B.Obamos kalba visuomet tapdavo svarbiausiu kasmetinės JT Generalinės Asamblėjos sesijos akcentu. Tačiau B.Obamos antradienio kreipimasis į JT taps jo gulbės giesme tarptautinėje arenoje.
B.Obamos prezidentavimo pradžią prieš aštuonerius metus lydėjo itin dideli lūkesčiai, tačiau jam sunkiai sekėsi juos pateisinti – ypač sprendžiant pasaulines problemas, iš dalies nepriklausančias nuo Amerikos.
Benas Rhodesas, vienas pagrindinių B.Obamos patarėjų nacionalinio saugumo klausimais, sakė, kad prezidentas suvokia faktą, jog teigiamus aspektus, tokius kaip ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas sprendžiant klimato kaitos problemas, atsveria „didžiuliai rūpesčiai“ pasaulyje, tarp jų pilietinis karas Sirijoje ir nerimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Prezidentas savo kreipimesi ragins pasitelkti tai, ką sėkmingo nuveikėme per pastaruosius aštuonerius metus, kaip šabloną kitoms krizėms spręsti“, – sakė B.Rhodesas.
Jis paminėjo diplomatinius laimėjimus sprendžiant Irano branduolinės programos klausimą ir pasaulinio klimato šiltėjimo problemą bei ryšių su buvusiais JAV priešininkais Kuba ir Mianmaru atkūrimą kaip pavyzdžius, iliustruojančius B.Obamos kursą. Prezidento nuomone, ši politika turėtų būti tęsiama ir jam pasitraukus iš Baltųjų rūmų.
Tačiau pasaulio lyderiams bus sunku galvoti apie tai, kas bus vėliau, turint galvoje virtinę skubių sprendimų reikalaujančių opių problemų, temdančių šių metų JT susitikimą.
B.Obamai ir kitų valstybių lyderiams pirmadienį renkantis į Niujorką, Sirijos kariuomenė paskelbė, kad prieš savaitę įsigaliojusios paliaubos nutraukiamos dėl sukilėlių įvykdytų daugybės pažeidimų. Be to, pirmadienio vakarą buvo įvykdytas pražūtingas aviacijos smūgis, kurio taikiniu tapo sunkvežimių kolona, gabenusi humanitarinę pagalbą labiausiai nuo kovos veiksmų nukentėjusiems rajonams.
JAV pareiškė, kad už šį antskrydį atsakinga Sirija arba Rusija, nors jos abi tai paneigė.
Pastarieji įvykiai dar kartą parodė, kad net sunkiausi diplomatiniai lošimai nepadeda sumažinti smurto masto Sirijoje bent kiek ilgesniam laikotarpiui.
JT susitikimą taip pat temdo savaitgalį netoliese surengtas sprogdinimas, kurį Niujorko meras pavadino teroro aktu. Po jo Manhatane, kuriame prieš JT Generalinės Asamblėjos sesiją ir taip galiojo sugriežtintos saugumo procedūros, imtasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti.
Kaip bebūtų, Baltieji rūmai leido suprasti, kad B.Obamos kalba bus viena paskutinių prezidento galimybių išdėstyti, kaip jo vadovavimas padėjo padaryti pasaulį saugesnį ir labiau klestintį.
B.Obamos padėjėjai pabrėžia, kad dabar Irake ir Afganistane yra palikta tik saujelė amerikiečių karių, palyginus su JAV kontingentu, buvusiu tose šalyse jo kadencijos pradžioje. Taip pat ketinama akcentuoti, kad valstybės pagaliau susitelkė vieningai mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, siejamomis su spartėjančiu pasaulinio klimato atšilimu.
Kita B.Obamai svarbi tema per šių metų JT susitikimą – skatinti ryžtingiau spręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę, iš dalies susijusią su karu Sirijoje. Prezidentas antradienį planuoja surengti atskirą viršūnių pasitarimą dėl pabėgėlių Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Pasak JAV ambasadorės prie JT Samanthos Power, bus siekiama įtikinti valstybes priimti ir išlaikyti daugiau pabėgėlių, o Vašingtonas kelioms šalims jau pareiškė, kad jų pirminiai pasiūlymai šioje srityje – nepakankami.
Dėl B.Obamos pastangų daugiau kaip 50 Jungtinėse Valstijose veikiančių bendrovių jau pasižadėjo išleisti, surinkti arba prisidėti prie daugiau kaip 650 mln. dolerių sumos, planuojamos paskirstyti pabėgėlių perkėlimo, švietimo ir įdarbinimo programoms, nurodė Baltieji rūmai. Į šį sąrašą patenka kai kurios pasaulyje gerai žinomos kompanijos, tokios kaip „Western Union“, „Twitter“, „Microsoft“, „Ikea“ ir „Google“.
B.Obamos administracija pabrėžė, kad minėtą pasitarimą dėl pabėgėlių padės organizuoti dar kelios šalys, tarp jų Vokietija ir Jordanija, bet jo pagrindinis variklis yra Jungtinės Valstijose.
