Ispanai vyriausybę bandė rinkti jau du kartus – pernai gruodį ir šių metų birželį. Tačiau atvėrus urnas rezultatai pranoko Ispanijos politikų diplomatines galimybes – jiems niekaip nepavyksta susitarti.
Iki šiol viešpatavusi dvipartystė baigėsi, iškilo dvi naujos partijos ir tai privedė Ispanijos politikus prie vyriausybės krizės.
Ispanams tartis liko tik mėnuo. Jei lapkričio 1 dieną vyriausybės nebus, teks rengti trečiuosius rinkimus. Jų data kelia ispanams paniką – pagal įstatymą jiems tektų balsuoti gruodžio 25-ąją, Kalėdų dieną.
Kaltę verčia socialistams
Ateinančią savaitę Ispanijos Kongresas skubiai siūlys priimti įstatymą, pagal kurį rinkimus būtų galima paankstinti – surengti gruodžio 18-ąją – ir taip išvengti visuotinio chaoso.
Nors dviejų pagrindinių jėgų – Liaudies ir Socialistų partijų – lyderiai nuolat kartoja, jog treti rinkimai būtų fiasko ir jų bet kokia kaina reikia išvengti, pagrindinės Ispanijos politinės partijos jau sąmoningai jiems ruošiasi.
Vien tai, kad bus siūlomas įstatymas, leidžiantis paankstinti rinkimus, išduoda slaptus politikų motyvus.
Pirmasis liaudininkų lyderio Mariano Rajoy bandymas sudaryti vyriausybę baigėsi nesėkme, socialistams nubalsavus „prieš“. Tuomet buvo kalbama, kad po praėjusio savaitgalio rinkimų Galisijoje ir Baskijos krašte M.Rajoy galbūt vėl bandys ieškoti socialistų paramos.
Visų akys krypsta į socialistų lyderį Pedro Sanchezą, kuris aršiai priešinasi liaudininkų ir net kai kurių savo partijos narių spaudimui pritarti M.Rajoy vyriausybei.
O blogi socialistų rezultatai Galisijoje ir Baskijos krašte dar pasunkino P.Sanchezo situaciją, tačiau jis atsisako bet kokios minties atsistatydinti.
Ekspertai teigia, kad M.Rajoy ir siekė parodyti, jog dėl vyriausybinės krizės kalti socialistai.
Šią savaitę ispanai tik ir tekalbėjo apie Socialistų partijos ir jos lyderio krizę.
Nors senieji socialistų grandai, vadinami baronais, nori pašalinti P. Sanchezą ir palaikyti liaudininkų vyriausybę, dabartinis socialistų lyderis nesiruošia pasiduoti, atsisako susilaikyti ir tvirtina, jog „M.Rajoy Ispanijos negali valdyti daugiau nei ketvirtį valandos“.
Nesitiki nieko gera
Naujai iškilusioms partijoms – radikaliajai „Podemos“ ir konservatyviajai „Ciudadanos“ – sudarant vyriausybę tenka pasyvus vaidmuo – jos neturi pakankamai vietų parlamente, kad galėtų užtikrinti valdžią liaudininkams ar socialistams.
Taigi, pirmųjų ir antrųjų rinkimų aritmetika tokia panaši, kad iš trečiųjų vargu ar galima tikėtis ko nors nauja.
Teisės ekspertai teigia, kad tretieji rinkimai būtų ne tik juokingi – jie netgi pažeistų konstituciją, mat joje numatoma, kad pakartotinius rinkimus galima rengti tiktai susidarius ypatingai padėčiai.
O padėtis Ispanijoje ypatinga tik tuo, jog politikams niekaip nepavyksta susitarti ir niekas nenori aukoti asmeninių ar partijos interesų dėl valstybės.
Vis dėlto politikai tikisi, kad rinkėjai pakeis per ankstesnius balsavimus išreikštą nuomonę. Tačiau antrieji pakartotiniai rinkimai birželį tik patvirtino, jog rinkėjai nuomonės nekeičia.
Tačiau naujas Ispanijos politinis žemėlapis senosios ir naujosios politikos atstovams atrodo toks sudėtingas, kad tretieji rinkimai jiems – vienintelė, nors ir nelogiška, išeitis.
Trukdo katalonai?
„Jei ne Katalonija, Ispanija jau seniai turėtų vyriausybę“, – toks teiginys skamba iš įvairių Ispanijos ir Katalonijos politikos ekspertų lūpų. Tiesa ta, jog vyriausybinės mįslės įminimą kaip reikiant sunkina regiono nepriklausomybės klausimas.
Liaudininkai ir socialistai pabrėžia, kad Katalonijos atsiskyrimas prieštarauja Ispanijos konstitucijai. Partija „Ciudadanos“ ir yra atsiradusi Katalonijoje tam, kad pasipriešintų separatistiniam judėjimui.
Tuo metu „Podemos“ pasisako už referendumą Katalonijoje nepriklausomybės klausimu, o tai kelia nerimą kitoms trims valdyti pretenduojančioms partijoms.
Jei ne aiški „Podemos“ pozicija Katalonijos referendumo klausimu, socialistai jau seniai būtų ieškoję galimybės sukurti „progresyvią kairiųjų jėgų vyriausybę“.
O kol Madridas kapanojasi aklavietėje, katalonai bando skubiai pasiekti nepriklausomybę.
Vakar šio autonominio regiono parlamentas balsavo dėl pasitikėjimo dabartiniu ministru pirmininku Carlosu Puigdemontu. Pastarasis žadėjo atvesti Kataloniją į nepriklausomybę, tačiau iki šiol buvo neaišku, kokiu būdu.
Vakar C.Puigdemontas pateikė konkretų pasiūlymą parlamentui – jei ligi tol nepavyks susitarti dėl referendumo su Ispanija, jį katalonai savarankiškai surengs ateinančių metų rudenį. Katalonų ekspertai jau seniai aiškinasi, kaip teisėtai surengti referendumą be Madrido leidimo.
