Italija nuo savaitgalio laidoja žemės drebėjimo aukas, kurių skaičius jau beveik pasiekė 300.
Itin skaudus atsisveikinimas su žuvusiaisiais šiandien vyks ir Amatričėje – labiausiai nuo 6,2 balo stiprumo stichijos nukentėjusiame miestelyje.
Šiame Vidurio Italijos miestelyje žuvo arti 200 žmonių, o daugybė pastatų buvo sulyginti su žeme. Viduramžius menantys Amatričės pastatai neatitiko seismologų nustatytų reikalavimų, todėl požeminiai smūgiai juos sutrupino į šipulius.
Ne vieną drebėjimą praeityje patyrusi Vidurio Italija ir šįkart nebuvo pasiruošusi stichijos siautėjimui, nors valstybės biudžete buvo numatyta suma gyventojų namams renovuoti ir apsaugoti.
O vakar jau buvo garsiai prabilta, kad dėl to kalti šalies mafiozų klanai, kurie po kiekvieno drebėjimo savinosi atstatymui skirtas lėšas.
Italijos nacionalinio kovos su mafija direktorato vadovas Franco Roberti pripažino: po 1980 metais Irpinijos mieste įvykusio žemės drebėjimo, kuris pražudė 2,4 tūkstančio žmonių, į miestų atstatymo darbus įsiliejo ir mafiozų klanai.
„Tai negali pasikartoti ir šįsyk, – kalbėjo F.Roberti. – Neslėpsiu, mafijos įsitraukimo į tokius projektus rizika visuomet didelė. O rekonstrukcija po žemės drebėjimo – labai skanus kąsnelis nusikalstamoms organizacijoms.“
Su mafija kovojančios organizacijos vadovas atskleidė, kad Kalabrijos mafijos klanas „’Ndrangheta“ buvo įsitraukęs į namų statybos darbus ir po 2009 metų žemės drebėjimo L’Akviloje.
Po šio drebėjimo valstybė taip pat buvo skyrusi 1 milijardą eurų pastatų konstrukcijoms Vidurio Italijos regione sustiprinti.
Tačiau galimybe pasinaudojo mažai gyventojų – žmonės skundėsi, kad negauna pinigų dėl didžiulių biurokratinių kliūčių, o vėliau prabilta, jog šie pinigai galimai nusėdo mafiozų kišenėse.
Tokio nesąžiningumo pasekmės dabar akivaizdžios: sugriuvus pastatams žuvo šimtai žmonių, o dar 2,6 tūkst. italų nebeturi kur gyventi.
„Visi įtaria, kad ši tragedija nebuvo vien likimo išdaiga. Mūsų tikslas – atrasti žmogiškos kaltės pėdsaką“, – tikino Riečio provincijos generalinis prokuroras Giuseppe Saieva.
Daug įtarimų kelia ir tai, kad Amatričėje griuvo ne tik senieji pastatai, bet ir tie, kuriems rekonstruoti buvo skirta nemažai lėšų – kaip antai Romolo Capranicos mokykla, virtusi dulkių krūva.
Manoma, kad ją rekonstruojant nebuvo laikomasi seisminių reikalavimų, o pinigai, skirti mokyklos saugumui sustiprinti, nukeliavo į verslininkų arba pačių mafiozų iš Neapolio ar Kalabrijos kišenes.
