Sekmadienį R.T.Erdoganui Stambule sakius kalbą minia žmonių pradėjo reikalauti mirties bausmės sugrąžinimo, kad būtų nubausti sąmokslininkai. Penktadienį viena Turkijos kariuomenės frakcija nesėkmingai bandė nuversti valdžią.
Per nepavykusį perversmą žuvo daugiau kaip 290 žmonių, sužeista per 2,5 tūkst., o 6 tūkst. sulaikyti. Taip pat pirmadienį buvo surengti nauji reidai prieš įtariamus sąmokslininkus.
„Demokratijose sprendimai priimami remiantis tuo, ką sako žmonės, – sekmadienį po aukų laidotuvių aiškino Turkijos lyderis R.T.Erdoganas. – Mūsų vyriausybė kalbėsis su opozicija ir priims sprendimą. Nebegalime atidėlioti. Šioje šalyje sukilėliai už savo veiksmus turės sumokėti.“
Mirties bausmė – tik po perversmų
Turkija mirties bausmę panaikino 2004 metais, nes norėjo prisijungti prie ES, tačiau net prieš tai paskutinį kartą mirties bausmė buvo įvykdyta 1984-aisiais. Sprendimas sugrąžinti bausmę sukurtų dar daugiau įtampos tarp Bendrijos ir Turkijos.
Turkijoje po 1980-ųjų perversmo per ketverius metus mirties bausmė buvo įvykdyta 50 vyrų. 1972-aisiais, praėjus metams po kariuomenės pučo, buvo pakarti studentų lyderiai Denizas Gezmisas, Huseyinas Inanas ir Yusufas Aslanas.
Panaši padėtis buvo susiklosčiusi ir po 1960-ųjų perversmo, kai tuometis ministras pirmininkas Adnanas Menderesas buvo pakartas kartu su dviem vyriausybės nariais – Fatinu Rustu Zorlu ir Hasanu Polatkanu.
1926 metais mirties bausme buvo baudžiami žmonės, kurie nusikalto prieš valstybę, vyriausybę, konstituciją, kariuomenę, įvykdė žmogžudystę arba prievartavo. Mirties bausmė Turkijoje dažniausiai buvo taikoma po kariuomenės perversmų, kad būtų „išvaloma“ opozicija.
Anot Austrijos užsienio reikalų ministro Sebastiano Kurzo, „mirties bausmės įvedimas būtų visiškai nepriimtinas“, rašo „Reuters“.
„Negali būti kaprizingų „valymų“ ar sankcijų taikymo, kurios yra už teisingumo ribų, – kalbėjo S.Kurzas. – Užsienio reikalų ministrų susitikime Austrija siūlys nustatyti labai aiškias ribas R.T.Erdoganui. Turkijos susitarimas su ES dėl migrantų negali būti laikomas priežastimi nutolti nuo pamatinių vertybių.“
Valymas Turkijoje tęsis
Buvęs Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu tikino, kad nėra dėl ko nerimauti, esą Turkijos veiksmai po nepavykusio perversmo nepaveiks šalies santykių su jos sąjungininkais kovoje su teroristine organizacija „Islamo valstybe“.
„Esame dėkingi visoms šalims ir lyderiams, kurie skelbė palaikantys Turkiją, – kalbėjo A.Davutoglu. – Tačiau tarptautinė bendruomenė privalo suprasti, kad Turkija kovoja su dar viena teroristine organizacija, kuri naudojo mūsų naikintuvus ir ginklus prieš mūsų žmones.“
„Teisinis procesas tęsis“, – sakė Turkijos teisingumo ministras Bekiras Bozdagas, sekmadienį pabrėžęs, kad per valymo operacijas bus sulaikyta dar daugiau žmonių.
R.T.Erdoganas ragino JAV išduoti ten gyvenantį šventiką ir verslininką Fethullahą Guleną, kuris buvo apkaltintas tuo, jog tariamai surengė perversmą Turkijoje.
Tačiau F.Gulenas pučą pasmerkė, atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad perversmą galėjo surežisuoti pats Turkijos prezidentas. F.Gulenas taip pat teigė neketinantis priešintis, jei JAV nuspręs jį išduoti Turkijai.
