Evangelijos mokyklos Berlyno centras („Evangelische Schule Berlin Zentrum“, ESBZ) nėra įprasta mokykla.
Vokietijos sostinėje įsikūrusi švietimo institucija seka netradicinių ugdymo sistemų – Montessori, Sadberio ir Valdorfo – pėdomis, tačiau pabrėžia ne tik laisvės svarbą, bet ir būtinybę ją atsverti griežta disciplina.
Jaunuolius drąsiai žengti į gyvenimą ir ieškoti nuotykių raginantis ESBZ daug vilčių nekėlusius mokinius pavertė vienais akademiškai pajėgiausių ir gudriausių paauglių visoje šalyje.
Kaip mokykla to pasiekė? Nebijojo laužyti įsitikinimo, kad mokiniams naudingiausia kuo daugiau laiko praleisti klasėje.
Jaunuoliai, kuriems pasiseka patekti į ESBZ, nedreba prie lentos ir nesuka ratų stadione.
Moksleiviai patys pasirenka, kas jiems įdomu, ir tada deda pastangas lavinti žinias tose srityse, kurios joms yra svarbesnės už kitas.
Tiesa, yra ir privalomų dalykų, nes be jų vaikai nežinotų, kaip suvokti pasaulį: matematikos, vokiečių bei anglų kalbų ir visuomenės pažinimo mokosi visi auklėtiniai.
Vis dėlto pamokos šioje mokykloje nėra dėstomos taip, kaip kitose mokyklose.
ESBZ skatina mokinius imtis iniciatyvos ir patiems gauti žinių neįprastais būdais.
Antai pamokose, pavadintose „Atsakomybė“ ir „Iššūkis“, vaikai yra stumiami į keisčiausias situacijas, kad išmoktų patys išsikapstyti iš bėdos.
Jaunuoliai mokosi drąsos
Vienas ESBZ besimokančių jaunuolių Antonas Oberlanderis tik pradėjęs lankyti netradicinę mokyklą suvokė mokantis įtikinti kitus žmones.
14-metis savo gebėjimą atrado užsimanęs nuvykti į Jungtinę Karalystę. Troškimas keliauti buvo labai stiprus, o pinigų traukinio bilietui neužteko.
Tad su draugais į kelionę išsiruošęs paauglys nusprendė pabandyti sėkmę ir kreipėsi į Vokietijos geležinkelių darbuotojus.
Jam pavyko įtikinti kasininką, kad iš tiesų bendrovei būtų naudingiausia traukinio bilietus mokiniams paprasčiausiai padovanoti.
Geležinkelininkams A.Oberlanderio drąsa ir veržlumas tiesiog atėmė amą. O vėliau jie net užsimanė dar kartą išvysti įtaigų vaiką: pasikvietė jį sakyti kalbos renginyje, kuriame dalyvavo 200 geležinkelio darbuotojų.
Toks A.Oberlanderio pasitikėjimas savimi nebūtų buvęs išugdytas – arba būtų pasireiškęs gerokai vėliau – jei jam būtų tekę lankyti tradicinių pažiūrų mokyklą.
Mat motyvuoti, spindinčių akių ir drąsiai tikslų siekiantys jaunuoliai yra ESBZ pasididžiavimas. Be to, vis daugiau vokiečių tiki, kad šios švietimo įstaigos naudojamą sistemą derėtų pritaikyti visos šalies mastu.
Kol mokiniams nesukanka 15 metų, jie nėra vertinami pažymiais. Mokykloje taip pat nėra griežtų tvarkaraščių, nėra ir pamokų, kuriose prieš klasę atsistojęs mokytojas dėstytų kurį nors dalyką.
O egzaminų bijantys vokiečiai turėtų pavydėti ESBZ auklėtiniams – jie patys sprendžia, kada juos laikys.
„Pažvelkite į trejų ar ketverių metų vaikus – jie kupini pasitikėjimo savimi, – aiškino ESBZ direktorė Margret Rasfeld. – Dažniausiai vaikai negali sulaukti, kada pradės eiti į mokyklą. Deja, dažnai jie vėliau nusivilia, nes absoliuti dauguma mokyklų sugeba iš vaikų atimti pasitikėjimą savimi.“
Geriausia mokytoja – praktika
Savo gabumus A.Oberlanderis atrado tik dėl to, kad lankė „iššūkio“ pamokas. Tiesa, pamokomis šį dalyką pavadinti sunku, nes jis vyksta net ne mokykloje.
12–14 metų jaunuoliai turi savarankiškai suplanuoti nuotykį, kuriam gauna 150 eurų. O tada leidžiasi į kelionę.
Nors daugeliui suaugusių vokiečių ši suma pasirodytų per maža, kad už ją būtų galima nuveikti ką nors įdomaus, moksleiviams kyla įvairiausių minčių.
Čia gelbėja ir mokinių apsukrumas, mat jiems tenka suktis iš padėties ir kuo tinkamiau panaudoti turimas lėšas.
Antai kai kurie jaunuoliai nusprendžia visus pinigus išleisti iš karto ir surengia kelionę baidarėmis. Kiti keliauja į ūkius ir dirba laukuose. O A.Oberlanderis sumanė pėsčiomis apkeliauti visą Pietų Anglijos pakrantę.
ESBZ ragina mokinius savo gabumus įrodyti praktiškai: užuot mokęsi iš knygų, jie oratorystės meno ar kompiuterinių žaidimų programavimo įgūdžius pritaiko kasdienėse situacijose.
