Nuo Fathiyos ir Ashrafo Safadi vestuvių buvo praėjusios vos trys savaitės, kai palestinietis buvo suimtas ir nuteistas 21 metus praleisti Izraelio kalėjime.
Draugai moteriai siūlė skirtis, kad ji galėtų susirasti kitą vyrą ir sukurti naują šeimą, tačiau F.Safadi nusprendė, kad gyvenimą yra pasiruošusi praleisti be vaikų ir sutuoktinio.
„Maniau, kad toks mano likimas. Susitaikiau su tuo“, – teigė palestinietė.
Tačiau jos gyvenimas pasikeitė vienąkart gavus progą aplankyti vyrą. A.Safadi į rankas jai įkišo saldainio popierėlį ir liepė kuo skubiau nunešti jį į vaisingumo kliniką Vakarų Kranto mieste Nabluse.
Pasirodo, ant popierėlio buvo šiek tiek jos vyro spermos.
Tad padedama klinikos gydytojų F.Safadi greitai tapo nėščia ir vėliau pagimdė pirmąjį poros sūnų Amirą.
Keista Safadi šeimos istorija – ne vienintelė.
Dešimtims palestiniečių teko nusižengti ne tik kalėjimų įstatams, bet ir konservatyvioms visuomenės normoms.
Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje tikrai nėra dažnas pasirinkimas Vakarų Krante. Tačiau vis daugiau moterų ryžtasi tam, kad susilauktų vaikų nuo įkalintų savo vyrų.
Tapo politiniu pareiškimu
Be to, taip vaikų pradėjo dažniau susilaukti ir laisvėje gyvenantys palestiniečiai. Mat tokiu būdu norima palaikyti tūkstančius Izraelio kalėjime uždarytų tautiečių, kurie kai kada yra laikomi karo belaisviais.
Bet F.Safadi tokį kelią pasirinko tik iš bėdos.
„Nors daug žmonių čia mano, kad susilaukti vaiko nuo kalinio yra labai patriotiškas žingsnis, aš nesutinku. Amiras į mano gyvenimą atėjo tik tam, kad išgelbėtų mane nuo asmeninės tragedijos“, – pasakojo moteris.
Antai šį birželį ji vėl sugrįžo į Razano vaisingumo kliniką Nabluse. Kol dvimetis Amiras laipiojo laukiamojo kėdėmis, F.Safadi neramiai laukė žinios: ar antrasis bandymas pagausinti šeimą pavyko?
„Iki sūnaus gimimo mano gyvenimas neturėjo prasmės. Buvo labai sunku. Nemačiau jokio grožio pasaulyje ir jaučiausi labai nesaugi“, – neslėpė palestinietė.
F.Safadi – tikrai ne viena. Razano medicinos centro vadovo Salemo Abu Khaizarano teigimu, pirmoji kalinio žmona dirbtinio apvaisinimo metodu kūdikio susilaukė prieš ketverius metus, o dabar tokių vaikų Vakarų Krante – apie 50.
Sunkiai skynėsi kelią
Regione procedūras pradėjęs gydytojas tikino, kad pirmųjų apvaisinimo prašymų klinika sulaukė dar prieš 13 metų, bet tada nenorėjo to daryti.
„Priešinomės, nes manėme, kad bendruomenė nepriims tokio gydymo. Bijojau, kad pamatę, jog už grotų sėdinčio vyro žmona laisvėje staiga gatvėje pasirodo su nėščiosios pilvu, žmonės ją apkaltins neištikimybe“, – svarstė S.Abu Khaizaranas.
Tad klinika įvedė griežtas taisykles.
Susilaukti vaiko norinti moteris turėjo į Razano medicinos centrą atsivesti du giminaičius iš savo ir vyro šeimos pusės.
Be to, Palestiniečių autonomijos religinė taryba išleido potvarkį, kuris leido dirbtinį apvaisinimą, jeigu tokiu būdu vaiko susilaukti mėgina vyras ir žmona.
Nors toks nevaisingumo gydymas kainuoja apie 3 tūkst. JAV dolerių (2,6 tūkst. eurų) ir nėra padengiamas palestiniečių sveikatos draudimo, Razano medicinos centras kalinių žmonoms procedūras atlikdavo nemokamai.
