Beveik neabejojama, kad teismo procesas Senate, prasidėsiantis ketvirtadienį 9 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, baigsis sprendimu pripažinti 68 metų D.Rousseff kalta manipuliavusi nacionalinio biudžeto duomenimis, kad nuslėptų šalies ekonomikos problemų mastą prieš 2014 metų Brazilijos prezidento rinkimus.
Jei D.Rousseff bus pašalinta iš pareigų, buvęs jos administracijos viceprezidentas ir varžovas Michelis Temeras bus prisaikdintas valstybės vadovu ir dirbs šiame poste iki 2018-ųjų, sukdamas Brazilijos vairą į dešinę po 13 metų trukusio D.Rousseff kairiųjų Darbininkų partijos valdymo.
D.Rousseff, buvusi marksistė partizanė, 8-ajame dešimtmetyje kankinta šalies karinės diktatūros kalėjime, žadėjo iki galo kovoti su pastangomis ją nušalinti, kurias vadina perversmu.
„Kovosime, kad sustiprintume demokratiją mūsų šalyje, su tokia pat jėga, su kokia aš kovojau prieš karinę diktatūrą“, – sakė D.Rousseff trečiadienį vėlai vakare kreipdamasi į savo šalininkus sostinėje Brazilijoje.
Per apkaltos proceso kulminaciją prezidentė, kurios įgaliojimai buvo suspenduoti gegužę, pirmadienį kreipsis į Senatą, o tada per 48 valandas turės būti surengtas balsavimas. Prezidentė bus galutinai nušalinta, jei už tai pasisakys du trečdaliai Senato narių.
Nors D.Rousseff demonstruoja ryžtą, nuo jos nusigręžė net buvę vyriausybės ministrai, o visuomenės palaikymas yra minimalus.
Per visus balsavimus Kongrese, kurie vyko ankstesniais daug mėnesių trunkančio apkaltos proceso etapais, pergales nesunkiai iškovodavo D.Rousseff priešininkų stovykla.
Brazilijoje dar neišsisklaidžiusi pakili nuotaika po sekmadienį pasibaigusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių D.Rousseff nepadės.
Daug senatorių nė neslepia, jog nekantrauja greičiau pašalinti iš posto D.Rousseff ir tokiu būdu padaryti ilgalaikę žalą anksčiau milžinišką įtaką turėjusiai Darbininkų partijai.
D.Rousseff iš esmės kaltinama tuo, kad neteisėtai naudojo valstybės paskolas biudžeto deficitui nuslėpti. Ji pati tvirtina, jog tokie manevrai buvo įprasta ankstesnių vyriausybių praktika ir negali būti laikomi baudžiamuoju nusižengimu. Pasak D.Rousseff, šis reikalas buvo išpūstas siekiant į valstybės vadovo postą pasodinti viceprezidento pareigas ėjusį M.Temerą.
D.Rousseff pirmtakas ir politinis mentorius, Darbininkų partijos įkūrėjas Luizas Inacio Lula da Silva, dirbęs dvi kadencijas, prezidento postą paliko 2010-aisiais būdamas itin populiarus. Pelnyti visuomenės palankumą jam padėjo ekonomikos pakilimas, leidęs prezidentui imtis dosnių socialinių programų, padėjusių dešimtims milijonų brazilų išbristi iš skurdo.
Tačiau D.Rousseff prezidentavimo metu Brazilija, kuri yra šalis eksportuotoja, smarkiai nukentėjo dėl drastiškai kritusių pasaulinių vartojimo produktų kainų. Be to, buvo atskleista daugiamilijardinė korupcinė schema valstybinėje naftos milžinėje „Petrobras“.
Šalyje, išvargintoje politinių kivirčų ir ekonominio nuosmukio, tikėtinas D.Rousseff atstatydinimas daugelio žmonių tikriausiai bus sutiktas abejingai.
„Tiesą sakant, man nerūpi, ar Dilma liks, ar pasitrauks“, – sakė 28 metų Pamela Dos Anjos San Paulo rajone, kuris ilgą laiką laikytas Darbininkų partijos bastionu.
„Čia reikalai visada prasti“, – pridūrė ji.
N.Temeras, kuris nuo gegužės laikinai eina prezidento pareigas, populiarumu nelenkia D.Rousseff. Neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad vos 13 proc. brazilų mano, kad jis dirba gerai.
Oponentai nepripažįsta jo įgaliojimų, nes N.Temerui kelią į šį postą atvėrė ne rinkimai, o D.Rousseff apkalta. Be to, savo vyriausybę pristatęs M.Temeras iškart pateko į kritikos ugnį, nes visi jo kabineto nariai yra baltieji vyrai.
Tačiau Brazilijoje ekonomiką studijuojantis 35 metų Andrei Portela mano, kad reikėtų duoti šansą M.Temerui.
„Mums tik reikia permainų, bet ko, išskyrus Dilmą“, – sakė jis.
„Dilmai galas. Jai tai pabaiga, ir būtų neprotinga jai kada nors sugrįžti“, – pridūrė A.Portela.
