Dažnas olimpinis miestas susiduria su problemomis, tačiau Rio de Žaneirą užgriuvę išbandymai, regis, pateisina posakį apie po vieną nevaikštančias bėdas.
Zikos viruso epidemija, ekonominė krizė, prezidentės apkalta, korupcijos skandalai, vėluojančios statybos, aplinkos tarša, nusikalstamumas – visa tai rugpjūčio 5 d. prasidedančią sporto šventę organizuojančius brazilus verčia griebtis už galvos.
„Praleidome progą parodyti save iš geriausios pusės. Ekonominė ir politinė krizė nėra pats geriausias laikas atsidurti viso pasaulio dėmesio centre“, – pripažino Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas.
Bet miestas stengiasi. Pasirengimas neaplenkia ir skurdžiausių antro pagal dydį Brazilijos miesto rajonų.
Favelomis vadinami narkotikų prekeivių ir nusikaltėlių knibždantys lūšnynai valomi ir tvarkomi.
Tačiau valdžios operacijų kritikai tikina, kad atnaujinimai yra tik paviršutiniški: dažniau turistų lankomose vietose kuriami savotiški Potiomkino kaimai – gražiai sutvarkomi fasadai, bet už jų slepiasi tas pats skurdas.
Tad ką olimpinė karštinė iš tikrųjų reiškia Rio de Žaneiro lūšnynų gyventojams?
Skurdžius veža už miesto
Lūšnynų rajonuose gyvena apie 1,5 mln. žmonių. Kalnuoto miesto šlaitus aptūpusių lūšnų gyventojai džiaugiasi nuostabiais Atlanto vandenyno vaizdais.
Tačiau daliai čia įsikūrusių brazilų olimpinės žaidynės tapo liūdnu nuosprendžiu.
Antai 38 metų Nivia Bruno Ribeiro dabar laukia valdžios sprendimo, ar ir jam teks kraustytis 64 kilometrus į vakarus nuo gimtojo Babilonijos rajono.
Čia, vos keli šimtai metrų nuo smėlio paplūdimio, užaugo penkios jo šeimos kartos.
„Ilgai neturėjome elektros, tad pasišviesdavome žibintais. Netoli jūros trykšta daug šaltinių, kuriuose žmonės skalbia drabužius.
Pabudęs ryte girdžiu medžiuose čirpiančius paukščius“, – apie idilę pasakojo N.B.Ribeiro.
Tačiau dabar toks gyvenimas – tik gražus brazilų prisiminimas. Prieš šešerius metus parengtas Rio de Žaneiro pertvarkymo planas numatė, kad dalis skurdžiausių miesto rajonų bus atnaujinti, o kiti iš viso sunaikinti.
Oficiali priežastis – purvo nuošliaužų pavojus. Tokio nuosprendžio sulaukė ir Babilonijos gyventojai.
Skaičiuojama, kad miesto valdžia iš favelų iškeldino jau 50 tūkstančių žmonių. Tiesa, jiems iš pradžių buvo žadama, kad buvusių jų namelių vietoje bus pastatyti nauji daugiabučiai.
Tačiau dabar jie vejami į užmiestį, nes sudėtingam projektui pabaigti pinigų tuštėjančiame Brazilijos biudžete nepakako.
Lūšnų kainos kyla
Net ir tie favelų gyventojai, kurių valdžia neperkelia jėga, iš gimtųjų lūšnynų masiškai traukia į atokesnius miesto rajonus.
Mat lūšnynais pastaruoju metu ėmė domėtis vidurinė ir aukštesnioji Brazilijos klasė.
Turtingieji pradėjo supirkinėti patogesnėse Rio de Žaneiro vietose esančias favelas, iš kurių išguiti nusikaltėliai.
Vietoj palaikių trobų ėmė rastis gražūs namai, o gretimų būstų nuomos kainos – kilti, tad anksčiau lūšnynuose įsikūrę skurdžiai dabar nebeišgali čia gyventi.
Neturtingiems brazilams tenka persikraustyti į miesto pakraščius, kur favelose gyventi ir toliau yra pigu.
