Šalia garsiojo Kopakabanos paplūdimio įsikūrusioje Kantagalo faveloje pasišiaušęs brazilas žmogaus balsu lojo ant policininkų, net seilės dribo ant dulkėto šaligatvio.
Jaunas pareigūnas stovėjo ramiai, tik dar tvirčiau sugniaužė ginklą.
Policininkas buvo pasiruošęs gintis, jei įkaušęs rėksnys ir šalia tarsi grifai besisukiojantys keli sėbrai pultų į ataką.
Atmosfera kaito. Aplankė jausmas, kad šūviai vėl gali sudrumsti giedrą dieną Rio de Žaneiro faveloje, kaip kad įvyko olimpinių žaidynių metu.
Šventę paženklino kraujas
Buvo pats žaidynių įkarštis, kai Kantagalo faveloje žmonės susirinko švęsti tėvų dienos.
Šventė nemokama, kažkas atsisuko butelį kačasos (braziliškos cukranendrių degtinės. – Red.).
Cukranendrių degtinės įsiūbuoti vyrai išsitraukė ginklus, ėmė mojuoti jais policininkams prieš akis.
Jų favelos komisariate būna apie pusšimtį, bet pamainos keičiasi kas savaitę – atvyksta vis nauji, kad gangsteriai nespėtų išsiaiškinti pareigūnų tapatybių ir susirasti jų artimųjų.
Policininkai įsižeidė, paprašė patraukti ginklus, tačiau gangsteriai buvo girti.
Įvyko kruvinas konfliktas. Per tėvų šventę du favelos gyventojai buvo nušauti, dar penki uždaryti į kalėjimą.
„Visa tai vyko per pačias olimpines žaidynes, bet apie tai nerašė nė vienas laikraštis, nerodė televizija, nepranešė radijas. Niekas apie tai nežinojo, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Kantagaloje gyvenanti Agatha Rosa. – Olimpinės žaidynės daliai brazilų tapo siaubu, nes favelose padėtis tapo sunkiai kontroliuojama.
Visa policija, visi kareiviai saugojo sporto objektus, o pareigūnai buvo kur nors kitur.“
Vaizdai – lyg iš atviruko
Favelos yra tarsi atskiri miestai su savomis žaidimo taisyklėmis, pasklidę po vieną gražiausių pasaulio miestų.
Iš 6,5 mln. Rio de Žaneiro gyventojų ketvirtadalis gyvena favelose, kurių mieste yra per šešis šimtus.
Didžiausia jų – Rosinja (liet. Mažoji ferma) yra lyg miestas mieste – ten spiečiasi daugiau nei 200 tūkst. brazilų.
„Skaičiai vis keičiasi. Štai miškelyje tyliai kažkas pasistato namuką. Šalia jo kas nors pastato antrą. Greitai atsiranda šimtas namelių. O tai – jau favela. Kiekviena laisva kalva gali tapti nauja favela“, – pasakojo A.Rosa.
32 metų moteris, gyvenanti Kantagalo faveloje ir dirbanti menų mokytoja mokykloje, šiuo metu ant tėvų namo kaip tik stato ketvirtą aukštą sau.
Taip pastatytos dauguma favelų – savarankiškai iš molio blokelių sulipdytas vienas aukštas, ant jo sukonstruotas antras, trečias, ketvirtas. Daugiau kaip keturių aukštų statyti nevalia.
A.Rosa gyvena pačioje kalno viršūnėje. Čia vienoje pusėje atsiveria dieviški vaizdai į Atlanto vandenyną ir garsųjį Kopakabanos paplūdimį.
Kitoje pusėje kaip ant delno ramiai banguoja Lagua ežeras, kuriame Lietuvos irkluotojai ir baidarininkai iškovojo tris olimpinių medalių komplektus.
Ant namelių stogų basi vaikai laido aitvarus, palei kuriuos didingai sklando grifai.
Bet tada žvilgsnis nukrypsta į šalį, į tarpeklį, kur nugulė tonos Kantagalo favelos šiukšlių. Taip ir keičiasi įspūdis lūšnyno gatvelėmis keliaujant laiko mašina – tai XIX, tai XXI amžius.
Šeimininkauja gangsteriai
Dairydamasis po favelas ir grafičių šedevrais nutapytas jų sienas turi nepamiršti žvilgtelėti ir po kojomis – visos gatvelės nuklotos šunų išmatomis.
Kitose favelose teko matyti sulysusių arklių, karvių ir ožkų.
Kantagalo faveloje girdėti vištų kudakavimas ir gaidžių giedojimas, visai derantis prie favelos pavadinimo, sukurto iš žodžių „kalnas“ ir „gaidys“ junginio.
Kvapai nuolat keičiasi – išmatų dvoką keičia vaismedžių – bananų, mangų, pasiflorų – ir augalų kvapai, bet jų nėra daug.
Daugiau – cemento, kurio maišai ir kitos statybinės atliekos sudėti tiesiog gatvių pakraštyje.
Pro mažyčius „nuogus“ langus matyti, kaip tamsiuose kelių kvadratinių metrų ploto kambarėliuose žaidžia keli vaikai. Kantagalo faveloje jie bent jau turi kur mokytis.
