Niujorko ir kitų JAV didmiesčių bibliotekos pastaraisiais metais klesti.
Šimtai skyrių pailgino savo darbo laiką vakarais ir savaitgaliais, samdo daugiau darbuotojų ir siūlo gausybę įvairių užsiėmimų – patarinėja karjeros klausimais, moko programuoti ar organizuoja siuvėjų būrelius, rašo „Lietuvos rytas“.
Būtent šios papildomos paslaugos, regis, ir yra pačios svarbiausios. Nors naujos knygos taip pat vilioja lankytojus, tikrais bendruomenės centrais bibliotekos tapo įsiklausiusios į gyventojų poreikius.
Tiesa, dalį vaikų ir toliau reikia pastūmėti atrasti skaitymo malonumą.
Bet ekspertai numoja ranka ir į tai, kad jaunoji karta kartais popierines knygas pakeičia elektroninėmis skaityklėmis – svarbu tik tai, kad skaitymo įpročiai būtų perduodami ir jauniausiajai kartai.
Išmoko naudingų įgūdžių
Vaikų pasakų valandėlės Manhatane ir Bronkse tokios populiarios, kad prieš jas jau reikia pasiimti bilietą – kaip banko skyriuose.
O vienoje Bruklino bibliotekoje buvo įrengta įrašų studija, kurią galima išsinuomoti nemokamai. Kitos panašios įstaigos skolina ir nešiojamuosius kompiuterius ar interneto modemus tiems, kurie namie jų neturi.
„Visos bibliotekos išgyvena atgimimą. Jos tikrai labai stengiasi atlikti tas užduotis, kurių labiausiai reikia mūsų klientams“, – teigė Amerikos bibliotekų asociacijos vadovė Sari Feldman.
Bibliotekos prisitaiko ir prie bendruomenės poreikių. Antai Kvinse, kur gyvena daug atvykėlių iš Pietų Azijos, bengalų kalba vedamos siuvimo pamokos, kad rajono moterys galėtų išmokti amato ir užsidirbti.
Visi randa užuovėją: bedarbiams darbuotojai parodo, kaip reikia užpildyti dokumentus pašalpai gauti, o vasaros stovyklų neišgalinčių įpirkti tėvų vaikai mokosi matematikos ir inžinerijos.
„Nuo tada, kai tapau Kvinso bibliotekos nariu, mano gyvenimas pasikeitė“, – tikino čia pagalbos sulaukęs benamis Richardas Johnsonas.
Darbuotojai ne tik padėjo vyrui baigti reikalingus mokslus, kad jis galėtų įsidarbinti apsauginiu, bet ir pasamdė jį paauglių grupės vadovu.
Dabar R.Johnsonas turi du darbus ir nuosavą butą.
Atsivėrė naujos galimybės
Papildomi užsiėmimai bendruomenei nėra nemokami.
O anksčiau tokio užimtumo bibliotekos negalėjo tikėtis – miesto savivaldybė metai iš metų vis mažino biudžeto paramą.
Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau niujorkiečių prisidėjo prie milžiniškos kampanijos, kuria valdžios prašyta atkreipti dėmesį į nykstančią skaitymo kultūrą: peticiją dėl didesnio bibliotekų finansavimo pasirašė 250 tūkst. žmonių.
Žinutė buvo išgirsta. Šiais metais bibliotekų biudžetas buvo papildytas 33 mln. JAV dolerių (29 mln. eurų). O liepą patvirtintas kitų metų biudžetas – dar šiek tiek dosnesnis.
„Praėjo vos metai nuo padidinto finansavimo ir iškart matome rezultatus – bibliotekos dirba ilgiau, priima daugiau darbuotojų ir aptarnauja tūkstančius naujų lankytojų“, – džiaugėsi Niujorko viešųjų bibliotekų tinklo vadovas Tony Marxas.
92 skyrius valdančiai bendrovei dabar nebereikia baimintis dėl biudžeto skylių kaišymo. Antai vien naujoms knygoms pernai buvo išleista 1,1 mln. JAV dolerių (885 tūkst. eurų).
O Bruklino viešoji biblioteka įkūrė 552 naujus padalinius mokyklose, senelių namuose ir benamių prieglaudose. Čia žmonės raginami išmokti skaityti ir naudotis technologijomis.
Biblioteka taip pat pradėjo aptarnauti Raikerso salos kalėjimą, kuriame sėdintys nuteistieji gali vaizdo skambučiais knygas skaityti laisvėje likusiems savo vaikams.
Jaunimas stebina tyrėjus
Prie bibliotekų atgimimo prisideda ir žmonės, kurie vis dažniau čia ateina ieškoti knygų. Tačiau tai toli gražu nėra vien tie, kurių vaikystėje interneto net nebuvo.
Nors kiekviena jaunuolių karta sulaukia kaltinimų, kad vis mažiau domisi išliekamąją vertę turinčiomis pramogomis, dabartinis jaunimas sugeba nustebinti.
Mat sociologų tyrimai rodo, jog dvidešimtmečiai skaito daugiau nei dešimtmečiu už juos vyresnė karta.
