Abi konflikto šalys apie pasiektą galutinį susitarimą paskelbė po beveik ketverius metus Kuboje vykusių derybų.
„Laimėjome gražiausią mūšį – dėl Kolumbijos laisvės“, – pranešė FARC derybose atstovavęs Ivanas Marquezas.
Pasibaigus jo kalbai sostinėje Bogotoje transliaciją iš Havanos stebėję kolumbiečiai pratrūko giedoti šalies himną.
„Dabar galiu ramiai mirti, nes pagaliau išvysiu šalyje taiką ir savo vaikų ateitį“, – su ašaromis akyse džiaugėsi 57-erių Orlando Guevara.
Tiesa, kad taikos susitarimas būtų pradėtas vykdyti, kolumbiečiai dar turės jam pritarti spalio 2-ąją rengiamame referendume.
Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas paragino tautiečius pritarti taikos sutarčiai, kurią pavadino svarbiausiu įvykiu Kolumbijos istorijoje.
Sukilėliai ir vyriausybės pajėgos pusę amžiaus kovėsi Kolumbijos džiunglėse ir kalnuose. Šimtai tūkstančių žuvo, 360 tūkst. kolumbiečių pabėgo iš šalies, o 6,7 mln. turėjo palikti savo namus.
Tad net jei piliečiai pritars taikos susitarimui, Kolumbijos laukia ilgas kelias į susitaikymą.
„Šios problemos neišspręsi per vienus metus.
Tam dirbti reikės kasdien, kasmet, dar du dešimtmečius“, – tikino J.M.Santoso patarėjas Rafaelis Pardo.
Vyriausybės laukia sunki užduotis: nuginkluoti dar apie 100 miestų kontroliuojančius FARC sukilėlius, perkelti juos į laikinas gyvenvietes ir pradėti jų sugrąžinimą į Kolumbijos visuomenę.
Be to, pagal susitarimą visi ūkininkai – kad ir kurią pusę jie palaikytų – turės sunaikinti savo kokainmedžių plantacijas. Mat iš šių augalų pagamintas kokainas skatino prekybą narkotikais.
Derybos dėl taikos prasidėjo dar 2012 metais, bet jas ilgai nuodijo abiejų pusių skleidžiama propaganda.
Sukilėlius prie derybų stalo atvijo skaudūs pralaimėjimai mūšiuose ir JAV remiamos kariuomenės operacijos, per kurias buvo nukauti aukščiausi FARC lyderiai.
Per dešimtmetį sukilėlių gretos sumažėjo perpus ir dabar grupuotę sudaro tik 7 tūkst. karių.
J.M.Santosui teko įveikti ne tik sukilėlius, bet ir kolumbiečių nepasitikėjimą. Žmogaus teisių aktyvistai ir šalies opozicija ypač kritikavo susitarimo punktą, kuris leidžia apie savo nusikaltimus prisipažinusiems sukilėliams išvengti kalėjimo bausmės.
Vietoj to buvusiems kovotojams reikės daugiausia 8 metus praleisti padedant atstatyti miestelius, nukentėjusius nuo konflikto.