Seno didelio viešbučio „Panorama“ vietoje įkurtoje mokykloje trūksta stipresnių lempų, tačiau mokslas nemokamas, kaip ir biblioteka, nemažai papildomų būrelių – nuo baleto iki bokso.
A.Rosos teigimu, apie 90 proc. favelos vaikų lanko mokyklą iki 17–19 metų, o tada mažesnė dalis mokosi toliau, didesnė – pradeda dirbti.
Vidutinis uždarbis lūšnynuose siekia apie 900 realų (250 eurų).
Dauguma užsidirba legaliai, triūsdami tose pačiose favelose, kur veikia per siauras kalno gatveles žmones keliantis keltuvas, nedidelės parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, mažos kavinės, keli nakvynės namai ir kirpyklos.
Tačiau aplink ir daug dykaduoniaujančių vyrų su brangiais išmaniaisiais telefonais rankose.
A.Rosa perspėja jų nefotografuoti. Jiems nepatiktų, jei nuotraukos atsirastų interneto erdvėse, ir nesunku nuspėti, dėl ko, – jie turi savitų santykių su teisėsauga.
Tarp pareigūnų ir favelos gangsterių galioja nerašytos taisyklės, leidžiančios nelegalią veiklą, jei ji vyksta tyliai.
Toks susitarimas leidžia pareigūnams gyventi saugiau ir užsidirbti papildomai, bet kartais jie priversti reaguoti į didesnio atgarsio sulaukusius įvykius.
Tada liejasi kraujas. Nuo 2003 iki 2015 metų per 11 tūkst. žmonių buvo nužudyta Rio de Žaneiro valstijos policijos. Per pirmuosius septynis 2016 m. mėnesius žuvo 60 pareigūnų.
Dar aršesnių karų pasitaiko tarp skirtingų favelų gangsterių. Ginkluotos kovos vyksta taip greitai, kad pareigūnai nespėja reaguoti ir įsikišti į gaujų tarpusavio susišaudymus.
Didžiausios gaujos „The Red Command“ ir „Third Command“ kontroliuoja narkotikų prekybą, jų klientai yra įvairiausio luomo – nuo skurdžių, perkančių už 5 realus (1,5 euro) neaiškių narkotinių medžiagų mišinį, iki Kopakabanos turtuolių, kuriems tiekiamas kokainas.
Gangsterių gaujų tiek daug ir jos tokios stiprios, kad policija yra įkėlusi koją tik į dalį favelų, kur turi savo postus.
„Daugiausia blogų dalykų vyksta favelose toliau nuo miesto centro. Ten kariauja gaujos, ten keliauja narkotikai, – sakė Rio de Žaneire gyvenantis fotografas Donatas Dabravolskas, per žaidynes talkinęs Lietuvos delegacijai. – Atokiose favelose daugiau uždirbama iš narkotikų, o ne iš turistų apiplėšinėjimo.“
Kareiviai palieka Rio
Nors incidentų būta, galima sakyti, kad olimpinės žaidynės praėjo saugiai, Rio de Žaneirui pasitelkus 68 tūkst. kareivių ir policininkų – dusyk daugiau, nei dirbo 2012 m. Londone.
„Tačiau favelose parduotuvės veikė tik rytais, barai buvo uždaromi prieš sutemstant – viskas dėl saugumo, kurio per olimpines žaidynes mums trūko“, – sakė A.Rosa.
Dabar tūkstančiai kareivių keliauja namo, į savas valstijas, iš kurių buvo pasitelkti olimpinėms žaidynėms.
Parolimpinėms žaidynėms palikta pusė visų pajėgų, dirbusių per olimpiadą rugpjūčio 5–21 dienomis.
„Parolimpinės žaidynės sulaukia mažai susidomėjimo.
Tačiau mieste nebeliko tokios slogios nuotaikos kaip prieš olimpiadą, kai daug brazilų bambėjo ir skundėsi dėl didelių miesto ir valstybės išlaidų, – sakė D.Dabravolskas. – Dabar viskas grįžta į vėžes. Rio de Žaneire ramu, visiškai ramu.“
Ar ekonomika atsigaus?
Ramybė – sąlyginė, kokia gali būti mieste, kurio didingas grožis yra sumišęs su korupcija ir ekonomine krize, o sambos atmosfera atskiesta kraujo klanais favelose.
Gegužės mėnesį valstybinės naftos kompanijos „Petrobras“ korupcijos skandalo purslų aptaškyta ir politinių oponentų nušalinta šalies prezidentė Dilma Rousseff išvaryta iš Brazilijos prezidento rūmų.
Jos vietą užėmęs Michelis Temeras taip pat susiduria su protestais ir žmonių reikalavimu surengti naujus rinkimus, o per parolimpinių žaidynių atidarymą šią savaitę jis buvo nušvilptas žiūrovams skanduojant: „Lauk Temerą!“
57 proc. Rio de Žaneiro gyventojų nepasitiki ir meru Eduardo Paesu, kuris savo ruožtu buvo nušvilptas per olimpinių žaidynių uždarymą.