Analitikų „Pew Research Center“ atlikta 6 tūkst. amerikiečių apklausa atskleidė, kad 88 proc. jaunesnių nei 30 metų žmonių per pastaruosius metus teigė skaitę knygą. O tarp vyresnių nei 30 metų amerikiečių tokių skaitytojų buvo tik 79 proc. Be to, amerikiečiai pastaraisiais metais ir perka daugiau knygų.
„Su viešosiomis bibliotekomis amerikiečius sieja ir reikšmingiausių gyvenimo įvykių – darbo paieškų ar studijų metų – prisiminimai“, – teigė tyrėjai.
„Pew Research Center“ duomenimis, svarbiausiomis bibliotekas laikė mažesnes pajamas gaunantys amerikiečiai, ispanakalbiai ir afroamerikietės.
Tad Niujorko bibliotekų revoliucija, per kurią vis daugiau bendruomenės narių gali lavinti įgūdžius, mokytis naudotis technologijomis, yra būtent tai, ko reikia šioms žmonių grupėms.
Skaito kitais būdais
Tiesa, ne viskas yra taip tobula. Jeigu palygintume dabartinių ir prieš 30 metų augusių amerikiečių vaikų skaitymo įpročius, greičiausiai nusiviltume.
Mat prieš tris dešimtmečius kas savaitę knygas skaitančių 13-mečių skaičius sumažėjo nuo 70 iki 53 proc.
Laikotarpis labai ilgas, tačiau, kaip tikina Templio universiteto dėstytojas Jordanas Shapiro, nereikėtų skubėti nusivilti, mat tai – tik požiūrio klausimas.
Tyrėjo nuomone, dabartinis pasaulis kaip niekada yra paremtas rašytiniais tekstais.
Net ir išmaniajame telefone, prie kurio ekrano prilipusius jaunuolius bara vyresnioji karta, daugybė informacijos yra pateikiama raštu.
„Labai lengva pavadinti tai popieriaus ir ekrano kova.
Tačiau taip tėvai tiktai nusikrato savo atsakomybės – kaltina skaityti metusius vaikus, kompiuterinius žaidimus, internetą, tačiau tik ne save“, – tikino J.Shapiro.
Technologijų specialisto nuomone, tik namuose, kuriuose ir suaugusieji kasdien mėgaujasi knygomis, užaugs vaikai, kurie skaitys.
O kaip jie tai daro – elektroninėje skaityklėje, planšetiniame kompiuteryje ar iš popierinės knygos – jau ne taip svarbu.
Skaitantys vyrai – patrauklūs
Galbūt ir ne visi vaikai skaito taip pat noriai, bet visuomenės akyse šis pomėgis vis tiek yra laikomas patraukliu bruožu. Kad ir paviršutiniškai, jaunimas vis tiek žavisi skaitančiais žmonėmis.
Antai socialiniame tinkle „Instagram“ milžiniško populiarumo per pastaruosius pusantrų metų sulaukė paskyra „Karšti vaikinai skaito“ („Hot Dudes Reading“), kurioje viešinamos viešose vietose skaitančių išvaizdžių niujorkiečių nuotraukos.
Per pusantrų metų į patrauklius Niujorko metro knygas atsivertusius vaikinus kasdien žvelgti nori beveik 1 mln. „Instagram“ vartotojų, užsiprenumeravusių paskyros naujienas. Netikėtos sėkmės sulaukusio socialinio tinklo puslapio kūrėjai jau spėjo išleisti ne vieną kalendorių ir net popierinį nuotraukų albumą.
„Man mokytoja kadaise pasakė: „Turi skaityti knygas. Tik tada turi galimybių suaugęs būti pastebėtas merginų“, – juokėsi vienoje iš populiariausių paskyros nuotraukų užfiksuotas Stevenas Didas.
Lietuvoje skaitytojų mažėja
2015-aisiais Seimo išleistame nutarime buvo pažymėta, kad knygų perkamumas ir skaitymas Lietuvoje mažėja. Todėl buvo nutarta, kad bibliotekų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turėtų didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui bei kultūros ugdymui.
Siekis atskleisti ir išryškinti bibliotekų privalumus ir sudominti kuo daugiau žmonių skaitymu paskatino Lietuvos Respublikos Seimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais.
Prieš dvejus metus darytos apklausos duomenimis, bibliotekose lankosi jauni, dar besimokantys žmonės, todėl nutarta skaitymu sudominti daugiau visuomenės grupių.
Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat populiarėja Vakaruose paplitusi tradicija įsigyti panaudotą knygą, nežinant jos pavadinimo ir autoriaus.
„Aklas pasimatymas su knyga pasaulyje nėra nauja mintis, tai daroma visur. Tai tarsi dovana-staigmena, kai knygą įvynioji į popierių ir ant jo užrašai tiktai keletą eilučių apie knygą, siužetą ar vietą, kur vyksta istorija“, – sako knygyno „Mint Vinetu“ atstovas Jonas Valonis.
Elektroninės knygos lietuvių labai nesužavėjo – jas pardavinėjantys leidėjai pripažįsta, kad didelio susidomėjimo nesulaukė. Elektroninių knygų prenumeratos platformos „Milžinas“ duomenimis, 60 proc. el. knygų skaitytojų Lietuvoje sudaro moterys – dažniausiai 25–44 metų. Be skaitytojų iš Lietuvos, šia platforma naudojasi ir emigrantai. Jie sudaro apie 15 proc. „Milžino“ naudotojų.
