A.Montes buvo Pentagono gynybinės žvalgybos agentūros vyriausioji analitikė, tačiau nuo 1985 metų iki pat 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV ji Havanai išdavinėjo Amerikos karines paslaptis.
Spėjama, kad A.Montes nėra vienintelis pavyzdys: kai kurie ekspertai mano, kad JAV šiuo metu gali dirbti iki 100 tūkst. šnipų ir slaptųjų agentų iš užsienio.
CNN laidoje „Declassified“ buvęs Pentagono gynybinės žvalgybos agentūros darbuotojas Chrisas Simmonsas tvirtino, kad net tokia maža šalis kaip Kuba sugeba pridaryti žalos JAV, nes slapti dokumentai gali būti perparduodami kitoms galingoms ir su amerikiečiais konkuruojančioms valstybėms, pavyzdžiui Rusijai, Kinijai, Iranui, Venesuelai arba Šiaurės Korėjai.
Ameriką kritikavo visuomet
Iš Puerto Riko kilusi A.Montes studijavo Virdžinijos universitete, o 1977-1978 metais išvyko studijuoti į Ispaniją. Ten ji susidraugavo su savo tautiete Ana Colon, pasak kurios, būdama vos 20-ies, A.Montes jau labai domėjosi politika ir niekados nestokojo kritikos JAV.
„Ji jau tada buvo labai nusistačiusi prieš JAV dėl žalos, kurią Amerika pridarė manipuliuodama Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis, – aiškino su šnipe kontaktą laiškais palaikiusi A.Colon. – Situacijos negelbėjo ir tai, kad visi žmonės su kuriais bendravome buvo nusistatę prieš JAV.“
1984 metais A.Montes dirbo JAV teisingumo departamente ir studijavo magistrą Johnso Hopkinso universitete Vašingtone. Tuo metu ji dažnai kritikuodavo tuometinį Amerikos prezidentą Ronaldą Reaganą dėl to, kad jis palaikė prieš komunistus kovojančius sukilėlius Centrinėje Amerikoje.
„A.Montes manė, kad JAV neturėjo teisės primesti savo valios kitoms šalims“, – tvirtino JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Pete'as Lappas, kuris galiausiai ir sulaikė šią šnipę.
Universitete jaunosios moters aistringus požiūrius pastebėjo verbuotojai, kurie nusprendė ją pasamdyti dirbti Kubos labui. Ji sutiko.
Kaip tik tuo metu A.Montes bandė įsidarbinti Pentagono gynybinės žvalgybos agentūroje, kur darbuotojams kasdien tenka tvarkyti JAV karines paslaptis. Pasak FTB, kai ji ten pradėjo dirbti 1985 metais, ji jau buvo pilnai užverbuota Kubos šnipė.
Pavyzdinga kolegė, pavyzdinga šnipė
1985 metų kovą naujoji šnipė vyko į savo pirmą slaptą kelionę į Kubą. Grįžusi namo ji susitiko savo draugę A.Colon ir jai papasakojo apie savo kelionę. Tačiau iš karto po to A.Montes nutraukė visą kontaktą su savo bičiule.
„Ji šnekėjo apie tai, kokie užguiti buvo žmonės ir apie karines bazes, – sakė A.Colon. – Vėliau man FTB atskleidė, kad būtent tos kelionės metu ją apmokė būti šnipe.“
A.Montes Pentagone šnipinėjo labai atsargiai ir net 16 metų išvengė teisėsaugos gniaužtų. Slaptų dokumentų ji niekados nesinešdavo namo, o įsimindavo kai kurias jų dalis, kurias grįžusi namo perrašydavo iš atminties.
Tada šnipė nukopijuodavo informaciją į užšifruotus diskus ir perduodavo juos kitiems Kubos šnipams, kurie jai šifruotus nurodymus siųsdavo radijo siųstuvu. Tuo metu Pentagone A.Montes susikūrė labai gerą reputaciją, o 1997 metais gavo garbės sertifikatą bei pelnė „Kubos karalienės“ pravardę.
Vis dėlto A.Montes pradėjo kelti įtarimą metais anksčiau: kartą ji buvo iškviesta į Pentagoną konsultacijoms, tačiau šį kartą šnipė nesilaikė protokolo – nors niekas jos iš pareigų nepaleido, ji išėjo iš darbo.
