NATO viršūnių susitikimas, vyksiantis liepos 8–9 d., svarbus ne tik Aljanso narėms, bet ir blokui draugiškoms, o ypač – nedraugiškoms šalims.
Mat šiemet daugiausia dėmesio neabejotinai bus skirta Rusijai, kurią ne viena NATO šalis pavadino ne tik „nedraugiška“, bet ir „agresore“.
„Daugelis šalių, esančių aplink Baltijos jūrą, yra NATO narės. Mes, švedai, nesame Aljanso nariai, tačiau šių šalių yra ta pati geopolitinė padėtis kaip ir mūsų, todėl turime bendrų interesų“, – kalbėjo Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Prasidėjus pražūtingam Ukrainos konfliktui savo saugumu itin rūpinasi ir Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. Varšuvos susitikime turėtų būti priimti sprendimai, nudžiuginsiantys lietuvius ir jų kaimynus.
Savų siekių susitikime Lenkijoje turės ir kertinis Aljanso akmuo – JAV, kurių tikslas yra „pasidalyti naštą“. Tai prieš porą savaičių pabrėžė JAV gynybos ministras Ashtonas Carteris.
„Matome tam tikrą NATO sąjungininkių progresą nuo tada, kai Velse buvo pasiektas susitarimas gynybai skirti 2 proc. šalies biudžeto. Dalis šalių bent šiek tiek padidino gynybos finansavimą, tačiau dar turime daug nuveikti ir tai bus aptarta Varšuvoje“, – sakė A.Carteris.
Opus Rusijos klausimas
Neabejojama, kad NATO viršūnių susitikime Rusijai Varšuvoje bus skirta itin daug dėmesio. Apie tai kalba ne tik Europos šalys, bet ir JAV.
Buvęs JAV generolas Philipas Breedlove’as birželio pradžioje vykusioje Atlanto Taryboje Vašingtone pabrėžė, kad NATO privalo „išlikti vieninga Rusijos agresijos akivaizdoje“.
„Mes įgyvendinome beveik visus Velse priimtus nutarimus, tačiau privalome nesustoti, būtina išlaikyti darbų tęstinumą“, – sakė P.Breedlove’as.
Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas prie NATO Adamas Thomsonas teigė, kad susitelkti reikia tam, kad Rusijai būtų parodyta, jog „užpulti NATO šalį yra neprotinga“.
„NATO turi aiškiai parodyti, kad yra pasiruošusi ginti bet kurią bloko narę. Varšuvoje šalys turi susitarti dėl atgrasymo mechanizmų ir, manau, jos tai tikrai padarys“, – prieš kelias savaites sakė A.Thomsonas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas taip pat yra įsitikinęs, kad Varšuvoje dėmesio centre atsidurs būtent Rusijos klausimas.
„Rytiniam NATO flangui – Baltijos šalims, Lenkijai, kur turi būti oficialiai patvirtinti ir sutelkti papildomi karių batalionai, dislokuoti iš kitų NATO valstybių, – bus skiriama daug dėmesio.
Bus svarstoma, kaip grįžti prie veiksmingų atgrasymo metodų, pirmiausia nukreiptų prieš Rusiją, kokiomis priemonėmis būtų galima didinti tiek Baltijos šalių, tiek Lenkijos apginamumą. Taip pat svarbu bus aptarti, kaip užtikrinti veiksmingą branduolinės grėsmės sumažinimą“, – „Lietuvos rytui“ vardijo politologas.
Pasak T.Janeliūno, susitarimas dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos stiprinimo jau yra pasiektas, todėl Varšuvoje jokių netikėtumų būti neturėtų.
„Ministrų susitikimuose šie sprendimai yra parengti ir jiems pritarta.
Nors rytinio NATO sparno stiprinimas vyksta galbūt lėčiau, nei norėtume, pratybų gerokai padaugėjo. Sprendžiama, kaip priimti didesnes NATO pajėgas šiuose regionuose“, – sakė T.Janeliūnas.
