Dėl atakos kai kurie pradėjo kaltinti pilietinių teisių organizaciją „Juodaodžių gyvybės svarbios“ („Black Lives Matter“, BLM), kuri anksčiau buvo kritikuojama dėl tariamų raginimų žudyti policininkus.
Frazė „Juodaodžių gyvybės svarbios“ internetinėje erdvėje atsirado 2012 metais, kai Floridoje George'as Zimmermanas nušovė 17-metį Trayvoną Martiną, o judėjimas įgavo pagreitį 2013 metais, kai jis buvo išteisintas.
BLM judėjimas pradėjo dar greičiau plisti po to, kai 2014 metų liepą Niujorke policininkas nušovė Ericą Garnerį, o po mėnesio Misūryje – Fergusono mieste – žuvo Michaelas Brownas.
BLM turi būstines daugiau nei 31 mieste JAV, o iš viso šalyje vyko daugiau nei tūkstantis šios organizacijos protestų ir demonstracijų, dalis kurių virto riaušėmis.
Neapykanta ar doras pasipiktinimas?
Kritika dėl smurto prieš teisėsaugos pareigūnus skatinimo organizacijai BLM nėra naujas reiškinys: grupuotė jau anksčiau buvo įvardinta kaip vienas iš veiksnių, kuris galėjo paraginti kai kuriuos afroamerikiečius žudyti policininkus kerštaujant už nušautus juodaodžius.
„Tai yra neapykantą skleidžianti grupė“, – pernai kalbėjo „Fox News TV“ vedėjas Billas O'Reilly, kuris kritikavo Minesotoje, Sen Polyje vykusį BLM protestą, per kurį demonstrantai skandavo apie „paršelių kepimą“, kuo buvo turima omenyje smurtas prieš policininkus.
2015 metų rugpjūtį Teksase, Hjustone šerifo pavaduotoją Darreną Goforthą nušovė juodaodis Shannonas Milesas. Vyras į D.Goforthą šovė net 15 kartų būtent todėl, kad šis vilkėjo policininko uniformą.
„Mums teko girdėti, kad juodaodžių gyvybės yra svarbios, – po tragedijos kalbėjo Hariso grafystės šerifas Ronas Hickmanas. – Tačiau visos gyvybės yra svarbios. Policininkų gyvybės irgi yra svarbios.“
Vis dėlto organizacija BLM tvirtino, kad tai, jog ji smerkė prieš afroamerikiečius smurtaujančius JAV policininkus nebuvo raginimas pareigūnus žudyti arba smurtauti prieš juos pačius.
„Mūsų taikinys yra brutali policijos sistema, o ne pavieniai policininkai, – pernai skelbė BLM. – Siekiame gyventi pasaulyje, kuriame visų juodaodžių gyvybės yra svarbios, o rasinė hierarchija nebevaldo mūsų gyvenimo. Tai yra meilės vizija. Mes išgyvenome baltaodžių viršenybę, todėl liūdime dėl visų smurto aukų.“
Bando pakeisti požiūrį į juodaodžius
Kai kurie politikai, įskaitant buvusį Merilando gubernatorių Martiną O'Malley organizacijos BLM pavadinimą suvokė kaip teiginį, kad būtent juodaodžių gyvybė yra vertingiausia JAV. Gubernatorius M.O'Malley vėliau turėjo atsiprašyti, nes tvirtino, kad turėtų rūpėti visų žmonių, o ne tik afroamerikiečių gyvybė.
„BLM neteigė, kad juodaodžių gyvybė yra vertingesnė už baltaodžių gyvybę, – organizaciją BLM gynė „The New York Times“. – Ji pabrėžė nenuginčijamą faktą, kad juodaodžių piliečių gyvybė šioje šalyje niekados nerūpėjo ir nebuvo vertinama.“
Floridos valstijos universiteto sociologijos profesorė Deana Rohlinger tikino, kad kai kurias BLM taktikas – politikų kalbų pertraukinėjimą, svarbių kelių uždarymą, prieštaringai vertinamų frazių skandavimą – nuo septintojo dešimtmečio JAV naudojo daugybė kitų protesto judėjimų. Esą demonstrantai įstatymų laužyti nenorėjo, o elgėsi kaip ir pridera protestuotojams.
„Egzistuoja stereotipas, kad aktyvistai smurtauja ir jie yra žmonės nenorintys dirbti, – aiškino D.Rohlinger. – Pažvelgus į istoriją, galios neturėję žmonės kovojo žlugdydami sistemą. BLM nedaro nieko, ko nedarė kiti judėjimai.“
Tačiau Baltimorėje ir Fergusone BLM protestai įsisiautėjo ir pavirto riaušėmis, o pati organizacija neturi aiškios vadovybės, kad galėtų suvaldyti visus savo narius.
Svarbiausia – aiškūs tikslai
Anot buvusio policininko ir Misūrio Sent Luiso universiteto kriminologijos profesoriaus Davido Klingerio, BLM neturėtų vengti atsakomybės dėl radikalių organizacijos narių veiksmų. D.Klingeris tvirtino, kad yra neįmanoma 100 proc. skelbti, jog radikalams įtakos nepadarė BLM retorika.
„Organizacijos lyderiai iš karto turėtų atsisakyti radikalų ir juos paskelbti nepageidaujamais asmenimis, – sakė D.Klingeris. – Aistringa retorika gali tapti problema, jei nėra vieningos vadovybės ir atsakingų lyderių, kurie gali prižiūrėti grupę.“
Čikagos universiteto socialinių tarnybų administracijos mokyklos profesorius Haroldas Pollackas teigė, kad jam paliko įspūdį kampanijos „Campaign Zero“ siekiai, kuriuos suformulavo žinomi BLM aktyvistai.
Šioje kampanijoje buvo išdėstyta 10 galimų sprendimų netinkamam policininkų elgesiui: siūloma pareigūnams ant uniformos dėvėti kameras ir padaryti viešai prieinamą informaciją, kaip jie buvo drausminami.
Anot H.Pollacko, tokie konkretūs reikalavimai padėtų organizacijai susivienyti aplinkui kelis tikslus, o tai padėtų išvengti kritikos, kad BLM esą „neapykantą skleidžianti grupuotė“.
„Tikiuosi, kad jie darys daugiau tokių dalykų, kaip ta kampanija, – aiškino H.Pollackas. – Jei organizacija neturės pozityvaus plano, žuvus dar vienam policininkui gali kilti labai smarkus atgarsis.“