Pentagono gynybinės žvalgybos agentūros kontržvalgybos pareigūnas Scottas Carmichaelas pradėjo svarstyti, kodėl ji taip pasielgė. Nors A.Montes reputacija buvo nepriekaištinga, S.Carmichaelas vis dėlto nusprendė ją apklausti ir jam pasirodė, kad moteris kažką slėpė, nors neaišku, ką.
Maža klaida pavirto įtarimų lavina
2000 metais S.Carmichaelas išgirdo, kad FTB ieškojo Pentagono gynybinės žvalgybos agentūroje dirbančio Kubai ištikimo šnipo. Pasak FTB, įtariamasis buvo nuvykęs į JAV jūrinę bazę Gvantanamo įlankoje. S.Carmichaelas nusprendė patikrinti, kas iš kolegų vyko ten FTB minėtomis datomis ir dokumentuose pamatė A.Montes vardą.
„Kai pamačiau jos vardą, aš supratau, kad ji šnipė“, – teigė S.Carhichaelas, kuris kartu su FTB agentu P.Lappu pradėjo rinkti įkalčius, kad būtent „Kubos karalienė“ buvo toji slaptoji agentė.
Buvo žinoma, kad Pentagone besislapstantis šnipas 1996 metais Aleksandrijos mieste, Virdžinijoje konkrečiu metu pirko konkretų kompiuterį. P.Lappui pavyko įrodyti, kad kompiuterį pirko A.Montes ir FTB pagaliau žinojo šnipo tapatybę. Tačiau agentams vis dar reikėjo pričiupti ją bešnipinėjančią.
Todėl FTB pradėjo ją sekti, stebėti jos namus ir klausytis jos pokalbių telefonu. Agentai pastebėjo, kad A.Montes vaikštinėjo po Vašingtoną ir iš įvairių taksofonų skambindavo į Niujorką.
„Žinojome, kad numeriai, kuriems ji skambindavo priklausė Kubos šnipams, – teigė C.Simmonsas. – A.Montes siuntė signalus. Tai mums leido suprasti, kad ji nenustojo šnipinėti.“
FTB slapta apieškojo A.Montes namus ir rado jos radijo siųstuvą, o jos rankinėje surado lapelį popieriaus, ant kurio buvo kodai – būtent juos šnipė naudojo bendraudama su kubiečiais. FTB agentai dabar galėjo iššifruoti viską, ką A.Montes sakė kitiems šnipams.
Šnipinėti liepė sąžinė
2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai pakeitė FTB planus sugauti visus su A.Montes dirbusius Kubos šnipus. Agentai nusprendė, kad A.Montes reikėjo suimti tučtuojau, nes kitaip ji būtų pradėjusi dirbti su dar svarbesnėmis karinėmis paslaptimis. Tų metų rugsėjų 21 dieną A.Montes buvo iškviesta į darbą ir sulaikyta.
„Vienintelė priežastis, kodėl mums pavyko ją sugauti, buvo sėkmė“, – ataskaitoje rašė Pentagono kontržvalgybos pareigūnas.
A.Montes susitarė su prokurorais, prisipažino esanti kalta ir buvo nuteista 25 metams kalėjimo bei penkeriems metams sulaikymo lygtinai. Šnipė taip pat FTB atskleidė viską, ką darė nuo pat 1985 metų. Anot jos, žalingiausia informacija, kurią ji atskleidė, buvo keturių Kuboje buvusių JAV šnipų tapatybės.
„Manau, kad mūsų vyriausybės politika Kubos atžvilgiu yra žiauri ir neteisinga, – teisėjui aiškino A.Montes. – Jaučiau moralinę paskatą padėti salai apsiginti nuo mūsų bandymų jai primesti mūsų vertybes ir politinę sistemą.“
Panašu, kad „Kubos karalienė“ šnipe tapo dėl gilių moralinių ir vertybinių įsitikinimų, o ne dėl didelio finansinio atlygio, kuris siūlomas kitiems šnipams. Už slaptą darbą A.Montes neprašė pinigų, išskyrus padengti kai kurias išlaidas.
„Ji neturėjo jokio kito pasirinkimo tik tapti šnipe? Tai yra nesąmonė, – buvusią draugę smerkė A.Colon. – Ji buvo energinga kaip Žana d'Ark, ji galėjo pasiekti nuostabių dalykų legaliu būdu.“
Dabar 59-erių sulaukusi „Kubos karalienė“ kali Karsvelo federaliniame medicinos centre Fort Verte, Teksase. Į laisvę A.Montes turėtų išeiti 2023 metų liepos 1-ąją.