Politologo nuomone, Rusija savo veiksmais pati įtikino NATO partneres, kad stiprinti pozicijas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – būtina.
„Rusija padarė iš esmės viską, kad įtikintų NATO, jog grėsmė, keliama Maskvos, yra reali. Ignoruoti jos negalima.
Todėl NATO šalys, net ir tos, kurios kartais vadinamos prorusiškomis, neturi argumentų, kurie galėtų paneigti iš Rusijos kylančią karo grėsmę.
NATO pozicijos Rytuose bus stiprinamos. Diskusijų gali kilti dėl taktinių sprendimų: kaip ir kokiu lygiu atgrasyti Rusiją.
Tačiau tam ir reikia aukščiausio lygio vadovų susitikimo“, – sakė T.Janeliūnas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis taip pat neslėpė, kad NATO pajėgų buvimas šalyje yra pagrindinis jų siekis Varšuvos viršūnių susitikime.
„Mes neprašome privilegijų, bet norime lygybės. O lygybę užtikrins NATO pajėgų buvimas Rytų flange“, – sakė W.Waszczykowskis.
Susitikimas naudingas Lietuvai
NATO viršūnių susitikime Lietuva tikisi patvirtinimo, kad sulauks papildomų batalionų, galbūt ir vadinamųjų batalionų plius – su papildomomis kovinėmis grupėmis.
Be to, Varšuvoje turėtų būti persvarstomi ir pagrindiniai Aljanso dokumentai, kuriuose buvo įtvirtinta NATO strateginė koncepcija ir NATO atgrasymo bei gynybos pozicija.
Pastaroji pozicija priimta 2012 metais, o NATO strateginė koncepcija galioja nuo 2010 metų.
Abu šie dokumentai buvo pasirašyti dar prieš Ukrainos konfliktą ir jų pakeitimas Lietuvai būtų didelis laimėjimas.
„Šie dokumentai jau yra atgyvenę ir nebeatitinka šių dienų aktualijų. Manau, kad Lietuvos interesas – pradėti diskusiją, kaip atnaujinti šiuos dokumentus, ypač atgrasymo ir gynybos poziciją.
Ten reikėtų įtraukti ir atgrasymo nuo branduolinės atakos elementus, nes Baltijos šalys vis dar nerimauja, kad jos gali tapti bandymų poligonu“, – paaiškino T.Janeliūnas.
Tiesa, politologas atkreipia dėmesį, kad NATO šalių vienybei koją pakišti gali Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos.
Pasak politologo, vadinamojo „Brexit“ tema nebus užmiršta, nes tai, nors ir yra kitos valstybių organizacijos – Europos Sąjungos – lygiu vykstantys sukrėtimai, NATO aljansą irgi veikia.
„Tai, kad britai bus užsiėmę šios krizės suvaldymu bent jau artimiausius kelerius metus, tikrai atitrauks jų dėmesį nuo saugumo reikalų. O NATO nuo to netaps stipresnė.
Nors kalbama, kad transatlantiniai ryšiai bei saugumas išliks Jungtinės Karalystės prioritetais, kol kas tai – tik pareiškimai. Reali padėtis rodo, kad politinė britų energija bus sutelkta į „Brexit“ pasekmes.
NATO lygiu tai tikrai įžiebs nerimą.
Kils klausimų, ar britai pasiruošę toliau laikytis įsipareigojimų dėl gynybos, ar neketina mažinti išlaidų šiai sričiai tolimesnėje ateityje. Bent jau diskusijų lygiu šie klausimai bus iškelti“, – sakė T.Janeliūnas.
Kova su terorizmu
Nemažai dėmesio Varšuvoje kitą savaitę bus skiriama ir pietiniam NATO sparnui, kurio šalys, ypač Turkija, susiduria su terorizmo iššūkiu.