Būtent praktinis požiūris į ugdymą davė tokių rezultatų, kokių niekas nepasiektų vien sėdėdamas suole ir klausydamas mokytojo pasakojimų apie kitų žmonių pasiekimus ir atradimus.
A.Oberlanderis prisipažino, kad prieš iššūkių pamokos nuotykį jis pats vienas niekada anksčiau taip ilgai nebuvo išvykęs iš namų.
Tačiau to nauda – akivaizdi. Per tris savaites Anglijoje jis teigia geriau išmokęs anglų kalbą nei per kelerius metus anksčiau lankytoje mokykloje, mat kelionėje ja teko kalbėti nuolat.
„XXI a. mokyklos turėtų suvokti, kad jų darbas yra suformuoti stiprias asmenybes. Bet kuri pažangi mokykla turėtų parengti jaunuolius įvairiems iššūkiams“, – pabrėžė direktorė M.Rasfeld.
Svarbu nebijoti kaitos
Mokyklos direktorės manymu, darbo rinka keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, tad dabar svarbiau jaunimui ne perteikti konkrečias žinias, o išmokyti juos, kaip jų surasti savarankiškai.
Absoliuti dauguma mokyklų Vokietijoje ir visame pasaulyje verčia paauglius klausytis mokytojo, o už kalbas baudžia. Tačiau ESBZ vadovė nemano, kad draugų pagalbos ieškantys moksleiviai turi būti kritikuojami.
„Daugiausia pastangų mokiniai deda tada, kai patys suvokia dėstomo dalyko esmę. Savarankiškumas turi kilti iš smalsumo išsiaiškinti, kaip veikia pasaulis, o ne dėl to, kad taip liepė mokytojas“, – tvirtino M.Rasfeld.
Vokietija yra palanki terpė tokioms mintims. Kiekvienos žemės valdžia pati nusprendžia, kokia bus jų švietimo sistema, todėl šalyje sėkmingai įsišaknijo neįprastos ugdymo programos.
ESBZ pabrėžia mokiniams suteikiamos laisvės svarbą, tačiau taip pat skelbia, kad būtina ir geležinė disciplina. Antai tingėti pradėję mokiniai privalo į ESBZ ateiti šeštadieniais.
„Turėdami daugiau laisvės privalome turėti ir daugiau apribojimų. Tai – ne priešingos, o viena kitą papildančios vertybės“, – svarstė M.Rasfeld.
Tai tik pradžia?
2007 metais duris atvėrusiame ESBZ mokslus pradėjo vos 16 vaikų. Tačiau garsas apie netradicinę mokyklą netruko pasklisti, o dabar vietos mokykloje laukia ilgas sąrašas vaikų.
Mat Evangelijos mokyklos auklėtiniai jau kelerius metus iš eilės gauna geriausius pažymius iš visų Vokietijos bendrojo lavinimo mokyklų.
Nors netradicinės mokyklos rezultatai – tiek akademiniai, tiek kiti – stulbina, kai kurie ekspertai mano, kad pritaikyti šios institucijos ugdymo modelio visoje Vokietijoje nepavyks.
Vis dėlto ESBZ mokosi ne paprasti mirtingieji, o gabiausios atžalos iš turtingų šeimų.
Be to, kas trečias jaunuolis yra kilęs iš užsieniečių šeimos, o 7 proc. mokinių savo namuose net nešneka vokiškai.
Tačiau, mokyklos direktorės įsitikinimu, ESBZ padėti pamatai paskatins keistis ir visą Vokietiją.
„Jei nurodymus duos valdžia, mokyklos atsisakys keistis. Ministerijos yra lyg lėtai kryptį keičiantys tanklaiviai.
O mums reikia daugybės mažų ir greitų laivelių, kurie parodytų, kad viską galima daryti kitaip“, – vylėsi M.Rasfeld.
Į vaikų mokymą žvelgia kitaip
Labiausiai paplitusios alternatyvos įprastoms mokykloms yra Montessori, Sadberio ir Valdorfo ugdymo sistemos. Jų tikslas – įtikinti visuomenę, kaip svarbu jaunimui suteikti laisvę priimti sprendimus, mąstyti ir reikštis.
Montessori sistemą sukūrė italų gydytoja Maria Montessori. Tirdama specialiųjų poreikių vaikus medikė suvokė savarankiškumo ir nevaržomos laisvės svarbą. Šią ugdymo sistemą nagrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad mokiniams suteikiama laisvė duoda tokius pat arba geresnius rezultatus nei tradicinės sistemos.
Sadberio mokyklos irgi akcentuoja tai, kad mokinių laisvė yra labai svarbi. Sadberio švietimo institucijose taip pat yra puoselėjamos pasitikėjimo, pagarbos, atsakomybės ir demokratijos vertybės. Čia mokiniai yra laikomi lygūs mokytojams. Taip pat ši ugdymo sistema pabrėžia, kad vaikai jau moka būti smalsūs, kūrybingi ir turi lakią vaizduotę, – jiems trūksta tik patirties.
Valdorfo švietimo sistema buvo sukurta remiantis Rudolfo Steinerio ugdymo filosofija. Valdorfo mokyklų siekis – į bendrą visumą sujungti visus vaikų intelektinius, praktinius ir meninius gabumus, užauginti laisvus ir atsakingus žmones. Valdorfo institucijose vaikai mokosi įvairiausių dalykų – nuo dvasingumo iki knygų įrišimo.
Visame pasaulyje yra daugiau nei tūkstantis Valdorfo mokyklų, 2 tūkst. darželių ir 646 specialiojo ugdymo centrai. Valdorfo ir Montessori švietimo įstaigų yra ir Lietuvoje.
