„Apie pusę ketvirtos ryto, ėmus drebėti žemei, man paskambino verkianti žmona. Ji buvo labai išsigandusi, – „Lietuvos rytui“ vakar pasakojo Italijos ambasados Lietuvoje darbuotojas Alberto Pastorelli. – Ji pajuto galingą smūgį, išgirdo stiprų žemės drebėjimo garsą ir puolė į gatvę.
Sakė, kad atrodė, tarsi būtų atsivėrusi žemė.“
Virpanti žemė trečiadienio naktį pažadino daugybę italų. Stichijos židinys pulsavo centrinėje Italijos dalyje, netoli Amatričės miestelio, tačiau virpesiai vilnijo 150 kilometrų spinduliu – požeminius smūgius jautė ir romiečiai.
„Naktį pabudau, nes mano lova siūbavo į kairę ir dešinę.
Buvo girdėti, kaip varstosi spintų durys“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo ir Italijos sostinėje gyvenantis bei dirbantis lietuvis Jakobas Butkevičius.
Stipriausiai nukentėjo centrinė Italija – Umbrijos, Markės regionai. Čia 6,2 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas griovė ištisus miestelius, šimtmečius skaičiuojantys namai sutrupėjo tarsi kortų nameliai, daugybė žmonių buvo įkalinti po jų griuvėsiais. Dalis jų žuvo.
Skaičiuojama, kad trečiadienį siautėjusi stichija pasiglemžė mažiausiai 241 žmogaus gyvybę, tarp jų ir vaikų. Dar šimtai buvo sužeisti, o daugiau nei šimtas dingo be žinios. Prieš tai buvo skelbta, kad žuvo 247 žmonės, bet Italijos pareigūnai skaičių patikslino.
Miestelis virto griuvėsiais
Amatričės gyventojai vakar, apsisiautę antklodėmis ir aplipę griuvėsių dulkėmis, rinkosi miestelio centre, o virš jų galvų akmeninio bokšto laikrodžio rodyklės dar žymėjo akimirką, kai miestą supurtė požeminis smūgis.
Stichija Italijai smogė visu stiprumu 3 val. 36 min. vietos laiku.
Iš miego pažadinti žmonės panikuodami puolė į gatves, ieškojo saugių vietų pasislėpti. Vėliau įvyko antras, silpnesnis – 5,5 balo – žemės drebėjimas.
„Čia buvo mūsų miestelis. Dabar jo nebėra, pusė miestelio išnyko, – susijaudinęs vakar kalbėjo Amatričės meras Sergio Pirozzi. – Keliai į jį ir iš jo uždaryti. Įvyko žemės nuošliauža ir galimai dėl jos sugriuvo tiltas. Daug žmonių po griuvėsiais.“
Šis centrinės Italijos miestelis buvo itin arti žemės drebėjimo epicentro, todėl nukentėjo bene smarkiausiai.
Iš jo kilusi Italijos kultūros instituto Vilniuje vadovė P.Cioni, nerimaudama dėl savo artimųjų ir negalėdama su jais susisiekti, vakar išskubėjo į Italiją.
Amatričėje vakar zujo gelbėtojų tarnybos, žmonės buvo traukiami iš griuvėsių, kiti sėdėjo tiesiog gatvėse ir laukė žinių apie dingusius artimuosius. Daliai jų teko susitaikyti su skaudžiomis netektimis: šiame miestelyje žuvo daugiausia žmonių.
„Labai liūdžiu girdėdamas, kaip Amatričės meras sako, kad jo miestelio nebėra, o tarp žuvusiųjų yra vaikų“, – vakar pertraukdamas savo savaitinę audienciją Šv.Petro aikštėje užuojautą pareiškė ir popiežius Pranciškus.
