Tačiau vienas aukštas JAV pareigūnas atskleidė, kaip NSA vadovybė pasielgė su tais, kurie išdrįso ją kritikuoti.
Šis 60-metis pareigūnas, vardu Johnas Crane’as, gyvena netoli Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) būstinės, pietinėje Potomako upės pusėje, kur driekiasi sodriai žalias miškas ir atsiveria kalvotas gamtovaizdis.
Už keleto kilometrų stūkso Pentagonas – JAV gynybos departamento centrinė būstinė.
Čia J.Crane’as jaučiasi kaip namuose, nes 25 metus buvo šio karinio ir žvalgybinio JAV komplekso darbuotojas. Pentagono dalimi jis jaučiasi iki šiol, nors dėl savo veiklos bei požiūrio buvo pripažintas priešu.
Darbavosi ketvirtį amžiaus
J.Crane’as vis dar nešioja Vašingtono vyriausybinės institucijos uniformą: marškinius su išsiūtais inicialais, sąsagas ir aukso spalvos sagomis papuoštą švarką.
Taip atrodantis prieš ketvirtį amžiaus jis atėjo į tarnybą. Jis prisimena, kaip parodęs leidimą apsaugininkui liftu pirmąkart pakilo į dešimtąjį aukštą, į savo darbo vietą pastate Arlingtone, Virdžinijos valstijoje.
Pro langus J.Crane’as galėjo matyti JAV gynybos departamento būstinę – garsųjį pastatą, kuris dėl savo formos buvo pavadintas Pentagonu – žodžiu, graikų kalba reiškiančiu penkiakampį.
J.Crane’as per kelis karjeros dešimtmečius pakilo iki generalinio inspektoriaus padėjėjo.
Generaliniam inspektoriui buvo pavaldūs apie 1,6 tūkstančio valstybės tarnautojų, o apie 90 jų buvo priskirti J.Crane’ui.
Visų šių žmonių uždavinys buvo aplaidaus Gynybos departamento darbo, korupcijos apraiškų ir kitų nusižengimų įstatymui tyrimas.
Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje generalinis inspektorius – tarsi prižiūrėtojas, kuris privalo rūpintis, kad kariuomenė ir valstybės žinybos veiktų pagal teisinės valstybės direktyvas.
Valdė skundų programą
J.Crane’o darbas Pentagone buvo keblus: netvarka, trūkumai – pradedant nuo nereikšmingesnių skundų ir baigiant dideliais, su kariniais dalykais susijusiais skandalais.
Jis buvo atsakingas už ryšius su Kongresu ir, svarbiausia, kontroliavo JAV gynybos departamento aparato, vadinamo „Whistleblowing“, programą. Programa leido pranešti darbuotojams ar kitiems asmenims apie institucijos viduje pastebėtus galimus aplaidžius veiksmus ar piktnaudžiavimą, kuris gali kelti grėsmę viešajam interesui ar institucijos reputacijai.
Tai yra tarsi bėdų skrynelė, į kurią raštelius su savo ar pastebėtomis problemomis gali įmesti du milijonai civilių ir karinių Pentagono, taip pat jam pavaldžios NSA darbuotojų.
Viskas klostėsi gerai, kol J.Crane’o neapniko įtarimai, kad jo pirmtakai nepaisė taisyklių ir siekė suvesti sąskaitas su vienu NSA darbuotoju – Thomu Drake’u, atsiuntusiu skundą.
Th.Drake’as buvo daug aukštesnio rango pareigūnas nei kontraktininkas E.Snowdenas. Jis pakluso vidaus reglamentams, apie pažeidimus pranešė oficialiais kanalais, o ne viešai, ir buvo sutryptas. NSA, sužinojusi apie nusiskundimus dėl jų Konstitucijai prieštaraujančios programos, Th.Drake’ą atleido, Federalinio tyrimų biuro agentai jį areštavo, nuteisė dėl nusikaltimų ir kuriam laikui įkalino.
Vėliau vyras sugebėjo gauti darbą jau tik kompanijos „Apple“ parduotuvėje Vašingtone, kur dirba iki šiol.
Šis NSA ir Th.Drake’o konfliktas privertė J.Crane’ą daug kuo suabejoti – kuo tikėjo ir dėl ko dirbo. Jis, per savo karjerą susidūręs su dešimtimis skundų, nusprendė pats tapti pranešėju apie pažeidimus ir apie Pentagono ir jam pavaldžios NSA vykdomus susidorojimus viską papasakoti žiniasklaidai.
Papasakojo savo istoriją
Vienoje knygoje ir per daugelį pokalbių su Vokietijos žurnalu „Der Spiegel“, „Spiegel TV“ ir Jungtinės Karalystės dienraščiu „The Guardian“ J.Crane’as pirmą kartą papasakojo savo istoriją.
