Ruošdamasi NATO viršūnių susitikimui ir popiežiaus Pranciškaus vizitui Lenkija prieš mėnesį atnaujino patikras pasienyje su Rusija ir Ukraina.
Šią savaitę ukrainiečiams vėl buvo atnaujinta palengvinta sienų kirtimo tvarka, tačiau Rusijos Kaliningrado srities gyventojams Varšuva vadinamojo „mažojo pasienio judėjimo“ nebeatkūrė.
Lenkijos valdantieji pareiškė, kad jos sienos toliau liks uždarytos Kaliningrado srities gyventojams, kurie anksčiau turėjo teisę atvykti čia be vizų, nes „priežastys, susijusios su saugumu, neišnyko“. Kokios tos priežastys, niekas neįvardijo.
Tai sukėlė Lenkijos Pamario ir Varmijos Mozūrų regiono vadovų protestus, mat minėti regionai klestėjo dėl atvykstančių rusų turistų, o dabar patirs didžiulių nuostolių.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija susidariusią situaciją aptakiai vadino rūpinimusi šalies saugumu.
Tačiau opozicija jos žodžius kritikuoja. Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad tokie vyriausybės veiksmai liudija „nepamatuotą ir kvailą nacionalizmą“, pakenksiantį politiniams ir ekonominiams dvišaliams santykiams.
Gąsdino nusikaltimais
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ priminė, kad valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) vadovai niekada neslėpė ypatingo nepasitikėjimo Rusija ir kritiško požiūrio į „mažojo pasienio judėjimo“ sutartį.
TTP narė, buvusi užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga prieš ketverius metus gąsdino, kad dėl palengvinto judėjimo į Lenkiją atvyks daugybė nusikaltėlių iš Rusijos, kurie kels pavojų vietiniams.
Ilgamečio „Gazeta Wyborcza“ korespondento Maskvoje Waclawo Radziwinowicziaus teigimu, ši sutartis buvo šviesos spindulėlis įtemptuose Lenkijos ir Rusijos santykiuose.
Be to, Lenkijos šiaurinėje dalyje nusikaltimų nepadaugėjo, o rusų turistai svariai pagyvino ekonomiką vargingiausiame šalies regione – Varmijos Mozūrų.
Vien pernai čia apsilankę žmonės iš Kaliningrado paliko 300 mln. zlotų (apie 70 mln. eurų) viešbučiuose, kavinėse, parduotuvėse, pramogų centruose ir Gdansko oro uoste.
Šią liepą nutrūkus rusų srautui, kai kurių minėtų įstaigų pelnas sumažėjo per pusę ir jų vadovai prakalbo apie darbuotojų atleidimą bei bankrotą. Pernai liepą į Lenkiją atvyko 604 tūkst. turistų rusų, o šią liepą jau tik 303 tūkst.
Didžiausią grėsmę jaučia mažų įmonių savininkai – jie patikėjo, kad rusų turistų srautas nenutrūks, ir ėmė kreditus, investavo visus pinigus į viešbučių arba parduotuvių statybą.
Pamario regiono vadovas Mieczyslawas Strukas delsimą atnaujinti palengvintą vizų režimą rusams vadino nesuprantamu.
Politikas tvirtino, jog rusų turistai nepadidino nusikalstamumo, tad vyriausybės pasiteisinimas tariamomis saugumo problemomis jam ir regiono gyventojams yra nesuprantamas.
Lenkai įkvėpė keistis?
Korespondentas W.Radziwinowiczius teigė, kad prieš ketverius metus nuspręsdama palengvinti vizų išdavimą kaliningradiečiams Varšuva galvojo ne vien apie verslo pagyvinimą, bet ir apie civilizacinę misiją.
Buvo viliamasi, kad į Lenkiją dažnai pradėję važinėti rusai susižavės čionykščiais verslo pasiekimais bei demokratinėmis laisvėmis ir panorės to savo krašte.
W.Radziwinowicziaus tvirtinimu, tokios viltys pasiteisino, nes jokiame kitame Rusijos regione neįsteigta tiek daug pilietinių organizacijų kaip Kaliningrade.