Zujo gelbėtojų tarnybos
Netoli nelaimės epicentro esančio Akumolio miestelio vadovas Stefano Petrucci teigė, kad išaušus rytui situacija miestelyje atrodė dar blogiau negu naktį, kai gatvėse blaškėsi vienmarškiniai gyventojai ir griuvėsiais virto pastatai.
„Po aušros pamatėme, kad situacija dar prastesnė, nei mes manėme. Pastatai sugriuvę, žmonės po jais įkalinti. Negirdėti jokio gyvybės garso.“
Šiame miestelyje ir kitose Umbrijos, Markės ir Lacijaus regionų dalyse daug žmonių grąžė rankas laukdami žinių apie artimuosius ir stovėdami prie jų namų griuvėsių.
„Mano sesuo ir jos vyras yra po savo namo nuolaužomis, mes laukiame ekskavatorių, tačiau jie negali čia užvažiuoti, – sakė 69 metų italas Guido Bordo. – Jų balsų visai negirdėti, mes išgirdome tik jų kates. Gelbėtojams kol kas pavyko ištraukti tiktai mano sesers vaikus, jie dabar ligoninėje.“
Vakar visą dieną stichijos paveiktose zonose dirbo gelbėtojų tarnybos, maistą ir vandenį dalijo savanoriai, į pagalbą pasitelkti ir karinių pajėgų nariai.
Pasiruošė drebėjimui
Italijos ambasadoje Lietuvoje dirbantis A.Pastorelli yra kilęs iš Montopoli di Sabinos miestelio, esančio 70 kilometrų nuo vakarykščio žemės drebėjimo epicentro.
Ten vis dar gyvenanti jo žmona vos įvykus drebėjimui skubėjo pas savo garbaus amžiaus tėvą, kuris tuo metu namuose buvo tik su slaugytoja.
Nuvykusi į jo namus ji nusiramino – drebėjimas pastato nepažeidė, o tėvas nenukentėjo.
Tuo metu senesniuose Montopoli di Sabinos mūruose po drebėjimo žiojėjo įtrūkimai.
„Mūsų su žmona namai taip pat nenukentėjo, nes jie buvo pastatyti neseniai, naudojant kokybiškas medžiagas ir laikantis visų antiseisminių reikalavimų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo italas.
A.Pastorelli tikino, jog italai gerai išmokyti, kaip elgtis vykstant žemės drebėjimams: bėga iš namų į atviras vietas, aikštes, laikosi atokiau nuo senų pastatų, nevažinėja liftais.
„Kai kurie Montopoli di Sabinos gyventojai sėdo į mašinas ir išvažiavo į kelius, kad nebūtų miestuose. Užmiestyje kūrė stovyklavietes ir laukė, kol pavojus praeis, – pasakojo italas. – Mes pripratę prie žemės drebėjimų, nes Italijoje jie vyksta dažnai. Visi jau nuo mažų dienų esame jiems ruošiami.“
Tiesa, kaip teigė A.Pastorelli, šįsyk aukų neišvengta, nes stichija buvo stipri ir smogė netikėtai: seismologai nebuvo jos nustatę iš anksčiau, o žemės drebėjimo metu žmonės miegojo, buvo naktis.
Išsigando staigios mirties
Stiprus žemės drebėjimas žmones pakėlė iš lovos išties netikėtai. Niekas neįtarė apie artėjančią stichiją. Kitaip nei 2009 metais, per 6,3 balo žemės drebėjimą L’Akvilos mieste, prieš tai nebuvo jokių perspėjančių paviršiaus virpesių.
Trečiadienio žemės drebėjimas įvyko staiga ir nedideliame gylyje, todėl paviršiuje purtymas buvo itin stiprus.
„Smūgiai buvo nepaprastai galingi. Atrodė, kad lova, kurioje gulėjome, pati vaikščiojo po kambarį“, – pasakojo Umbrijoje gyvenanti Lina Mercantini.
