Projektas turi būti įgyvendintas iki metų pabaigos, todėl statybininkai pluša iki vėlyvos nakties. Atliekamų darbų spartą vietinė spauda pavadino stebuklu. Tačiau neoficialūs šaltiniai teigia, kad viskas yra kur kas proziškiau. Pasak jų, projekto vadovai duoda statybininkams metamfetamino, kad šie sparčiau dirbtų.
Šaltiniai teigia, kad tai nėra jokia paslaptis – narkotikai darbininkams dalijami atvirai. Pchenjane netgi buvo pastebėti grafičiai, kur tyčiojamasi iš statybininkų, vadinant juos „narkobrigadomis“ (tų užrašų autorių dabar ieško policija).
Panašių istorijų buvo galima išgirsti ir anksčiau. Vienas pabėgėlis, anksčiau dirbęs statybose, pasakojo, kad metamfetaminą vartojo apie 70 proc. jo kolegų. Kiti pasakojo, kad be jo neapsieina ir studentai, papildomai uždarbiaujantys po paskaitų.
Oficialioji Šiaurės Korėjos (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, KLDR) žiniasklaida tikino, kad narkomanų šalyje nėra. Tačiau neoficialūs šaltiniai – pabėgėliai, žmogaus teisių gynėjai, Vakarų žurnalistai ir jų šaltiniai Šiaurės Korėjoje – tvirtino, kad padėtis visai kita. Pasak jų, „narkobrigados“ – KLDR masiškai paplitusio metamfetamino pasekmė, o prie jo paplitimo prisidėjo vietinė valdžia.
Apie paplitimą trūksta duomenų
Iš karto tenka pripažinti: paprastai trūksta tokių duomenų patvirtinimo iš patikimesnių šaltinių. Į šį faktą, beje, atkreipė dėmesį ir pranešimo apie Šiaurės Korėją autoriai – šis pranešimas pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje buvo pristatytas JAV Kongresui. Tačiau dėl KLDR uždarumo gauti patikimesnių duomenų – pavyzdžiui, apie narkomaniją – be galo sudėtinga, jeigu apskritai jų įmanoma gauti.
Pastaraisiais metais šia tema paskelbta nemažai tiriamosios medžiagos, rašo straipsnio autorius. Pavyzdžiui, straipsnis apie piktnaudžiavimą metamfetaminu KLDR, kurio bendraautoris – Pietų Korėjoje dirbantis rusų orientalistas ir „Slon Magazine“ straipsnių autorius Andrejus Lankovas. Taip pat tyrimas, kurį paviešino JAV įsikūręs Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komitetas. Pastarajajame tyrime gilinamasi į šios komunistinės šalies nelegalias pajamas, tarp kurių ir pajamos iš prekybos narkotikais.
Nelegalių pajamų šaltinis
Kaip rodo tų tyrimų rezultatai, metamfetaminas tapo vienu iš nelegalių Šiaurės Korėjos pajamų šaltinių pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje. Iš pradžių jis būdavo eksportuojamas, vėliau paplito ir tarp vietinių gyventojų. Antrojo dešimtmečio pradžioje kai kuriais vertinimais jį jau vartojo apie 40–50 proc. šalies gyventojų.
Tokia padėtis siejama su visa eile priežasčių. Viena iš jų – šalies sveikatos apsaugos sistemos krizė. Formaliai Šiaurės Korėjoje gydymas nemokamas, tačiau finansavimo nepakanka, klinikose labai trūksta įvairių vaistų ir įrangos. Norint, kad susirgus būtų suteikta reali pagalba, reikia turėti pinigų ir ryšių.
Vartoja vietoj vaistų
Todėl daugelis žmonių pradėjo vartoti metamfetaminą vietoje įprastų medikamentų – kaip vaistą nuo nesunkių ir chroniškų susirgimų. Nemaža dalis gyventojų tapo priklausomais nuo narkotikų, pasireiškė ir kitos pasekmės, pavyzdžiui, nemiga. Todėl, kaip pasakoja pabėgėliai, narkomanai pradėjo lygiagrečiai vartoti ir kitus preparatus, kad kompensuotų neigiamą metamfetamino poveikį.
Kadangi narkotiko galima gauti be problemų, žmonės, kaip teigia vienas iš pabėgėlių, pradėjo juo dalintis, atvirai siūlydami vienas kitam kaip kartu išgerti puodelį kavos ar arbatos. Pasak kito pabėgėlio, susitikę pažįstami žmonės dažnai pasikeisdavo „ledu“ (vienas iš neoficialių metamfetamino pavadinimų), kad galėtų pažiūrėti, kurio geresnis. „Mums tai buvo tas pats, kas pasikeisti cigaretėmis“, – sakė pabėgėlis.
Parengė Leonas Grybauskas