Anot A.Rosos, žmonėms nepatinka, kad jo artimieji valdo didelę dalį viešojo transporto sektoriaus ir yra užkėlę bilietų kainas: kelionė autobusu kainuoja daugiau nei 1,1 euro, metro – 1,2 euro.
Kasdienės bėdos visuomet atrodo didesnės už didžiąsias didžiausios Pietų Amerikos šalies žaizdas: Brazilijos ekonomika susitraukė 3,8 procento pernai, dar 3,3 procento nuosmukis laukia šiais metais.
Nedarbas pasiekė 11,6 proc. liepos mėnesį, palyginti su 8,6 proc. prieš metus, o šalies biudžeto deficitas metų pabaigoje turėtų siekti, mūsų pinigais skaičiuojant, 43 mlrd. eurų.
Atsakymai į klausimą – kas keisis Rio de Žaneire po olimpinių žaidynių – atskrieja skirtingi.
„Ekonomika augs, – įsitikinęs pasiturinčių brazilų rajone Baroje, prie pat Olimpinio parko, gyvenantis draudimo agentas Sergio Silva, užsiimantis ir būsto nuoma. – Arenose ir toliau vyks sporto renginiai.
Į miestą atkeliaus daugiau turistų, nes po pasaulio futbolo čempionato ir olimpinių žaidynių Rio de Žaneiras tapo populiaresnis, turistai įsitikino, kad čia galima jaustis saugiai.“
S.Silva tikisi, kad sportininkų kaimelio dangoraižiuose įsikurs privatūs naujakuriai, o laikinosios varžybų ir treniruočių salės bus transformuotos į mokyklas.
Dar daugiau turistų atkeliaus į garsųjį karnavalą vasario mėnesį.
„Brazilai kalba, kad viskas, kas blogiausia Rio de Žaneiro valstijai, jau praėjo, – sakė laisvai samdomu fotografu dirbantis lietuvis D.Dabravolskas. – Dabar viskas pamažu turėtų kilti.
Žmonės viską vertina optimistiškiau nei prieš žaidynes. Visi tiki, kad per olimpiadą įplaukė daug pinigų.
Nors turistų nebuvo tiek, kiek tikėtasi, jų vis tiek buvo daug.
Visi aplink įsitikinę, kad žaidynės atnešė šį tą gero.“
Tačiau tiesa yra ir tai, kad ligoninėse trūksta personalo, vėluoja atlyginimai mokytojams, ugniagesiams ir policininkams.
„Niekas nesikeis, – sakė A.Rosa. – Nė vienas žmogus iš mano favelos neturėjo jokio ryšio su olimpiniais renginiais.
Galbūt nebent vaikai, stebėję žaidynes per televizorių, supras – sportuojant galima pasiekti daugiau, ir dalis jų ištrūks iš gangsterių šeimų.
Galbūt pasaulis daugiau sužinos apie favelas ir tai, kad šalia turtingųjų rajonų gyvena ir daug vargšų. Tai būtų pozityvios žinios, bet žmonių likimų tai greitai nepakeis. Dabar nesikeičia niekas. Galbūt pasikeis po metų, galbūt vėliau. Matysime.“
Trys Rio de Žaneiro favelų statybų bangos
Pirmosios favelos – lūšnynų kvartalai – atsirado XVIII amžiuje, kai po pilietinio karo 20 tūkst. kareivių atkeliavo į Rio de Žaneirą tikėdamiesi čia sulaukti atlygio – žemių, kurios jiems buvo pažadėtos. Jie įsikūrė ant Kanudoso favelos kalvos.
Dauguma pirmųjų gyvento jų buvo juodaodžiai, jie vertėsi cukranendrių ir kavamedžių auginimu. Pirmosios favelos kūrėsi Atlanto vandenyno pakrantėje ir prie Lagua ežero (jame šįmet vyko olimpinių žaidynių irklavimo varžybos), kur žmonės galėjo žvejoti.
Antroji favelų banga atsirito apie XX a. 4-ąjį dešimtmetį, kai į Rio de Žaneirą atkeliavo daug darbininkų iš kitų Brazilijos miestų ir miestelių. Jie aktyviai dalyvavo Rio de Žaneiro statybose, bet joms pasibaigus neturėjo pakankamai pinigų sugrįžti namo, o dalis ir nenorėjo.
Paskui darbininkus atkeliavo jų artimieji, tačiau darbo nebebuvo, tad žmonės kūrėsi favelose, užimdami vis aukštesnes kalvų vietas.
Dauguma lūšnynų kvartalų dar labiau išsiplėtė XX a. 8-ąjį dešimtmetį, kai į Rio de Žaneirą ėmė plūsti nauja migrantų banga iš vargingesnių Brazilijos vietovių. Tuo metu Rio buvo apie tris šimtus favelų. Nors vyriausybė bandė nugriauti dalį šių skurdžių gyvenviečių, tuo pat metu jų išdygo dar daugiau. Šiuo metu Rio de Žaneire yra apie 600 favelų.
