Anot politologo Vyčio Jurkonio, korupcija yra „neišvengiama, kartais net laikoma parankia“, o tai, kad Rusija yra korumpuota nėra paslaptis. Šalyse, kurias galima vadinti kleptokratijomis korupcija yra paplitusi nuo pačių „aukščiausių iki žemiausių visuomenės sluoksnių“ ir yra laikoma sistemos dalimi.
Tačiau tokia sistema yra pavojinga ne vien tik patiems rusams, bet ir Vakarams, o ypač – Baltijos šalims. Kai kalbama apie Rusijos kleptokratiją, Lietuva, Latvija ir Estija yra ypatingai pažeidžiamos, nes yra geografiškai ir istoriškai artimos kaimynei iš Rytų.
„Baltijos šalys turėtų susirūpinti dėl to, kad yra geografiškai arti Rusijos ir dėl to, jog jose vis dar užsiliko sovietinės praktikos – pabrėžė V.Jurkonis. – Tačiau didžiausia problema yra abejingumas dėl kovos prieš korupciją. Iš visų Baltijos šalių būtent Lietuvoje papirkinėjimas yra labiausiai pateisinamas.“
V.Jurkonis užsiminė, kad Latvijoje – kaip ir Estijoje – ypatingai didelę įtaką turi Rusijos verslininkai, todėl „negalima atsipalaiduoti“. Tuo metu tiek Lietuvos, tiek Latvijos verslininkai buvo užsiėmę „pinigų plovimu Moldovoje“.
„Kova prieš korupciją ir skaidrumas privalo tapti nacionalinio saugumo dalimis, – sakė V.Jurkonis. – Būtina laikytis tam tikrų standartų ir įkurti tam tikras taisykles. Reikėtų pasidomėti, kokį nekilnojamą turtą Lietuvoje turi užsieniečiai“.
Įrodymų dėl korupcijos – apstu
Vašingtone dirbantis analitikas Marius Laurinavičius nuogąstavo, kad kol kas Lietuvos teisėsaugos institucijos nebuvo pakankamai pajėgios išrauti šalyje įsišaknijusios korupcijos, nes pati teisėsauga nėra pilnai apsaugota nuo užsienio šalių poveikio.
„Svarbiausia – ne nubausti korumpuotus žmones, o jiems neleisti užimti svarbių postų, – svarstė M.Laurinavičius. – Mes neturime pakankamai politinės valios to padaryti.“
V.Jurkonis pritarė, kad Lietuvai trūksta politinės valios nubausti korumpuotus politikus, tačiau pabrėžė, jog su korupcija susitvarkyti padėtų nebent didžiuliai sisteminiai pokyčiai, nes kyšininkavimas bei neskaidrumas yra paplitę per daug plačiai.
M.Laurinavičiaus kolega Peteris Podkopaevas tvirtino, kad korupcija yra problema, kuri savaime neišsispręs. Nors yra daugiau nei pakankamai įkalčių, kurie įrodo žmonių nusikalstamą veiklą, pasak P.Podkopaevo, juos visus reikia surinkti ir panaudoti – įkalčiai patys to nepadarys.
„Visi įkalčiai jau yra – yra įrodymų perteklius, – aiškino P.Podkopaevas. – Tereikia įdėti pakankamai darbo.“
„Wikileaks“ ir JAV specialiosios pajėgos yra surinkusios visus įkalčius, tačiau mes vis dar nelaikome korupcijos nacionalinio saugumo klausimu, – sakė M.Laurinavičius. – Mes manome, kad korupcija nėra mūsų problema. Pažiūrėkite į Vokietiją – ji pradėjo dorotis su korupcija tada, kai į ją pažvelgė kaip į nacionalinio saugumo klausimą.“
Permainos prasideda savame darže
Rytų Europos studijų centre vykusių diskusijų metu įdomių minčių turėjo ir publika. Vienas žmogus pabrėžė, kad svarbių tarptautinės bendruomenės narių korupciją paviešinę Panamos dokumentai pakenkė „tik Islandijai“, o ne buvusioms Sovietų Sąjungos tautoms, kuriose korupcija yra įsišaknijusi giliau.
„Pirmiausia būtina apsikuopti savo namuose, – aiškino P.Podkopaevas. – Tada pamatysime, kiek turėtume nerimauti dėl korupcijos, o pati problema taps nacionalinio saugumo klausimu.“
M.Laurinavičius tikino, kad nors Rusija ir neturi plano, kaip įgyvendinti savo siekius, ji vis dėlto turi viziją – būtent šios pasigenda Vakarai, kurie „teturi nuolatinius rinkimų ciklus“.
„Vizijos turėjimas padaro Rusiją stiprią, tačiau ji nežino, kaip vėl tapti didžia ir todėl silpnina aplinkui esančias šalis, kad atrodytų stipresnė.
Tačiau Rusija nesukuria mūsų problemų – tai padarome mes patys, – sakė M.Laurinavičius. – „Brexit“, korupcija, JAV respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas – visa tai yra mūsų problemos. Mes apleidžiame savo vertybės, o tai – pagrindinė mūsų problema.“