Griebėsi keistų būdų
Tokių moterų nemažai, nes Izraelio kalėjimuose sėdi apie 6 tūkst. palestiniečių. Dauguma jų čia pasodinti dėl smurto prieš izraeliečius – autobusų sprogdinimų ir akmenų svaidymo.
O A.Safadi į kalėjimą pakliuvo dėl dalyvavimo palestiniečių sukilime prieš Izraelį ir jo metu paleistus šūvius.
Tiesa, tokius kalinius tautiečiai laiko bene didvyriais.
„Tad kaliniams daug kas nori padėti. Taip jie išlaiko viltį, kad kažkas jų laukia laisvėje“, – teigė klinikos gydytojas Zaidas Nasseras.
Laukti tenka ilgai, nes palestiniečiams iš Vakarų Kranto arba Gazos Ruožo aplankyti savo artimųjų kalėjime negalima.
Kai kuriuos kalinius kas dvi savaites gali aplankyti artimiausi šeimos nariai. Bet tik 45 minutėms. Sutuoktiniams neleidžiama net prisiliesti vienam prie kito, bet galima su vaikais pažaisti kelias minutes.
Būtent per šiuos trumpus susitikimus giminę pratęsti norintys nuteistieji ir turi pasikliauti išmone.
Z.Nassero teigimu, kaliniai randa įvairiausių būdų, kaip sėklą perduoti už kalėjimo sienų, – tušinukuose, kurie įspaudžiami į šokoladinius batonėlius, ar net išskobtose datulėse.
Spermatozoidai gyvybingi neužšaldyti išlieka apie 48 valandas, tad per tą laiką siuntinukas turi pasiekti gydytojus.
Šiuo metu Razano medicinos centre lankosi penkios tokiu būdu apvaisintos nėščiosios.
Pasiseka ne visoms
Vaiko gimimas neabejotinai yra milžiniškas džiaugsmas, tačiau F.Safadi jis atnešė dar daugiau. „Kai mano vyras sužinojo, kad esu nėščia, jis pasijuto išlaisvintas. Laisvesnė pasijutau ir aš“, – džiaugėsi Amirą rankose laikanti moteris.
Mat vaiko gimimas pakeitė ir F.Safadi socialinį statusą: jai nebereikėjo glaustis savo šeimos namuose ir ji galėjo įsikraustyti į naują butą, kurį jai parūpino vyro tėvai.
„Mano uošviai labai džiaugiasi Amiru. Prieš tai aš neturėjau vietos jų šeimoje. Jaučiausi svetima. Be to, pasikeičiau ir aš pati. Dabar žmonės į mane žiūri kitaip“, – aiškino palestinietė.
Nors vaisingumo klinika moteris apvaisina nemokamai, ne visoms suteikiama ši parama.
Antai jeigu žmona yra pakankamai jauna, o įkalintas jos vyras į laisvę turėtų išeiti per artimiausius dešimt metų, dirbtinio apvaisinimo galimybė jiems nesuteikiama.
Bet jeigu vyras kali iki gyvos galvos, procedūrai visada bus uždegta žalia šviesa.
F.Safadi vyras į laisvę išeis tik tada, kai ji jau bus įžengusi į penktąją dešimtį, tad klinikos reikalavimus šeima atitiko.
„Laikas, kol moteris yra vaisinga, yra labai trumpas. Būna net taip, kad vyras veda kitą moterį vien dėl to, kad su pirmąja jau nesuspėjo susilaukti vaiko“, – aiškino klinikos vadovas S.Abu Khaizaranas.
Gydymo įstaigos laukiamajame kartu su F.Safadi laukiantis Ashrafo brolis Ali Safadi taip pat džiaugiasi prisidėjęs prie to, kad į šį pasaulį ateitų jo sūnėnas.
„Aš įkalbėjau brolį imtis to, nors jis ir prieštaravo. Tad mano indėlis yra tai, kad dalelė Ashrafo visada yra su mumis, – džiaugėsi palestinietis. – Tikiuosi, kad kol jis išeis į laisvę, vaikų bus dar daugiau – trys arba keturi.“ („The Los Angeles Times“, „Vice News“, LR)
