Minske nutarus įvykdyti pinigų reformą, kurios metu sumažintas valiutos nominalas, į apyvartą liepos 1-ąją buvo grąžintos baltarusiškos kapeikos.
Bet šios monetos dabar sukėlė galvosopį mažamečių tėvams ir gydytojams: vaikai žaisdami su pinigais juos kiša į burną, ausų, nosies landas.
Respublikinio mokslo ir praktikos vaikų chirurgijos centro Minske gydytojai sunerimę – į juos kreipiasi vis daugiau tėvų, kurių atžalos praryja naująsias monetas.
Vien per pirmąsias savaites po rublio denominacijos jie sulaukė net 10 jaunųjų pacientų, kuriems teko pašalinti monetas iš organizmo. Beveik pusei jų netgi teko taikyti chirurginį gydymą su nejautra.
Pasak Vaikų chirurgijos centro vadovo Aleksandro Svirkio, dažniausiai monetas praryja vaikai nuo 2 iki 5 metų.
„Žinome, jog tokio amžiaus vaikai informaciją sugeria tarsi kempinės. Tačiau jie bando pažinti pasaulį ne tik liesdami daiktus, žiūrėdami į juos, bet ir ragaudami. Vaikai viską deda į burną, ypač jei tie daiktai blizgūs“, – pasakojo A.Svirkis.
Medikas dar prieš rublio denominaciją įtarė, kad gali susidurti su šia problema, todėl netgi sukūrė specialius įrankius, padedančius lengviau pašalinti monetas iš vaikų organizmo.
„Ištisa šios šalies žmonių karta užaugo be monetų. Tad įtarėme, jog jų pasirodymas padidins riziką, nes nemažai vaikų bandys jas paragauti ir pasprings“, – paaiškino A.Svirkis.
Jo vadovaujamai medikų komandai jau anksčiau teko susidurti su panašiais atvejais.
Tiesa, jų pasitaikydavo retai, nes vaikai paspringdavo monetomis tik tuo atveju, jei jų tėvai parveždavo iš užsienio.
Vaikų chirurgijos centro Minske endoskopijos specialistas Olegas Pataleta netgi juokavo, kad gydymo įstaiga yra surinkusi ištisą kolekciją užsienio šalių monetų, kurias traukė iš vaikų organizmo.
Nuo liepos vidurio, kai medikai vis dažniau pranešdavo apie vaikus, užspringusius monetomis, baltarusiai tapo atidesni, tad pastarosiomis savaitėmis tokių atvejų pasitaikė kiek mažiau. Tiesa, į Vaikų chirurgijos centrą vis tiek kasdien atvežami bent keli vaikai, prariję monetas.
A.Svirkis perspėjo, kad padėtis gali pablogėti nuo rugsėjo 1 dienos, kai prasidės mokslo metai.
„Tėvai neturės galimybės prižiūrėti, kad vaikai elgtųsi su monetomis atsargiai, o mažųjų smalsumas niekur nedings. Problema gali paūmėti“, – sakė medikas ir perspėjo, kad tėvai turi užtikrinti, jog tokie smulkūs daiktai mažamečiams nebūtų prieinami.
Tiesa, medikas pažymėjo, kad monetos nėra pats pavojingiausias daiktas, kurį praryja vaikai.
„Pasitaiko atvejų, kai mažieji paspringsta nedideliais elektroniniais prietaisais – dažniausiai laikrodžių, žaislų baterijomis, papuošalais.
Net neveikiančiose baterijose yra hidroksido, kuris gali pažeisti vidaus organus“, – vardijo medikas.