Šis regionas tapo pirmuoju ir vieninteliu, kurio gyventojai pasipriešino Kremliaus atsiųstam gubernatoriui, ir Maskva buvo priversta jį pakeisti.
Kaliningradietė sociologė Ana Alimpijeva teigia, kad supaprastintas vizas kelionei į Lenkiją yra įsigijęs kas trečias regiono gyventojas.
Jos kainuoja sumą, atitinkančią 26 eurus, – gerokai pigiau nei 60 eurų kainuojanti Šengeno viza – ir yra išduodamos kur kas greičiau ir paprasčiau.
Anot A.Alimpijevos, iš pradžių kaliningradiečiai į Lenkiją vyko tik norėdami pigiau apsipirkti, bet vėliau ėmė lankyti ir kultūros, sporto renginius.
Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo instituto atstovas kaliningradietis Janas Vorozeninas pareiškė esąs sunerimęs dėl susidariusios situacijos.
Anot mokslininko, supaprastintas vizų režimas pasienio gyventojams buvo vienintelė prošvaistė Lenkijos ir Rusijos santykių srityje.
J.Vorozeninas teigė, kad Lenkija turėtų džiaugtis rusų turistų atvežamais ir paliekamais pinigais, o ne gąsdinti išgalvotu pavojumi.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ spėja, kad Lenkijos vyriausybės sprendimas nebeišduoti supaprastintų vizų kaliningradiečiams gali būti demonstratyvus atsakas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus.
Bijo Maskvos sprendimų
Kremliaus dirigentas prieš mėnesį pakeitė Kaliningrade įsikūrusio Baltijos karinio laivyno vadovybę, o prieš savaitę atstatydino šio regiono gubernatorių Genadijų Cukanovą.
Į pastarojo vietą V.Putinas atsiuntė savo buvusį asmens sargybinį, saugumo generolą majorą Jevgenijų Ziničevą.
Pastarasis prieš tai vadovavo Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado regioniniam padaliniui. Ekspertai spėja, kad tokiu sprendimu V.Putinas nori pademonstruoti NATO bei ES vadovams, jog stiprins strateginę Kaliningrado reikšmę.
V.Putinas neslepia pykčio dėl NATO aktyvumo didinimo Baltijos valstybėse bei Lenkijoje ir todėl, kaip spėjama, nusprendė didinti Kaliningrado apginklavimą ir FST kontrolę regione.
Lenkijos opozicija mano, kad tai nėra priežastis panaikinti palengvintą vizų režimą, bet vyriausybė delsia pateikti aiškų atsakymą.
Vicepremjeras Mateuszas Morawieckis tiktai pranešė, kad vyriausybė diskutuoja apie „mažąjį pasienio judėjimą“, bet kalbant apie santykius su Rusija svarbiausia esą yra šalies saugumas.
Dėl saugumo nerimauja ir Lietuva
Sovietinės KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos (FST) generolas Jevgenijus Ziničevas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavedimu tapo Kaliningrado srities gubernatoriumi.
Ekspertų teigimu, J.Ziničevo vadovavimas regionui neturės didesnės įtakos įtemptiems NATO ir Rusijos santykiams, nes gubernatorius į užsienio politiką paprastai nesikiša. Vis dėlto pačios FST veikla Baltijos valstybėms bei Lenkijai kelia nerimą.
Anot Lietuvos institucijų, FST žvalgybinėms operacijoms Lietuvoje teikė daug dėmesio. Lietuvos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad pernai Rusijos tarnybos didino dėmesį su sritimi besiribojantiems Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės rajonams, siuntė agentus ir su regiono institucijų priedanga dirbančius pareigūnus į Lietuvos rajonų savivaldybes, verbavo pasienio gyventojus, rinko duomenis apie procesus savivaldybėse, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus.
„FST siekia gerai išmanyti politinę, ekonominę ir karinę situaciją Lietuvos pasienio rajonuose, įgyti juose įtaką ir aktyviau įtraukti į tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija projektus“, – teigiama Lietuvos žvalgybos ataskaitoje.