„Dėmesio centre atsidurs ir Sirijos konfliktas. Būtina atsakyti į klausimą, kaip elgtis su jo eskalavimu.
Kaip padėti Turkijai stabilizuoti padėtį pasienyje ir sustiprinti jos kovą su terorizmu. Kaip rodo šios savaitės įvykiai Stambule, tai tampa vis sunkiau įvykdoma užduotimi.
Pietinis flangas pareikalaus tikrai daug dėmesio, juolab kad Sirijos problema yra visiškai neišspręsta“, – teigė VU TSPMI politologas.
Kol kas lieka neaišku, kaip užbaigti Sirijos konfliktą, o jo neišsprendus sunaikinti pagrindinį teroro šaltinį sunku. Pavienės priemonės, nukreiptos prieš terorizmą, tėra prevencija, nesunaikinanti problemos židinio.
Pasak politologo T.Janeliūno, kol nėra strateginio sprendimo dėl Sirijos, terorizmo problemos išspręsti iš esmės nepavyks.
O ir tikėtis, kad NATO viršūnių susitikime bus priimti konkretūs sprendimai, kaip suvaldyti Sirijos konfliktą, būtų pernelyg optimistiška.
Pirmiausia dėl to, kad be aktyvaus JAV dalyvavimo jokia kita šalis nesiims atsakomybės. O JAV savo ruožtu aktyvių veiksmų nesiims mažiausiai metus, kol pasikeis šalies prezidento administracija ir bus priimti nauji strateginiai sprendimai.
„Prezidentas Barackas Obama nebėra toks ryžtingas kaip kadencijos pradžioje. Jis supranta, kad dabar priimti jo sprendimai gali būti pakeisti.
Be to, galbūt dabartinis prezidentas nenori rizikuoti priimdamas prieštaringus sprendimus, nes jie gali rinkimuose pakenkti jo partijos kandidatei Hillary Clinton.
Todėl B.Obamos aktyvumas gali būti mažesnis.
Tačiau bent jau status quo palaikyti Jungtinių Vlastijų prezidentas ryžto tikrai turės“, – užtikrino T.Janeliūnas.
Didelis iššūkis NATO lieka ir kova su kibernetiniu terorizmu, mat Aljanso narės pripažįsta kol kas esančios nepajėgios su tuo susidoroti.
Tiesa, vienas sprendimų jau bemaž pasiektas – pripažįstama, kad kibernetinio saugumo erdvė yra penktoji karinių konfliktų erdvė, greta tradicinių oro, sausumos, jūrų ir kosmoso erdvių. Tačiau nueita tik nedidelė dalis kelio.
„Natūralu, kad kibernetiniams susidūrimams skiriama vis daugiau dėmesio.
Kol kas tai nėra visada viešinama, bet didžiosios šalys jau senokai daug investuoja į kovą su kibernetiniu terorizmu. Akivaizdu, kad ir Varšuvoje bus kalbama apie glaudesnį šalių bendradarbiavimą šioje srityje.
Bet kokiame konflikte kibernetinis karas prasideda iš karto, gal net prieš prasidedant kovai sausumoje ar ore.
Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonių tik daugės. Galbūt atsiras poreikis užfiksuoti tai ir oficialiuose dokumentuose arba kalbėti apie kibernetines atgrasymo formas“, – svarstė T.Janeliūnas.
Nauji Aljanso nariai
NATO viršūnių susitikime taip pat tikimasi atsakymo į klausimą dėl bloko ateities ir plėtros.
Buvęs JAV generolas P.Breedlove’as atkreipė dėmesį, kad NATO turėtų išspręsti „pilkųjų saugumo zonų“ – šalių, atsidūrusių tarp NATO ir ES Vakaruose ir Rusijos Rytuose, – problemą. Esą negalima pamiršti šių šalių, kurios žvelgia į Aljansą, bet yra stabdomos Maskvos įtakos.