O ji aprėpia kur kas daugiau nei ant aukštesnio tarnybinio laiptelio stovėjusio ir 2013-aisiais pasitraukusio Pentagono darbuotojo likimą.
J.Crane’as prieštarauja pozicijai, kurios garsiausio JAV paslapčių viešintojo, buvusio NSA kontraktininko E.Snowdeno atžvilgiu laikosi tiek dabartinis šalies prezidentas B.Obama, tiek šio posto dabar siekianti buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton.
E.Snowdenui nereikėjo 2013-aisiais išvykti iš JAV, prabilti apie NSA vidines problemas viešai, jis suklydo – tokia prezidento B.Obamos pareiškimų esmė.
Pasak H.Clinton, JAV žvalgybos darbuotojas E.Snowdenas turėjo pareikalauti bet kokios apsaugos, kuri taikoma asmeniui, suteikusiam informacijos apie galimus valstybės institucijos veiklos nesklandumus ir daromus pažeidimus. Anot buvusios valstybės sekretorės, visas iškeltas problemas būtų buvę galima išspręsti institucijos viduje.
J.Crane’as žino, kad ne viskas yra taip, kaip įsivaizduoja B.Obama ir H.Clinton.
Mat buvo neaišku, pagal kokią tarnybinę tvarką turėjęs elgtis E.Snowdenas: jis nebuvo valdininkas, tik NSA dirbusios privačios bendrovės tarnautojas.
Dėl to buvo neaišku, ar E.Snowdenui būtų buvusi taikoma tokia pat teisinė apsauga kaip NSA pareigūnui. Ir net jeigu būtų, J.Crane’as dabar nė kiek neabejoja, kad valdžios organai su juo vis tiek būtų korektiškai susidoroję.
„Remdamasis Th.Drake’o drastišku pavyzdžiu mačiau, kas nutiko informacijos pranešėjui, kai jis elgėsi, kaip reikalaujama, ir pasinaudojo oficialiais būdais“, – sakė J.Crane’as.
O atrodė, kad viskas bus itin skaidru, kai aštuntajame dešimtmetyje Amerikos vyriausybė paskyrė kontaktinį asmenį, kuriam pranešėjas suteiktų informacijos apie kariuomenę ir NSA.
Laikė demokratijos kolona
Baigęs universitetą J.Crane’as talkino respublikonui, JAV Kongreso nariui Billui Dickinsonui – vienam iš vadovaujančių Gynybos departamento narių.
B.Dickinsonas ir buvo tas žmogus, kuris Pentagone pasiūlė įsteigti Generalinio inspektoriaus tarnybą. Ir kai ji buvo sukurta, vienu pirmųjų inspektoriaus biuro tarnautojų tapo J.Crane’as.
Per visą savo karjerą jis dirbo su dešimtimis generalinių inspektorių ir sukūrė vadinamąsias karštąsias linijas informacijos pranešėjams.
Pastaruosius J.Crane’as laiko viena demokratinės sistemos kolonų, jis įsitikinęs, kad galimybė pranešti apie pažeidimus gerina institucijos darbą.
O kai Chelsea Manning šimtus tūkstančių raportų apie JAV karo veiksmus Afganistane ir Irake, taip pat skubius diplomatinius JAV ambasadų pranešimus iš viso pasaulio atidavė „WikiLeaks“, J.Crane’as stengėsi, kad būtų sukurti nauji patikimi skundų apie slaptas ir labai slaptas dokumentų bylas įteikimo būdai.
J.Crane’o nurodymu 1978-aisiais Pentagone buvo priimtas ir informacijos pranešėjų apsaugos įstatymas.
Atsiskyrė nuo komandos
J.Crane’as iki šiol apgailestauja, kad Ch.Manning ar E.Snowdenas paviešino JAV paslaptis.
Buvusio NSA kontraktininko pabėgimą ir jo priverstinę emigraciją į Rusiją J.Crane’as laiko tragedija, kurios būtų buvę galima išvengti.
J.Crane’as ir toliau įsitikinęs, kad geriau būtų buvę pasinaudoti vidiniu keliu. Jis mano, kad klaidą daro tarnybos šeimininkai, netinkamai įgyvendinantys direktyvas ir įstatymus.
Būtent todėl J.Crane’as nusprendė nebetylėti, nebūti Gynybos departamento komandos žaidėju: nuo jos atsiskyrė, prieštaravo, įteikdavo skundus, siuntė signalus, kad nesustos.
Kodėl po ketvirčio amžiaus ištikimasis valstybės tarnautojas pasirinko protestų kelią?
Kodėl ant kortos pastatė savo karjerą, nepriekaištingo valdininko reputaciją, draugystes ir teisę į pensiją?
Dirbdamas Pentagone J.Crane’as bendravo su senatoriais ir deputatais, savo pareigas suprasdamas kaip jungiamąją vykdomosios ir įstatymus leidžiančios valdžios grandį.