O centro lūšnynuose likę brazilai pyksta, kad nors valdžia ir sukišo krūvas pinigų į naujas statybas, visi nauji pastatai yra skirti tik atvykėliams, o vietos gyventojams iš jų jokios naudos.
„Šie dideli projektai neturi jokio ryšio su tikrove. Niekas nestato mokyklų ar ligoninių, netiesia interneto kabelių“, – skundėsi Babilonijos gyventojas N.R.Ribeiro.
Šalia olimpinio kaimelio įsikūrusius brazilus mėginę iškeldinti policininkai buvo pasitikti su akmenimis ir plytomis.
„Mes turime teisę čia gyventi, bet norima mus iškeldinti jėga.
Meras naudojasi mūsų namais, kad galėtų grąžinti paskolas didžiulėms statybų įmonėms, kurios parėmė jo rinkimų kampaniją“, – pyko Ocimaras da Silva Miranda, kurio namų vietoje išdygo olimpiečiams skirtas daugiabutis.
Policija perėmė valdžią
Žmogžudžių valdomų favelų, kurias pasaulis įsiminė iš filmų „Dievo miestas“ („Cidade de Deus“) ar „Elitinis būrys“ („Tropa de Elite“), Rio de Žaneire jau mažiau.
Prie to smarkiai prisidėjo ir pastarojoje juostoje parodytas specialiųjų policijos operacijų batalionas.
Pareigūnai ginkluotas narkotikų prekeivių gaujas iš kai kurių favelų išmėžė tik prieš dešimtmetį, o į kitas patekti negali iki šiol.
Lūšnynų rajonų valymas vadinamas aptakiu sutaikymo terminu, tačiau tai – pavojinga karinė operacija, iš kurios dalis policininkų negrįžta.
„Įžengęs į favelą visada esi įsitempęs, o galvoje – milijonai minčių. Tai siaubinga psichologinė našta“, – pasakojo Rio de Žaneiro policininkas Savio Resende.
Per pirmąją praėjusių metų pusę favelose žuvo 43 specialiųjų pajėgų pareigūnai. Tačiau jų darbo vaisiai kai kur jau matomi.
39 lūšnynuose narkotikų prekeivių valdžią jau pakeitė policijos daliniai, patruliuojantys siauromis favelų gatvėmis.
„Šiandien jau tylu. Jaučiu skirtumą, nes anksčiau narkomanai visą laiką triukšmaudavo. Kokaino vartotojai niekada nemiega“, – džiaugėsi anksčiau prekeivių pašonėje gyvenusi Michelle Xavier.
Netyčia nukauna paauglius
Tiesa, ne visi Rio de Žaneiro gyventojai džiaugiasi, kad policijos pajėgos perėmė favelų kontrolę. Dalis brazilų skundžiasi, kad policija per daug sau leidžia.
Dona Martos favela buvo išvalyta viena pirmųjų – dar 2008 metais. Nuo to laiko ji spėjo tapti ir turistų traukos objektu.
Matyt, ne veltui, nes kalno pašlaitėje įsikūrusio spalvingo rajono gyventojai džiaugiasi įspūdingais jūros ir ant gretimos viršūnės iškilusios Kristaus Atpirkėjo statulos vaizdais.
Ryškiai išdažytas lūšnų sienas pasaulis pamatė ir popmuzikos karaliumi tituluojamo Michaelo Jacksono dainos „They Don’t Care About Us“ vaizdo klipe.
Tačiau net ir šis ramus užutėkis pastaruoju metu kenčia nuo smurto protrūkio. Antai prieš kelis mėnesius per susišaudymą policija čia nukovė septyniolikametį.
„Tai buvo pirmas susirėmimas nuo 2008 metų“, – tikino jaunas operacijoje dalyvavęs pareigūnas.
O birželio pabaigoje krito dar vienas paauglys. Juodaodis šešiolikametis Jhonata Dalberas Mattoso Alvesas į galvą buvo mirtinai sužalotas, kai pareigūnai jo rankose laikomą spragintų kukurūzų pakelį palaikė ginklu arba narkotikų paketu.
Policija suskubo užginčyti, kad vaikinas žuvo per susišaudymą tarp nusikaltėlių ir pareigūnų, todėl sunku nustatyti, kas iš tikrųjų paleido mirtiną šūvį.
