Sekmadienį Uzbekistano ministrų kabinetas pranešė, kad I.Karimovas buvo paguldytas į sostinės Taškento ligoninę dėl kraujo išsiliejimo į smegenis, tačiau detalės apie prezidento būklę yra neaiškios.
Pirmadienį 78-mečio I.Karimovo jauniausioji dukra, uzbekų diplomatė Lola Karimova-Tilljaeva patvirtino, kad jos tėvo sveikata buvo prasta. Socialiniame tinkle „Instagram“ L.Karimova-Tiliajeva pareiškė, kad I.Karimovui į smegenis išsiliejo kraujas ir jog „yra per anksti spėlioti, kas jo laukia“.
Portalas „Ferghana News“ tikino, kad režimui artimi šaltiniai patvirtino I.Karimovo mirtį, o Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ ir „RIA Novosti“ pareiškė, jog vadovas vis dar yra gyvas, rašo „Foreign Policy“. Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kad I.Karimovas būtų miręs.
Gandai dėl prastos autoritariškojo lyderio sveikatos sklando seniai, bet informaciją patikrinti ypatingai sunku, nes Uzbekistane ji yra labai griežtai kontroliuojama.
Uzbekistanas – I.Karimovo žaidimų aikštelė
Uzbekistaną I.Karimovas valdė nuo 1989-ųjų metų ir neapleido lyderio posto net po 1991-ųjų, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos ir Maskvos. Tais metais I.Karimovas tapo nepriklausomo Uzbekistano prezidentu.
Vis dėlto sovietiniai atgarsiai Uzbekistane vis dar girdimi iki šiol: šalyje nėra buvę laisvų rinkimų, o I.Karimovas neturi akivaizdaus politinio įpėdinio, nes jis buvo laikomas „amžinuoju“ prezidentu. Maža to jo vyriausioji dukra įklimpo į korupcijos skandalą.
Dėl to daugeliui vakariečių knieti sužinoti, ar Uzbekistanas pagaliau atsivers demokratijai ir pasauliui bei nutols nuo Kremliaus, jei paaiškės, kad I.Karimovas iš tiesų mirė.
„Po I.Karimovo mirties bet kuriuo atveju bus pralaimėjusių žmonių, net jei valdžios perdavimas įvyks sklandžiai, – aiškino Nacionalinio gynybos universiteto profesorė Erica Marat. – Nėra nei jokių aiškių procedūrų valdžios perdavimui, nei jokios laisvų rinkimų patirties. Todėl bet kas atėjęs į valdžią ir toliau imsis politinių represijų arba dar žiauresnių veiksmų nei I.Karimovas.“
Buvęs Komunistų partijos nomenklatūrininkas I.Karimovas pavertė Uzbekistaną viena labiausiai autoritarinių šalių visame pasaulyje. Uzbekistane gyvena 31 mln. žmonių – beveik pusė visų Centrinės Azijos gyventojų.
Įpėdinė sugebėjo nuvilti
1991 metais nepriklausomo Uzbekistano prezidentu tapęs I.Karimovas visas savo jėgas skyrė valdžios ir galios kaupimui. Su politiniais priešininkais uzbekų vadovas susidorodavo itin žiauriai: 2005 metais Andidžane Uzbekistano vidaus reikalų ministerijos ir nacionalinio saugumo tarnybos kariai šaudė į protestuotojų minią.
I.Karimovas taip pat kaltinamas tuo, kad opozicionierius jis tariamai liepė išvirti gyvus. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus Uzbekistano prezidentas ir jo artimiausi draugai – buvę Sovietų Sąjungos žvalgybininkai – susikūrė sau rojų, kuriame represijos yra kasdienybė, o su tikrais ar įtariamais oponentais susidorojama kaip įmanoma žiauriau.
I.Karimovo vyriausioji dukra, muzikos žvaigždė, dizainerė ir diplomatė Gulnara Karimova buvo laikoma savo tėvo įpėdine, tačiau ji neteko prezidento pasitikėjimo: jai yra paskirtas namų areštas Taškente.
G.Karimovos nuopolis prasidėjo 2012-aisiais, kai Švedijos ir Šveicarijos prokurorai pradėjo tirti įmonės „Teliasonera“ korumpuotus ryšius Uzbekistane. Nuo tada G.Karimovos įtaka smigo žemyn, nes paaiškėjo, kad ji paėmė kyšių už milijardą JAV dolerių (895 mln. eurų) iš įvairių skandinavų ir rusų telekomunikacijų kompanijų.
„Kai valdžia atsikratė G.Karimovos buvo pradėtas kurti planas, – kalbėjo Glazgo universiteto Centrinės Azijos ekspertas Luca Aneschi. – Siekiama sukurti tęstinumą: pasikeis lyderis, bet ne režimas.“
Yra dėl ko nerimauti
Ekonominė situacija Centrinėje Azijoje, o ypač Uzbekistane nėra ypatingai stabili, nes Kinijoje vyksta recesija, o Rusijos ekonomiką smarkiai apkarpė krentančios naftos kainos bei sankcijos dėl veiksmų Ukrainoje.
Taip pat Uzbekistane skrajoja radikalaus islamo šmėkla. Kadangi su politiniais oponentais susidorojama žiauriai, politiniai priešininkai imasi radikalių priemonių išreikšti nepasitenkinimą valdžia.
1999 metais Taškente surengti išpuoliai pasiglemžė 16 žmonių gyvybę: prezidentas apkaltino Uzbekistano islamistinį judėjimą (UIJ) ir smarkiai apribojo religinę laisvę.
UIJ grupuotė buvo išstumta iš Centrinės Azijos ir pradėjo siausti Afganistane bei Pakistane, o ilgainiui islamistai prisiekė ištikimybę džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IV). Apie 2 tūkst. IV kovotojų yra kilę iš Centrinės Azijos, o pastaraisiais mėnesiais teroristinė organizacija IV į savo gretas verbuoja kiek galėdama daugiau azijiečių, ypač uzbekų.
„Dar didesnės religinės ir kitų laisvių represijos paskatins daugiau žmonių tapti ekstremistinių grupuočių nariais, – teigė E.Marat. – Kadangi Uzbekistane nėra politinio pliuralizmo ekstremistinių pažiūrų religinės grupuotės tampa politine galia, kuri suvienija pažeidžiamas grupes prieš valdžią.“
Ketvirtadienį Uzbekistanas švęs savo nepriklausomybės 25-metį. Tai gali būti pirmoji tokia šventė, kurioje nedalyvaus I.Karimovas.
