Netikėti sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai sudavė skaudų smūgį Kolumbijos vyriausybės viltims padaryti galą 52 metus trunkančiam konfliktui su marksistais sukilėliais.
Kolumbiečiai referendume atmetė taikos susitarimą su sukilėlių Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC).
Nors viešosios nuomonės apklausos prieš balsavimą pergalę prognozavo susitarimo šalininkų stovyklai, sekmadienį rinkėjai minimaliu balsų skirtumu atmetė vyriausybės raginimą pradėti naują taikų etapą šioje Pietų Amerikos valstybėje.
Dėl to kolumbiečiai referendumą jau suspėjo pavadinti savo šalies „Brexit“ – birželį pasitraukimui iš Europos Sąjungos pritarę britai lygiai taip pat buvo sukrėsti netikėto rezultato.
Tiesa, skeptikų persvara buvo nedidelė: prieš taikos susitarimą su FARC balsavo 50,23 proc. rinkėjų, o jam pritarė 49,76 proc.
Tokie referendumo rezultatai – triuškinamas smūgis prezidentui Juanui Manueliui Santosui, kuris rugsėjo 26 dieną pasirašė šį susitarimą su FARC. Dokumentas galėjo įsigalioti tik pritarus daugumai Kolumbijos rinkėjų.
Tačiau daliai kolumbiečių itin nepatiko, kad dokumente buvo numatyta atleisti sukilėlių vadams už karo nusikaltimus ir nesodinti jų į kalėjimą. Manoma, kad tai turėjo lemiamą reikšmę ir referendumo rezultatui.
Po referendumo konflikto šalys sutarė laikytis paliaubų, bet kokia tolesnė santykių kryptis – neaišku. J.M.Santoso vyriausybė sakė neturinti jokio atsarginio plano, jei rinkėjai atmes taikos susitarimą.
J.M.Santosas vakar pasiuntė derybininkus pasikalbėti su FARC lyderiais ir patikino: „Aš nepasiduosiu. Aš kovosiu už taiką iki paskutinės savo prezidentavimo dienos.“
Paties prezidento ateitis taip pat kabo ant plauko. Kolumbijoje pasigirdo ir raginimų atsistatydinti, nors, politologų teigimu, tai galėtų suduoti dar žiauresnį smūgį šalies stabilumui.
Konfliktas prasidėjo, kai 1964-aisiais kairiųjų partizanai visoje Lotynų Amerikoje stojo į kovą už revoliuciją. Tada ir buvo įkurtos Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos.
Šis pilietinis karas jau nusinešė 260 tūkst. žmonių gyvybę, 6,8 mln. gyventojų privertė palikti namus, o dar 45 tūkst. žmonių dingo be žinios.
Į konfliktą įsitraukė kelios kairiųjų sukilėlių grupuotės ir dešiniojo sparno partizanai.
Smurtą šalyje, kuri yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje, kurstė ir narkotikų karteliai.
Trys ankstesni taikos procesai buvo nesėkmingi.
Tačiau po didžiulio masto armijos puolimo 2006–2009 metais, kuriam vadovavo tuo metu gynybos ministro pareigas ėjęs J.M.Santosas, nusilpusio FARC judėjimo atstovai sutiko sėsti prie derybų stalo.
