Nors valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ mažiau palaikoma nei bet kada anksčiau, ekspertai labai skeptiškai vertina galimybę, kad rinkimai iš esmės pakeis režimą ar lems nenumatytų staigmenų.
Pasak užsienio agentu išvadintos nepriklausomos tyrimų organizacijos Levados centro, dėl ekonominių sunkumų valdančiosios partijos palaikymas nuo liepos sumažėjo nuo 57 proc. iki 50 proc.
Tačiau netgi neįspūdinga partijos „Vieningoji Rusija“ rinkimų kampanija ir didėjančios dėl ekonomikos nuogąstaujančių rusų gretos greičiausiai neįžiebs tokių masinių protestų, kokie drebino šalį 2011–2013 metais.
Sankcijas laiko puolimu
Režimo nesunaikins ir rinkimų rezultato nepaveiks net Vakarų sankcijos, kurios Rusijai taikomos dėl nelegalios Krymo aneksijos ir įsiveržimo į Rytų Ukrainą.
„Režimas sankcijas pateikia kaip Vakarų puolimą prieš Rusiją, kaip tam tikrą ekonomikos smukimo priežastį, – „Lietuvos rytui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas. – Tačiau yra ir kita pozicija, tvirtinanti, kad sankcijos negali parklupdyti Rusijos ir kad jos iš tikrųjų yra nereikšmingos.
Tokiame kontekste Vakarų sankcijos ekonomikos neveikia taip smarkiai kaip naftos kainos ir pačios Rusijos ekonominės struktūrinės bėdos.
Labai abejoju, kad tai pakeis rinkimų rezultatus.“
Anot T.Janeliūno, Rusijos opozicija turi labai ribotas galimybes skleisti savo idėjas ir konkuruoti su dabartine valdžia.
Politologas taip pat teigė, kad režimui nepritariančių žmonių, kurie „išdrįstų aktyviai rodyti nepaklusnumą, yra gana nedaug“.
Labiausiai tikėtina, kad rytoj didžioji dalis režimo kritikų greičiausiai pasirinks „pasyvų atsitraukimą nuo politikos ir saugesnį bandymą nesivelti į politinius reikalus“, o ne protestus ar balsavimą už Kremliaus priešus.
Opozicija neturi galimybių?
Šachmatų legenda ir politinis aktyvistas Garis Kasparovas tvirtino, kad dalyvavimas Rusijos rinkimuose ir net balsavimas už prezidento Vladimiro Putino oponentus daro milžinišką žalą opozicijai.
Pasak G.Kasparovo, rinkimai totalitarinėje valstybėje jokių pokyčių negali nulemti, todėl reikia balsavimo nepripažinti, rinkimuose nedalyvauti, o kaitą sukurti netaikiais būdais.
Vis dėlto VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis teigė, kad rinkimai turi daugiau niuansų.
„Opozicija Rusijoje yra susiskaldžiusi, ir tai iš dalies yra „skaldyk ir valdyk“ politikos pasekmė, – „Lietuvos rytui“ aiškino politologas V.Jurkonis. – Nemanau, kad skirtingas pozicijas dėl balsavimo turinčioms partijoms reikėtų pyktis tarpusavyje. Tokia diskusija yra užburtas ratas, joje visos pusės bus pralaimėtojai.
G.Kasparovas teisus, kad rinkimai Rusijoje tėra imitacija, bet vis dar egzistuojančioms partijoms Rusijoje tai yra reta galimybė pasirodyti žmonėms, panaudoti rinkimus savo partijos bendražygių mobilizacijai. Rusijos opozicija turėtų išmokti Baltarusijos pamokas, kur opozicija buvo marginalizuota ir daugiau pešėsi tarpusavyje, negu kalbėjo apie esmines problemas valstybėje.“
Pavyzdžiui, opozicinė Rusijos liberalų demokratų partija palaikoma tik 15 proc. rusų. Tiesa, ši Vladimiro Žirinovskio partija net nebūtų alternatyva „Vieningajai Rusijai“, nes ragina sugrąžinti Sovietų Sąjungą.
Staigmenų tikėtis negalima
Opozicijos pergalės ar sisteminės kaitos tikėtis negalima. Pasak V.Jurkonio, „jei bus pokyčių, tai bus planuoti ir apskaičiuoti ėjimai“. Mat po 2011 metų Valstybės Dūmos ir regionų valdžios rinkimų kilę protestai buvo netikėti, o po jų vyko „kryptingas pilietinės visuomenės luošinimas“.
„Karas Rytų Ukrainoje nukreipė dėmesį nuo vidaus procesų Rusijoje, kur faktiškai nebeliko nepriklausomos žiniasklaidos, eliminuojami kitaip mąstantieji, masiškai emigruoja aktyvūs piliečiai ir verslininkai, – pabrėžė V.Jurkonis. – Visi šie veiksmai nukreipti į tai, kad neliktų alternatyvios nuomonės, kritinio mąstymo, o taip ekonominius sunkumus galima apeiti arba užgožti.“
Dėstytojo nuomonei pritarė ir jo kolega T.Janeliūnas. Jis teigė, jog dabartinė Rusijos pilietinė visuomenė yra kur kas labiau suvaržyta nei anksčiau. Atrodo, kad 2011–2013 metais vykusiems protestams dėl šiurkščių rinkimų pažeidimų ir balsų klastojimo nelemta pasikartoti.
„Iš esmės staigmenų negali būti ir neabejoju, kad viskas bus sklandžiai suorganizuota, – tvirtino T.Janeliūnas. – Galimybės reikštis socialiniuose tinkluose ir režimo nekontroliuojamoje žiniasklaidoje yra kur kas labiau ribotos nei prieš kelerius metus. 2012 metais vyko nemaži protestai Sankt Peterburge ir Maskvoje. Šiemet sukelti tokį nepasitenkinimą būtų dar sunkiau.“
Rytoj vyksiantys rinkimai bus rengiami ir okupuotame Kryme, o tai, be abejo, vėl išprovokuos klausimų dėl to, kaip Vakarai turėtų reaguoti į aneksiją. Pasak V.Jurkonio, Vakarai privalo ir toliau nuosekliai laikytis pozicijos, kad Krymas – ne Rusija.