Įkvėpė senelio drąsa
J.Crane’as manė, kad tokie politikai kaip B.Obama norėjo patobulinti demokratiją.
„Privalėjau daryti tai, kas yra teisinga. Taip, kaip anuomet elgėsi mano senelis vokietis“, – sakė J.Crane’as.
Jo senelis Vokietijos priešlėktuvinės gynybos generolas pulkininkas Guntheris Rudelis dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.
Kai 1923 metų lapkričio 8-ąją Adolfas Hitleris su savo šalininkais pamėgino surengti pučą ir užgrobti valdžią, J.Crane’o senelis su daugeliu kariškių buvo Miuncheno aludėje „Burgerbräukeller“.
Kai A.Hitleris savo pistoletą nukreipė į vieną G.Rudelio draugų, Guntheris atsistojęs tarp jų pasakė: „Pone Hitleri, taip Vokietijos niekada neišlaisvinsite.“
Po šių žodžių Vokietijos nacistų lyderis nuleido ginklą. Šią sceną G.Rudelis aprašė, o patvirtino vienas šios scenos liudininkų.
J.Crane’as žavisi savo senelio drąsa ir sako, kad šis epizodas jį įkvepia. Bet jis taip pat žino, kad jo senelio gyvenime būta ir tamsių dėmių: vėliau tarnavo Vermachte ir vykdė A.Hitlerio įsakymus.
Už priešlėktuvinę gynybą atsakingas G.Rudelis užsitarnavo generolo laipsnį ir 1942 metais vadovybės buvo atleistas iš tarnybos.
„Iš savo senelio išmokau, kad moralinė atsakomybė suteikia teisę veikti, jei vyriausybė užgniaužia teisingumą. Darbą su kritinės informacijos pranešėjais laikau ne profesija, o pašaukimu“, – sakė J.Crane’as.
Su savimi jis nuolat nešiojasi raštelį su garsiąja vokiečių teologo ir pasipriešinimo kovotojo Martino Niemöllerio citata: „Kai jie suėmė komunistus, tylėjau, nes nebuvau komunistas. Kai jie suėmė socialistus ir profsąjungų narius, tylėjau, nes nebuvau socialistas ir profsąjungos narys. Kai jie suėmė žydus, tylėjau, nes nebuvau žydas. Kai jie suėmė mane, nebebuvo likę nė vieno, kuris protestavo.“
Ar J.Crane’as tiki, kad vieną dieną galės grįžti į savo ankstesnę darbo vietą?
„Taip, žinoma. Mano sugrįžimas parodys, kad informacijos pranešėjų sistema dar veikia“, – sakė J.Crane’as. („Der Spiegel“, LR)
Apie Pentagone vykdomus nusižengimus pranešdavę institucijos darbuotojai sulaukdavo savo viršininkų keršto. Tokią demokratijos pamatus ardančią žinią skelbia vienas buvęs šios įstaigos darbuotojas.
Vietos prieštaraujantiems nėra
Pirmosios abejonės dėl tarnybos vadovų netinkamai įgyvendinamų direktyvų ir įstatymų J.Crane’ui atsirado 2004-aisiais. Tuo metu jis jau buvo pakilęs iki JAV gynybos departamento generalinio inspektoriaus padėjėjo pareigybės – vadovybės lygmens.
2001 m. rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai prieš Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną iš esmės pakeitė JAV saugumo žinybų darbą. George’o W.Busho vyriausybė labai padidino jų biudžetą ir įgaliojimus.
Nedidelė Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojų grupė tai stebėjo su augančiu susirūpinimu. Jų nuomone, tokios programos kaip „Trail Blazer“, į kurią buvo įtrauktas JAV piliečių stebėjimas, prieštaravo šalies Konstitucijai. Be to, vien šiai programai skirtus 4 milijardus JAV dolerių šie NSA darbuotojai laikė mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu.
Šiai protestuotojų grupei priklausė trys buvę NSA darbuotojai, buvusi Kongreso slaptosios tarnybos komiteto darbuotoja bei tuometis NSA pareigūnas Thomas Drake’as. Jis užėmė vieną vadovaujamų pozicijų NSA kontrolės programoje.
Iš pradžių su savo skundu ši grupė kreipėsi į tuometį NSA generalinį inspektorių. Kai šis atmetė jų abejones – į aukštesnio lygmens instanciją, Pentagono generalinio inspektoriaus biurą, J.Crane’o darbo vietą.
Šio biuro tyrėjai susisiekė su Th.Drake’u. Jis perdavė dokumentus, kurie turėjo patvirtinti jo metamus priekaištus. Kuo baigėsi ši istorija? Th.Drake’as buvo apkaltintas šnipinėjimu, prarado darbą, neteko teisės į pensiją ir draugų.
„Šis atvejis buvo žinomas E.Snowdenui. Ir toks elgesys su Th.Drake’u paskatino jį pasitraukti iš šios sistemos“, – įsitikinęs J.Crane’as.
