Priežastys džiaugtis
Tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti kitais metais, penktadienį paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Ir tai tikrai yra priežastis džiaugtis Lietuvai, kurios pagrindinis tikslas buvo didinti saugumą Baltijos jūros regione.
„Mūsų buvimas prasidės kitų metų pradžioje“, – Varšuvoje sakė Aljanso vadovas.
Kaip jau minėta, formuojant batalioną Lietuvoje vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Formuojant batalioną Latvijoje vadovaus Kanada, Estijoje – Jungtinė Karalystė, Lenkijoje – Jungtinės Valstijos.
„Jie (batalionai) pademonstruos transatlantinio ryšio galią ir užtikrins, kad ataka prieš vieną sąjungininkę bus laikoma ataka prieš visą Aljansą“, – teigė J.Stoltenbergas.
Būtent šie žodžiai pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną skambėjo dažniausiai – „NATO gina visas šalis nares abiejose Atlanto pusėse“. Nėra abejonės, kad tokie žodžiai turėtų nuraminti Lietuvos visuomenę bei politikus ir tapti rimtu perspėjimu Rusijai.
„Rusijos atgrasymas – vienas svarbiausių NATO uždavinių šiandien“, – tai pakartojo ne tik Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, J.Stoltenbergas, bet ir gausybė kitų politikų bei politikos ir karybos ekspertų.
Priežastys liūdėti
Sutariama, kad vienas būdų atgrasyti Rusiją yra NATO karinės pratybos, taip pat pabrėžiamas ir sankcijų Rusijai veiksmingumas, tačiau ir čia kyla nemenkų problemų.
Antai penktadienį buvęs Estijos ambasadorius Rusijoje Jüri Luikas pažymėjo, kad net ir tarp NATO šalių esama nesutarimo.
„Mums itin svarbu sutarti dėl savo veiksmų, aiškiai parodyti savo misiją ir pasiųsti savo žinutę. Kartais esu susirūpinęs, pavyzdžiui, kai sutariame dėl ekonominių sankcijų Rusijai, o tada kai kurie politikai viešai pareiškia, kad sankcijos yra didžiulė klaida. Po kiek laiko vėl sakoma, kad sankcijos yra geros. Manau, kad turi būti siunčiama aiški žinutė“, – kalbėjo J.Luikas.
Tarsi norėdamas patvirtinti esto žodžius penktadienio popietę išsišoko Prancūzijos prezidentas François Hollande'as. Mat jis pareiškė, kad jo šalis nemato Rusijos grėsmės.
„Prancūzijai Rusija nėra grėsmė. Rusija yra mūsų partnerė. Tiesa, ji tam tikrose situacijose panaudoja jėgą“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas. Po tokių jo žodžių daugelis liko lengvai šokiruoti. Juk tiek prieš NATO suvažiavimą, tiek ir per jį kalbėta, kad būtina rasti priešnuodį didėjančiai Rusijos agresijai, ne kartą pabrėžta, kad ekonomines sankcijas atšaukti dar ne laikas. Tačiau, regis, Prancūzija laikosi kitos nuomonės.
Nors apie tai, kad su Rusija reikia ieškoti dialogo, kalbėjo tiek Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė, tiek ir kitų šalių lyderiai, visi jie pabrėžė, kad dialogas įmanomas tik tuomet, jei „Rusija keis savo veiksmų kursą ir pati bus linkusi diskutuoti“, ir tai, kad „dialogas su Rusija nebus vykdomas tarptautinių teisės normų sąskaita“.
Šiame kontekste F.Hollande'o pareiškimą galima vadinti mažų mažiausiai akibrokštu, jei ne signalu, kad tiek Varšuvoje, tiek ir po susitikimo NATO turės atlikti dar daug namų darbų, jei nori efektyvaus Rusijos atgrasymo.
Perspėjimas dėl ateities
Apie išliekančius skirtumus NATO viduje kalbėjo ir Danijos generolas, buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas Knudas Bartelsas. „Mūsų santykiai su Rusija yra blogiausi nuo Šaltojo karo pabaigos. Tačiau kartais net Vakarų politikai ar apžvalgininkai tikina, kad mes – Europa – esame kalti dėl to.
Tačiau kur iš tiesų slypi kaltė? Man atrodo tokios padėtis priežastis labai aiški. Pirmiausia tai geopolitiniai Rusijos siekiai. Akivaizdu, kad ji nori tapti pasauline galybe nepaisant jokių politinių ar ekonominių sąnaudų. Kremlius bando parodyti, kad yra alternatyva Vakarų visuomenei – rusiškasis kelias“, – sakė K.Bartelsas.
Rusija ne kartą įrodė sieksianti savo tikslų ir tai, pasak K.Bartelso, patvirtino jos veiksmai Čečėnijoje, Gruzijoje. Tačiau Vakarų šalys, NATO esą dar ilgą laiką bandė bendradarbiauti su Rusija, o dabar laikas ne tik persvarstyti savo veiksmus, bet ir žvelgti į priekį, numatyti, kas gali laukti ateityje.
„Politikai dažnai kaltina žurnalistus, esą jie eskaluoja konfliktą. Mano patarimas politikams šiandien – nesiruoškite tam, ką darome pastaruosius 20 metų, rytojus gali jus nustebinti.
Siūlau žengti žingsnį atgal ir prisiminti NATO strategiją 2010 metais, kurios vienos pamatinių vertybių yra kolektyvinė atsakomybė ir gynyba. Ką reiškia gynyba? Gebėjimas veikti greitai, bet kuriuo metu įsitraukti į dideles operacijas. Į tai pastaraisiais metais kreipėme nedaug dėmesio.
Ar iš tiesų suprantame, ką Rusija mums sako?Ar mes pasiruošę atsimerkti ir pažvelgti į potencialias grėsmes? Būtent į šiuos klausimus turi atsakyti politikai. O gal mes matome tik tai, ką norime matyti?“ – klausė generolas ir pridūrė, kad svarbu ne tik didinti finansavimą gynybai, bet ir efektyviai panaudoti resursus.
Galiausiai K.Bartelsas perspėjo, kad NATO neturėtų „užmigti ant laurų ir džiaugtis šiandienos laimėjimais, nes esą taip gali „pramiegoti progą ir vėliau reakcija į naujus konfliktus gali būti pavėluota“.