Padaugėjo žmogžudysčių
Žmogaus teisėmis susirūpinę brazilai pyksta dėl vis aktyviau kulkas į kairę ir dešinę laidančių policininkų.
Susišaudymai ramesniam Dona Martos rajonui neįprasti, tačiau pavojingesnėse miesto dalyse policija nuolatos nukauna šimtus įtariamų nusikaltėlių.
Policijos operacijų priešininkai dėl nužudymų bangos kaltina ir artėjančias olimpines žaidynes.
„Nemanau, kad tai sutapimas. Miesto renginiai vargingiausiems rajonams kainuoja labai daug“, – svarstė San Paulo federalinio universiteto profesorė Camila Nunes.
Daugiausia žmonių Rio de Žaneiro policija nužudė 2007 metais – 1,3 tūkst. Tada miestas rengėsi Panamerikos žaidynėms.
Vėliau nukautų brazilų skaičius sumažėjo, o prieš 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionato finalą ir vėl išaugo.
Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, beveik visos policijos aukos – juodaodžiai vyrai nuo 15 iki 29 metų. Paklydėlės kulkos dažnai kliudo ir vaikus.
„Tai – struktūrinė problema. Tačiau tokie milžiniški renginiai dar pablogina situaciją.
Jeigu policijos pajėgos ir taip nužudo daug žmonių, padaugėjus operacijų bus ir daugiau mirusiųjų“, – teigė „Amnesty International“ atstovė Rio de Žaneire Renata Neder.
Turistai turėtų saugotis
Tačiau policija nepuola be reikalo. Nors Dona Marijos ar Babilonijos rajonuose palyginti ramu, kituose lūšnynuose vis dar pasitaiko kraupių nusikaltimų, kurie sukrečia visą Braziliją.
Antai gegužės pabaigoje šalies gyventojus papiktino atvejis, kai nepilnametę merginą išprievartavę vyrai išpuolio vaizdo įrašą paviešino socialiniuose tinkluose.
Daugiau negu 70 pareigūnų su šunimis, šarvuočiais ir sraigtasparniais įžengė į rajoną, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas.
Iš pradžių buvo manoma, kad nusikaltime galėjo dalyvauti net 30 vyrų, tačiau vėliau kaltinimų sulaukė tik šeši.
Dėl nepilnametės išprievartavimo šalyje kilo milžiniški protestai, o žinios apie išpuolį taip pat privertė valdžią nerimauti dėl rugpjūtį vyksiančių olimpinių žaidynių dalyvių saugumo.
Tikros Brazilijos jausmą patirti įsigeidę užsienio turistai vis dažniau Rio de Žaneire leidžiasi į pavojingas keliones po lūšnynus.
Baiminamasi, kad tokius savarankiškus nuotykius gali paskatinti ir kompanijos „Google“ užmojai iki žaidynių pristatyti iki šiol nepažintų painių favelų labirintų žemėlapį.
Bet nereikia ir žemėlapio – kelionių operatoriai mieste jau seniai siūlo „favelų nuotykių turą“, kuris prasideda Rio de Žaneiro centre ir tęsiasi per pavojingus kalvotus lūšnynų rajonus.
Tačiau nusikaltimų įvykdoma ir kitose miesto vietose, tad kol policininkai užsiėmę favelų valymu, turistai gali nukentėti ir ištaiginguose Kopakabanos ar Ipanemos paplūdimių rajonuose.
Dėl atvykstančių sporto aistruolių saugumo nuogąstauja ir patys policininkai. Likus vos kelioms savaitėms iki žaidynių teisėsaugos pareigūnai skundžiasi vėluojančiais atlyginimais ir nesiruošia to nutylėti.
Tiesa, jie pasirinko netikėtą ir pasaulį kiek gąsdinančią protesto formą: praėjusią savaitę atvykstančius turistus dukart pasitiko su plakatais: „Sveiki atvykę į pragarą“ ir „Rio de Žaneire nebūsite saugūs“.
Dėl savo įspėjimų policijos pareigūnai kaltina valdžią: „Mums taip trūksta būtiniausių priemonių, kad negalime užtikrinti viešojo saugumo.“