„Man kelia susirūpinimą tai, kad neturime „pilkųjų zonų“ strategijos. Privalome ją priimti norėdami sustiprinti NATO ir nepalikti blokui nepriklausančių šalių pažeidžiamų. Strategija turi būti sukurta šalims, esančioms tarp Rusijos ir Europos“, – sakė P. Breedlove’as.
O ir Ukrainos premjero pavaduotoja Ivana Klympuš-Cincadzė prieš Varšuvos susitikimą neslėpė šalies lūkesčių.
„Suprantu, kad mes, ukrainiečiai, turime atlikti daug namų darbų siekdami sulaukti kvietimo įstoti į NATO. Šiuo metu mūsų šalyje jau vyksta permainos, kurios turėtų mus priartinti prie narystės bloke“, – sakė I.Klympuš-Cincadzė.
Vis dėlto T.Janeliūnas pažymėjo, kad kol kas vargiai galima tikėtis NATO plėtros: „Egzistuoja pasipriešinimas. Kai kurios šalys nenorės dar labiau eskaluoti įtampos su Rusija kviesdamos į NATO Ukrainą ar Gruziją.
Tai gali dar labiau išprovokuoti Maskvą imtis veiksmų ir padaryti meškos paslaugą toms pačioms Gruzijai ir Ukrainai.
Rusija jau ne kartą blokavo tokius sprendimus agresyviais veiksmais, todėl išlieka tikimybė, kad ji vėl naudotų tokias priemones.
Vis dėlto liepos susitikimas bus „evoliucinis“, bet ne „revoliucinis“.
Labai abejoju, kad bus kokių nors sensacijų. Būtų netikėta, jei atsirastų kas nors, kas tą evoliuciją sutrikdytų ir nublokštų viską atgal. Jei įvyktų neigiamas lūžis, tai būtų ženklas, kad ir NATO viduje kažkas yra ne taip.“
Apie ką kalbėta praėjusiame susitikime?
Prieš dvejus metus, 2014-ųjų rugsėjo 4–5 dienomis, NATO viršūnių susitikimas vyko Velse. Jau tada vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Rusijos agresija ir jos veiksmai Ukrainoje.
2014 metais Velse sutarta, kad „bus nuolat, atsižvelgiant į realią grėsmę, atnaujinami gynybos planai, stiprinama Aljanso kolektyvinė gynyba ir kuriamos ypač greito reagavimo pajėgos“. NATO vadovai tuomet sutarė steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Tai leido Aljanso rytinėse šalyse rotacijos pagrindu užtikrinti nuolatinį NATO dalyvavimą. Tuomet NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas kalbėjo, kad naujas pajėgas sudarys sausumos, aviacijos ir karinio laivyno daliniai.
NATO šalių lyderiai kalbėjo ir apie kibernetinį saugumą. Sutarta, kad gynyba nuo kibernetinių atakų – viena iš pagrindinių NATO gynybos strategijos sudedamųjų dalių, nes kibernetinės atakos gali paveikti visuomenę taip pat smarkiai kaip ir tiesioginiai kariniai veiksmai.
Per susitikimą Velse pabrėžta teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (IV) grėsmė tiek Europos, tiek kitų šalių saugumui. JAV skelbė, kad bus formuojama „esminė koalicija“ kovai su IV džihadistais Irake.
2014 metais NATO šalių vadovai kalbėjo apie plėtrą. Partnerės sutarė, kad Aljansas plėtos savo bendradarbiavimą su Gruzija, Moldova, Jordanija. Gruzijai žadėta pagalba siekiant tapti NATO nare. Buvo numatyta skirti daugiau dėmesio ir deryboms su Juodkalnija, šių metų gegužės pabaigoje jau pakviesta tapti Aljanso nare.
Atsigaunant NATO šalių ekonomikai Velse nuspręsta daugiau finansuoti gynybą, kad būtų atnaujinta reikiama infrastruktūra, geriau aprūpinta kariuomenė, parengti kompetentingi valdymo ir logistikos ekspertai.
