B.Obamos kalba visuomet tapdavo svarbiausiu kasmetinės JT
Generalinės Asamblėjos sesijos akcentu. Tačiau B.Obamos antradienio
kreipimasis į JT taps jo gulbės giesme tarptautinėje arenoje.
B.Obamos prezidentavimo pradžią prieš aštuonerius metus
lydėjo itin dideli lūkesčiai, tačiau jam sunkiai sekėsi juos
pateisinti – ypač sprendžiant pasaulines problemas, iš dalies
nepriklausančias nuo Amerikos.
Benas Rhodesas, vienas pagrindinių B.Obamos
patarėjų nacionalinio saugumo klausimais, sakė, kad prezidentas
suvokia faktą, jog teigiamus aspektus, tokius kaip ekonomikos augimas
ir bendradarbiavimas sprendžiant klimato kaitos problemas, atsveria
„didžiuliai rūpesčiai“ pasaulyje, tarp jų pilietinis karas
Sirijoje ir nerimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Prezidentas savo kreipimesi ragins pasitelkti tai, ką
sėkmingo nuveikėme per pastaruosius aštuonerius metus, kaip
šabloną kitoms krizėms spręsti“, – sakė B.Rhodesas.
Jis paminėjo diplomatinius laimėjimus sprendžiant Irano
branduolinės programos klausimą ir pasaulinio klimato šiltėjimo
problemą bei ryšių su buvusiais JAV priešininkais Kuba ir Mianmaru
atkūrimą kaip pavyzdžius, iliustruojančius B.Obamos kursą.
Prezidento nuomone, ši politika turėtų būti tęsiama ir jam
pasitraukus iš Baltųjų rūmų.
Tačiau pasaulio lyderiams bus sunku galvoti apie tai, kas bus
vėliau, turint galvoje virtinę skubių sprendimų reikalaujančių
opių problemų, temdančių šių metų JT susitikimą.
B.Obamai ir kitų valstybių lyderiams pirmadienį renkantis į
Niujorką, Sirijos kariuomenė paskelbė, kad prieš savaitę
įsigaliojusios paliaubos nutraukiamos dėl sukilėlių įvykdytų
daugybės pažeidimų. Be to, pirmadienio vakarą buvo įvykdytas
pražūtingas aviacijos smūgis, kurio taikiniu tapo sunkvežimių
kolona, gabenusi humanitarinę pagalbą labiausiai nuo kovos veiksmų
nukentėjusiems rajonams.
JAV pareiškė, kad už šį antskrydį atsakinga Sirija arba
Rusija, nors jos abi tai paneigė.
Pastarieji įvykiai dar kartą parodė, kad net sunkiausi
diplomatiniai lošimai nepadeda sumažinti smurto masto Sirijoje bent
kiek ilgesniam laikotarpiui.
JT susitikimą taip pat temdo savaitgalį netoliese surengtas
sprogdinimas, kurį Niujorko meras pavadino teroro aktu. Po jo
Manhatane, kuriame prieš JT Generalinės Asamblėjos sesiją ir taip
galiojo sugriežtintos saugumo procedūros, imtasi papildomų
priemonių saugumui užtikrinti.
Kaip bebūtų, Baltieji rūmai leido suprasti, kad B.Obamos kalba
bus viena paskutinių prezidento galimybių išdėstyti, kaip jo
vadovavimas padėjo padaryti pasaulį saugesnį ir labiau klestintį.
B.Obamos padėjėjai pabrėžia, kad dabar Irake ir Afganistane
yra palikta tik saujelė amerikiečių karių, palyginus su JAV
kontingentu, buvusiu tose šalyse jo kadencijos pradžioje. Taip pat
ketinama akcentuoti, kad valstybės pagaliau susitelkė vieningai
mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis
dujomis, siejamomis su spartėjančiu pasaulinio klimato atšilimu.
Kita B.Obamai svarbi tema per šių metų JT susitikimą –
skatinti ryžtingiau spręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo
pabėgėlių krizę, iš dalies susijusią su karu Sirijoje.
Prezidentas antradienį planuoja surengti atskirą viršūnių
pasitarimą dėl pabėgėlių Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Pasak JAV ambasadorės prie JT Samanthos Power,
bus siekiama įtikinti valstybes priimti ir išlaikyti daugiau
pabėgėlių, o Vašingtonas kelioms šalims jau pareiškė, kad jų
pirminiai pasiūlymai šioje srityje – nepakankami.
Dėl B.Obamos pastangų daugiau kaip 50 Jungtinėse Valstijose
veikiančių bendrovių jau pasižadėjo išleisti, surinkti arba
prisidėti prie daugiau kaip 650 mln. dolerių sumos, planuojamos
paskirstyti pabėgėlių perkėlimo, švietimo ir įdarbinimo
programoms, nurodė Baltieji rūmai. Į šį sąrašą patenka kai
kurios pasaulyje gerai žinomos kompanijos, tokios kaip „Western
Union“, „Twitter“, „Microsoft“, „Ikea“ ir „Google“.
B.Obamos administracija pabrėžė, kad minėtą pasitarimą dėl
pabėgėlių padės organizuoti dar kelios šalys, tarp jų Vokietija
ir Jordanija, bet jo pagrindinis variklis yra Jungtinės Valstijose.