„Kai smogė pirmasis drebėjimas, pamaniau, kad viskas baigta. Buvau prie lango, vos neiškritau, nes purtė visą pastatą, – „Lietuvos rytui“ prisipažino Mačeratoje studijuojantis Ulrichas Assobeno. – Viskas pradėjo drebėti, žmonės bėgo į gatves, nes bijojo, kad ant jų užgrius pastatai.
Buvau ketvirtame bendrabučio aukšte, todėl bijojau nespėti išbėgti į lauką ir slėpiausi po stalu, kiti čia gyvenantys žmonės lindo po lovomis.“
Drebėjimas truko keliasdešimt sekundžių, tačiau jo liudininkai teigė, jog atrodė, kad tai trunka visą amžinybę.
„Lova kone šokinėjo aukštyn ir žemyn per visą kambarį, siūbavo lempos, – sakė savo motiną Kastelfidarde lankiusi Silvana Hembrey. – Atsikėliau iš lovos ir iš karto nuvirtau. Mes esame maždaug 80 km nuo vietų, kurios patyrė didžiausią žalą, bet pas mus žemės drebėjimas buvo justi labai stipriai. Mano 90-metė motina atsibudo išsigandusi ir ėmė rėkti.“
Stichijos siautėjimą juto netgi gyventojai Romoje, kuri nuo drebėjimo židinio nutolusi per 150 kilometrų.
Miestas nenukentėjo, bet jo gyventojai, tarp jų ir lietuvis J.Butkevičius, pasakojo, kad namuose siūbavo šviestuvai, drebėjo lovos, baldai.
„Atsikėlę pažiūrėjome pro langą: nieko nebuvo gatvėse, niekas nejungė šviesų.
Tad ir mes niekur nėjome iš namų“, – pasakojo Romoje gyvenantis J.Butkevičius.
Vakar italai vis dar laukė žinių apie dingusius artimuosius, o gelbėjimo tarnybos vėlyvą popietę dar nebuvo pasiekusios visų nuo stichijos nukentėjusių vietų.
Italijos civilinės apsaugos departamento vadovas Fabrizio Curcio per konferenciją Romoje pasakojo, kad į pagalbą gelbėtojams iškviesti ir kariai. O policijos pareigūnai taip pat gelbėja žmones ir bando palaikyti tvarką – neleidžia siautėti vagims, kurie įprastai po tokių nelaimių siekia pasipelnyti.
Italijos pareigūnai taip pat perspėja, kad atsikvėpti dar ne metas – žemė po kojomis vėl gali susiūbuoti.
Seismologė Andrea Tertulliani tvirtino, kad gali įvykti pakartotinių smūgių, kurie laikui bėgant bus silpnesni.
Tačiau ekspertė taip pat nuogąstavo, kad „negalima atmesti galimybės, jog bus dar vienas toks pat stiprus smūgis, kaip pagrindinis žemės drebėjimas“.
Italijos žemę dažnai purtė drebėjimai
Šis žemės drebėjimas – jau ne pirmas, kurį patyrė Italijos gyventojai. Dažniausiai gamtos stichijos pareikalaudavo aukų.
2012 metų gegužę du smarkūs smūgiai per dešimties dienų laikotarpį smogė šalies šiaurėje esančiam Emilijos-Romanijos regionui. Tąsyk žuvo 23 žmonės, o 14 tūkst. liko be pastogės.
2009 metais per 6,3 balo žemės drebėjimą L’Akvilos regione žuvo per 300 žmonių. Tąsyk požeminiai smūgiai irgi buvo juntami Italijos sostinėje Romoje.
2002 metais po žemės drebėjimo Molizėje įstrigo 50 vaikų, 27 iš jų žuvo.
1980 metais 6,9 balo žemės drebėjimas pražudė beveik 3 tūkst. žmonių. 200 tūkst. žmonių neteko namų.
1908 metais Italijoje įvyko kruviniausias XX amžiaus žemės drebėjimas – žuvo per 80 tūkst. žmonių.
