„Džiaugiuosi „Vieningosios Rusijos“ rezultatu. Bet kaip tai įmanoma, jeigu ekonomika patiria nuosmukį, o žmonių atlyginimai mažėja? Dėl to, kad sunkiu metu žmonės renkasi stabilumą ir pasitiki valdžia“, – po rinkimų pareiškė V.Putinas.
Kaip rašo „The Moscow Times“, jo žodžiuose yra tiesos.
„Žmonės balsuoja racionaliai. Kai ekonomika pamažu smunka, laimi instinktai: žmonės balsuoja už tuos, kurie gali juos valdyti ir išgelbėti“, – aiškino Nepriklausomo socialinės politikos instituto tyrėja Natalija Zubarevič.
Ši Valstybės Dūma turės susidoroti su ekonominėmis problemomis. Pinigų trūksta taip, kad valdžia žengė negirdėtą žingsnį ir visiems pensininkams skyrė vienkartinę 5 tūkst. rublių (69 eurų) išmoką vietoj to, kad indeksuotų senatvės pensijas pagal 2017 metų infliacijos lygį.
Biudžetas kitiems metams jau yra sudarytas, tačiau į jį neįtraukta dar 200 naujų deputatų, išrinktų vienmandatėse apylinkėse.
„Visi jie norės dalyvauti diskusijose dėl biudžeto. Nauji Valstybės Dūmos nariai bus dar labiau priklausomi nuo vietos elito savo rinkimų apygardose ir atstovaus jų interesams“, – aiškino politikos analitikas Aleksejus Makarkinas.
Be to, milžiniška „Vieningosios Rusijos“ dauguma leis jai be jokių kliūčių priimti visus įstatymus.
Tiesa, kol kas neaišku, ką parlamentarai veiks. Nes dalis naujųjų deputatų į Valstybės Dūmą pateko be mandato ir be aiškių planų.
Valstybės Dūma buvo paskutinė plyta, kuri užbaigė naujos Rusijos politinės sistemos kūrimą per pastaruosius ketverius metus.
„Valdomos demokratijos“ įsigalėjimas prasidėjo dar praėjusio dešimtmečio pradžioje, o dabar vis labiau panašėja į tiesiogiai autoritarinį režimą.
„Naujoji Valstybės Dūma turi tapti vystymosi parlamentu. Tam turime ir mandatą, ir lūkesčių“, – aiškino prezidento ekonominės tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
Bet tokie politiko žodžiai buvo palydėti juoku. Analitikai nesitiki jokių pokyčių šalies politikoje po parlamento rinkimų.
„Pinigų trūkumas tikriausiai privers valdžią pavėlinti pensinį amžių ir padidinti pajamų mokesčius. Bet, žinoma, tik po 2018 metų, po prezidento rinkimų“, – svarstė ekonomikos analitikas Borisas Grozovskis.
Bet šis ilgas periodas tarp dvejų rinkimų yra tikri spąstai valdžiai. Kaip aiškina apžvalgininkas Nikolajus Petrovas, jeigu Vladimiras Putinas lauks dar pusantrų metų prieš pradėdamas būtinas, bet skausmingas ekonomines reformas, valdžios finansinių išteklių rezervai bus išnaudoti.
Tad koks dabar bus prezidento planas?
„Jis gali nuspręsti, kas galėtų jį pakeisti, bet psichologiškai – tiek pačiam V.Putinui, tiek visam politiniam elitui – yra kur kas ramiau, jeigu prezidento poste liktų tas pats žmogus, – tikino politologas Jevgenijus Minčenko. – Jis turi du pasirinkimus: arba kandidatuoti 2018 metais, arba Valstybės Dūmos padedamas surengti ankstesnius rinkimus.“
Buvusio Kremliaus patarėjo Glebo Pavlovskio nuomone, tikrieji Rusijos iššūkiai laukia po 2018 metų rinkimų.
„Tikrosios tų rinkimų problemos bus sunkiai išsprendžiamos sistemoje, kurią jis sukūrė. Visi ištikimi į V.Putino parlamentą išrinkti vyrai ir moterys jam nebegalės padėti, kai prezidentui reikės kreiptis į rinkėjus ir iškovoti ketvirtą savo kadenciją“, – teigė G.Pavlovskis.
