pareiškė, kad D.Tuskas dėl referendumo rezultato turi išnykti iš Europos Sąjungos politikos.
J.Kaczynskis (dešinėje) pareiškė, kad D.Tuskas dėl referendumo rezultato turi išnykti iš Europos Sąjungos politikos.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas BUTRIMAS

2016-06-29 21:08, atnaujinta 2017-05-20 07:37

Kai paaiškėjo, kad Jungtinė Karalystė palieka ES, netrukus viename Londono parkų iki sąmonės netekimo buvo sumušti du lenkai imigrantai – tėvas ir sūnus.

Tėvui rasistas anglas sulaužė ranką, o sūnui – nosį ir žandikaulį. Šio vaikino būklė sunki, galvos smegenyse medikai aptiko kraujo krešulį.

Lenkijos ambasadoriui pareiškus oficialų protestą dėl minėto užpuolimo bei tautiečius užplūdusių viešų įžeidinėjimų, Jungtinės Karalystės vadovai atsiprašė ir nurodė policijai giežčiau reaguoti į tokius nusikaltimus.

Tačiau Varšuva šiomis dienomis ne tik kritikuoja Londoną, bet ir siekia jį ginti, teisinti ir įkalbinėja nesitraukti iš ES. Mat britams pasitraukus iš Bendrijos Lenkijos valdantieji neteks didžiausio bendraminčio Europarlamente ir Varšuvos įtaka susilpnės.

Išsigando nuostolių

Pernai Lenkiją ėmusi valdyti nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) paskelbė, jog nebe Vokietija, o Jungtinė Karalystė yra strateginė šalies užsienio partnerė.

TTP lyderį Jaroslawą Kaczynskį ir Jungtinės Karalystės valdančiosios partijos vadovą, Konservatorių partijos lyderį, premjerą Davidą Cameroną suartino požiūris, kad Briuselis per daug kišasi į ES narių vidaus reikalus.

Premjerui D.Cameronui inicijavus referendumą dėl vadinamojo „Brexit“, Lenkijos vadovai neslėpė šį žingsnį palaikantys.

D.Cameronas taip pataikavo savos partijos radikalams, o J.Kaczynskis savotiškai keršijo Briuseliui už priekaištus, kad TTP vyriausybė laužo demokratijos normas.

Iš pradžių TTP remiantys žurnalai „wSieczi“ bei „Do Rzeczy“ įvykusio referendumo rezultatus išgyrė džiaugdamiesi, kad JK gyventojai ryžosi pasitraukti iš ES.

Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po referendumo nuotaikos TTP stovykloje visiškai pasikeitė: partijos lyderiai ėmė raginti Londoną surengti pakartotinį referendumą ir likti ES.

Manoma, kad Varšuva išsigando ne tik gresiančios politinės izoliacijos Briuselyje, bet ir galimų didelių finansinių nuostolių.

Vietos bei užsienio analitikų teigimu, Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES bene skausmingiausiai smogs Lenkijai. Mat pastaroji buvo išsiderėjusi didžiausią ekonominę pagalbą iš Briuselio biudžeto, o pradingus Londono įnašams tai pajus skausmingiausiai.

Be to, didžiausią naujų emigrantų dalį Jungtinėje Karalystėje – beveik vieną milijoną – sudaro lenkai. Varšuva gali netekti didelės dalies emigrantų atsiunčiamų milijardų svarų, o grįžę tautiečiai tik paaštrintų nedarbo problemas.

Metė iššūkį Berlynui

Lenkijos vadovams taip pat nerimą kelia Vokietijos politikų pareiškimai, kad, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, vokiečiai turi perimti ES lyderio vaidmenį.

Berlynui surengus skubų šešių ES valstybių senbuvių pasitarimą ir prakalbus apie būtinybę stiprinti ES integraciją, Varšuva nusprendė mesti Vokietijai iššūkį.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis visų ES valstybių kolegoms išsiuntė kvietimą atvykti į skubų pasitarimą Varšuvoje.

Nors toks raginimas sudomino vos 6 valstybių užsienio reikalų ministrus, jų pasitarimą W.Waszczykowskis pavadino jungiančiu, o surengtą Berlyno – skaldančiu.

Pasitarimo Varšuvoje dalyviai nepriėmė jokio bendro pareiškimo, tačiau W.Waszczykowskis pareiškė, kad reikia paruošti naują ES dokumentą, kuris daugiau teisių suteiktų valstybėms, o ne bendrai ES vadovybei.

W.Waszczykowskis taip pat pareiškė pritariantis TTP lyderio J.Kaczynskio siūlymui atstatydinti ES vadovus iš pareigų, nes klaidinga jų politika esą lėmė tokį referendumo rezultatą.

TTP vadovas J.Kaczynskis buvo įsitikinęs, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas dėl tokio referendumo rezultato turi išnykti iš europinės politikos.

Manoma, kad tokį J.Kaczynskio siūlymą lėmė ir ilgametė neapykanta šiam buvusiam Piliečių platformos partijos (PPP) lyderiui.

Mat J.Kaczynskis baiminasi, kad D.Tuskas ateityje vėl gali perimti PPP vairą ir TTP tuomet vėl pralaimės rinkimus. Todėl pastarosios partijos vadovas dabar naudojasi proga sukompromituoti konkurentą.

Įsižiebė politinės rietenos

Netikėtas referendumo dėl „Brexit“ rezultatas paaštrino politines rietenas Varšuvoje. Opozicija apkaltino valdančiąją TTP prisidėjus prie britų pasirinkimo išstoti iš Bendrijos.

PPP lyderis Grzegorzas Schetyna kaltino TTP, kad ji Lenkiją pavertė „trečiarūše šalimi“, kuri yra išstumiama iš ES lyderių derybų.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad TTP iš dalies yra kalta dėl tokio referendumo rezultato, nes nuolat kurstė Londoną prieš ES ir kasėsi po Bendrijos pamatais vykdydama antidemokratinę politika.

Anot R.Sikorskio, dar prieš metus Lenkija buvo priskiriama prie ES branduolio, o dabar jos niekas negerbia, nes Varšuva, kaip ir Londonas, laikoma Bendrijos griovėja.

Šiuolaikinės partijos lyderis Ryszardas Petru paragino Lenkijos vyriausybę greičiau įsivesti eurą ir siekti ES integracijos didinimo.

Savo ruožtu TTP ėmė kaltinti opoziciją, kad ji, aklai remdama Briuselio politiką, darė įtaką britų norui pasitraukti iš ES.

O TTP lyderis J.Kaczynskis pasiūlė ES perkurti pagal naują principą – sumažinant Briuselio administracinę galią ir suteikiant daugiau savarankiškumo visoms narėms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: padėtis Charkivo srityje artėja prie prarajos krašto