Penkias dienas trunkančios chadžo apeigos kasmet į švenčiausią musulmonų miestą Meką, esantį Saudo Arabijoje, pritraukia milijonus islamo išpažintojų iš visos planetos.
Dėl pernai ir šiemet čia įvykusių nelaimių piligrimus pasitinka daug pokyčių.
2015-aisiais Minos mieste prie Mekos per chadžą įvyko spūstis, maldininkai ėmė paniškai bėgti – žuvo mažiausiai 2,4 tūkst. žmonių.
Šios tragedijos Saudo Arabija nesugebėjo paaiškinti, oficialus tyrimas buvo nevaisingas, niekas nebuvo apkaltintas, o šalis tikino, kad žuvusiųjų buvo mažiau – 769.
Aukų šeimoms Saudo Arabija taip pat nesuteikė jokios finansinės paramos, o anonimiškai kalbėjęs vyras teigė, kad per spūstį kariai sąmyšį stebėjo nieko nedarydami, nes negavo jokių nurodymų.
Pernai ant didžiosios Mekos mečetės dėl galingo vėjo gūsių nukrito statybinis kranas, žuvo 12 žmonių. Šis įvykis išprovokavo daug klausimų dėl to, kodėl kranas buvo „paliktas netinkamoje vietoje“.
O liepos 4-ąją, prieš pat musulmonų švento ramadano mėnesio pabaigą, Saudo Arabijoje buvo surengti trys teroro išpuoliai: Katifo mieste, priešais JAV konsulatą Džidoje ir prie antros švenčiausios vietos musulmonams – Pranašo mečetės Medinoje.
Bijoma, kad šventų musulmonų vietų pulti nebijantys teroristai gali įsidrąsinti ir atakuoti Meką. Dėl didelio potencialių aukų skaičiaus chadžas džihadistams yra puiki proga surengti išpuolį.
Šiemet Saudo Arabijos valdžia įdėjo daug pastangų, kad apsaugotų islamą išpažįstančius piligrimus nuo džihadistų, statybininkų aplaidumo ir kitų pavojų.
Aplinkui Meką patruliuoja Saudo Arabijos kariai ir sraigtasparniai, plečiamos siauros Minos gatvės ir kiekvienam piligrimui privalu turėti po elektroninę apyrankę, kurioje užfiksuoti jo duomenys.
Taip pat visur įrengti saugumo ir patikros punktai.
„Vis dėlto esame tik žmonės, – nuogąstavo pasirengimo chadžui komiteto vadovas Hishamas al-Falihas. – Darome viską, ką galime, bet visa kita priklausys nuo Dievo.“
Nelaimės ir teroras nėra vieninteliai dalykai, šiemet temdantys šventinę nuotaiką. Iranas susiriejo su Saudo Arabija, nes pastarąją kaltina tyčia 2015-aisiais pražudžius per spūstį sužeistus iraniečius.
Irano lyderis Ali Khamenei šią savaitę tvirtino, kad Saudo Arabijos valdžia tyčia nužudė 500 Irano piligrimų: sužeistieji buvo išvežti kartu su žuvusiaisiais, o jiems esą niekas nepadėjo dėl to, kad jie išpažino kitokią islamo pakraipą.
Saudo Arabija į šiuos kaltinimus nereagavo ramiai.
„Jie yra magų vaikai ir seniai pyksta ant musulmonų sunitų“, – kaltinimus neigė Saudo Arabijos vyriausiasis dvasininkas Abdulas Azizas ibn Abudllah Al ash-Sheikhas.
Protestuodamas prieš Saudo Arabijos veiksmus Iranas šiais metais priėmė sprendimą per chadžą nesiųsti jokių piligrimų į Meką. Šiitų islamo pakraipos Iranas ir sunitų pakraipos Saudo Arabija yra konkurentai Viduriniuose Rytuose.
