Sprendimą pulti Iraką priėmė daugybė įtakingų politikų bei valstybės tarnautojų JAV ir Jungtinėje Karalystėje, kurie pabrėžė, kad tuometinis Irako vadovas Saddamas Husseinas tariamai turėjo masinio naikinimo ginklų. Tačiau kaip tiksliai šie asmenys susiję su prieš 13 metų pradėtu karu ir ką jie veikia dabar, kai vis dar girdisi konflikto atgarsiai?
2000 metais JAV prezidento G.W.Busho nacionalinio saugumo patarėja tapo Condoleezza Rice, kuri viešai palaikė Irako invaziją. 2002 metų rugsėjį C.Rice per interviu CNN pareiškė, kad JAV žinojo, jog S.Husseinas turėjo „branduoliniam ginklui pagaminti reikiamą infrastruktūrą ir mokslininkus.“
„Problema yra ta, kad visados bus kažkiek nežinomybės dėl to, kaip greitai galima sukurti branduolinius ginklus, – tuomet kalbėjo prezidento nacionalinio saugumo patarėja C.Rice. – Tačiau mes nenorime, kad rūkstantis šautuvas taptu grybo formos debesimi.“
C.Rice karjeros laiptais pakilo 2005 metais ir tapo valstybės sekretore – šiame poste ji išbuvo ketverius metus. Dabar sulaukusi 61-erių ji vėl grįžo dėstyti politikos mokslus Stanfordo universitete.
Spaudimas pakeisti nuomonę?
JAV valstybės sekretoriaus pareigas 2001-2005 metais ėjęs Colinas Powellis buvo atsakingas už Amerikos veiksmus 1991 metais kare Irake. Iš pradžių C.Powellis buvo įsitikinęs, kad nereikia dar vieno konflikto Irake, bet 2003 metais jis jau palaikė invazijos idėją ir ragino Jungtines Tautas (JT) pritarti puolimui.
Buvęs JAV valstybės sekretorius JT pristatė informaciją apie Irako tariamas masinio naikinimo ginklų kūrimo programas. Vėliau jis pripažino, kad tokie teiginiai buvo „skausmingi“ ir „paliko dėmę“ ant jo reputacijos. Dabar C.Powelliui yra 79-eri ir jis yra tyrimų centro „Council of Foreign Relations“ direktorių valdybos narys.
Vyriausias generolas Tommy Franksas, kuris vadovavo Irako puolimui taip pat vadovavo ir invazijai į Afganistaną po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV. T.Franksas puolimui vadovavo iš JAV centrinės būstinės netoli Dohos, Katare.
T.Franksas į pensiją išėjo netrukus, vos mėnuo po to, kai baigėsi įsiveržimo į Iraką operacija. Į pensiją jis išėjo 2003 metų gegužės 22 dieną ir atsisakė pasiūlymo tapti JAV kariuomenės štabo viršininku. T.Franksui 2004 metais buvo suteiktas riterio vardas, o 2007 metais jis įkūrė lyderystės institutą ir muziejų. 71-erių buvęs generolas dabar gyvena Oklahomoje su savo žmona.
Buvusio JAV prezidento G.W.Busho viceprezidentas Dickas Cheney buvo vienas tų, kuris garsiausiai tvirtino, kad Irake buvo masinio naikinimo ginklų.
Aštuonerius metus viceprezidento pareigas ėjęs D.Cheney taip pat nuolatos kartojo, kad buvo ryšių tarp S.Husseino ir teroristinės organizacijos „al Qaeda“. Tačiau tokias išvadas 2004 metais paneigė rugsėjo 11-osios teroro išpuolius tyrusi komisija.
75-erių D.Cheney ir toliau palaikė sprendimą užpulti Iraką, o pernai kartu su savo dukra išleido knygą „Išskirtinė: kodėl pasauliui reikia galingos Amerikos“ („Exceptional: Why the World Needs a Powerful America“). Pristatydamas knygą jis ir toliau tikino, kad jis buvo „teisus dėl Irako“.
„Mūsų tikslas buvo pašalinti S.Husseiną, – aiškino D.Cheney. – Mes tai ir padarėme. Be jo pasaulis tapo geresne vieta.“
Eksperto mirtis ir melagingi parodymai
Buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko T.Blairo gynybos sekretorius Geoffas Hoonas 2003 metais interviu BBC perspėjo, kad neužpuolus Irako lauktų tamsi ateitis, nors vos prieš metus jis premjerui aiškino, jog Iranas buvo didesnė grėsmė už Iraką.
„Yra visiškai aišku, kad mes privalome pašalinti masinio naikinimo ginklus, kuriuos turi S.Husseinas, – tvirtino G.Hoonas. – Tai yra pagrindinis mūsų tikslas.“
G.Hoonas iš parlamento nario posto atsistatydino 2010 metais, o vėliau neįvardintam žurnalistui atskleidė, kad norėjo pasinaudoti savo kontaktais, jog užsidirbtų pinigų. Dabar G.Hoonui yra 62-eji ir jis yra sraigtasparnius gaminančios įmonės „AgustaWestland“ generalinis direktorius. Ši įmonė laimėjo 1,7 mlrd. svarų (2 mlrd. eurų) kontraktą, kai G.Hoonas buvo gynybos sekretorius.
T.Blairo atstovas, įvaizdžio specialistas ir vienas prieštaringiausiai vertinamų asmenų Irako invazijos laikotarpiu Alastairis Campbellas sudarė du Dauningo Stryto dosjė apie karą, kuriuose rašoma apie S.Husseiną ir masinio naikinimo ginklus.
A.Campbellas tuo metu pateko į skandalą dėl paslaptingos ginklų eksperto Davido Kelly mirties, kai BBC ištransliavo kaltinimus, kad T.Blairo administracija į dosjė tyčia įtraukė melagingą informaciją apie Iraką.
Buvęs T.Blairo atstovas vėliau išleido kelias grožinės literatūros knygas bei kelis savo memuarų rinkinius. 2014 metais A.Campbellas agitavo už tai, kad Škotija toliau liktų Jungtinės Karalystės sudėtyje, o taip pat birželio 23 dieną vykusiame referendume palaikė šalies pasilikimą Europos Sąjungoje.
Buvęs Jungtinės Karalystės jungtinio žvalgybos komiteto pirmininkas ir buvęs šnipas Johnas Scarlettas taip pat padėjo sudaryti dosjė apie Iraką bei sulaukė daug kritikos dėl eksperto D.Kelly mirties.
J.Scarlettas neigė, kad jis buvo spaudžiamas „sustiprinti“ melagingus saugumo tarnybų parodymus dokumentuose. 2004-aisiais jis vėl grįžo dirbti šnipu, o po penkerių metų tapo patarėju įmonėms PwC, „Morgan Stanley“ ir „Statoil“. 2011 metais J.Scarlettas buvo paskirtas laikraščio „The Times“ direktorių valdybos nariu.
