Virš Luaros slėnio vynuogynų leidžiantis saulei Veron Bomono priemiestyje žmonės diskutuoja susėdę prie vyno butelio.
Nors scena atrodo idiliška, tobulas saulėlydis ir vyno taurė kaimo gyventojų nedžiugina. Priešingai – jie netveria pykčiu dėl to, kad gretimoje pilaitėje netrukus įsikurs pirmasis Prancūzijos prevencijos, integracijos ir pilietybės centras.
Mat po šiuo pavadinimu slepiasi tai, ką Veron Bomono gyventojai vadina radikalių džihadistų suvaldymo stovykla.
„Valdžia pradėjo vykdyti siaubingą eksperimentą. Nors gyvename kitoje grotų pusėje, patys esame jūrų kiaulytės, kurios pateko į laboratoriją“, – rodydamas į XVIII amžiaus pastatą aiškino Michelis Carrieras.
Prancūzijos valdžia tikina, kad pirmieji centro auklėtiniai atvyks savo noru ir apsiribos įtariamaisiais, kurie niekada nebuvo nuteisti dėl su radikalizacija susijusių išpuolių. Tačiau pasipiktinusiems gyventojams vadovaujantis prancūzas netiki jo nauda.
„Gyvename baimėje. Ypač po atakų Nicoje“, – tikino M.Carrieras. Mat Bastilijos dienos fejerverkus stebėjusius 86 žmones sunkvežimiu Prancūzijos Rivjeroje partrenkęs užpuolikas taip pat niekada nebuvo teistas.
Tad gretimame Šinone atominėje elektrinėje ilgai dirbęs M.Carrieras baiminasi, kad į centrą gali nusitaikyti teroristai.
Naudojasi ir politikai
Prancūzijos premjero Manuelio Vallso teigimu, beveik 15 tūkst. žmonių šalyje stebi policija ir žvalgybos tarnybos dėl galimos radikalizacijos.
Be to, dėl maždaug 1,3 tūkst. Prancūzijos piliečių yra atliekamas tyrimas, o 293 yra įtariami prisidėję prie teroristų tinklo.
Tad iki 2017 metų pabaigos valdžia ketina atidaryti net 13 reabilitacijos centrų – po vieną kiekviename Prancūzijos regione.
46 mln. eurų kainuosiančiose prieglaudose ketinama apgyvendinti įvairius žmones – kai kuriuose iš jų gali apsistoti ir užkietėję radikalai, neseniai grįžę iš kalėjimo ar Sirijos.
Tačiau netoli Veron Bomono atidarytas prevencijos centras – kur kas švelnesnės pakraipos.
Dar visai neseniai restauruotoje Ponturni pilyje buvo apgyvendinti be suaugusiųjų priežiūros į Prancūziją atvykę nepilnamečiai, tačiau taupant lėšas jie buvo perkelti kitur.
Vietos politikai taip pat pasirūpino išsaugoti kai kurias darbo vietas, tad 20 nepilnamečių centro darbuotojų buvo parengti dirbti ir naujoje įstaigoje.
„Mūsų parlamento nariai ir merai viskuo pasirūpino – jie vykdė nurodymus iš aukščiau, o dabar užsisiuvo burną“, – piktinosi aktyvisto M.Carriero kaimynė Valerie.
Prancūzės nuomone, radikalų atvertimo projektas yra tik mėginimas pasirodyti prieš artėjančius prezidento rinkimus.
„Franois Hollande’as mėgina apsimesti, kad kovoja su ekstremizmu. Bet jis vis tiek pralaimės rinkimus“, – aiškino Valerie.
Tiesa, Veron Bomono gyventojų nepasitenkinimu naudojasi Prancūzijos prezidento konkurentai.
M.Carriero pradėtoje kampanijoje prieš centro atidarymą taip pat pasirodo ir radikalios dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas“ atstovė vietos taryboje Veronique Pean.
Protestuotojams ir žiūrovams politikė dalijo lankstinukus, kuriuose smerkia nemokšišką vyriausybės kovą su teroru.
Turi atvykti patys
O buvusios Prancūzijos konsulės Stambule Muriel Domenach, valdžios paskirtos vadovauti kovai su ekstremizmu, tikinimu, šis centras neketina atversti jau įsisenėjusių radikalų.
„Mes siekiame paremti jaunus žmones, kurie yra nutolę nuo savo šeimos, ir išgelbėti juos prieš jiems pasiduodant ekstremizmo kerams“, – tikino pareigūnė.
Bet ar radikalizmu susidomėjęs jaunuolis savo noru atsidurs tokiame centre?
„Tai sudėtinga. Sutrikusių jaunuolių protuose tarp noro gyventi ir mirti dažnai vyksta kova, panaši į virvės traukimą“, – aiškino M.Domenach.
Centro gyventojų čia neatvarys nei policija, nei teismai. Apie pernelyg ekstremizmu susidomėjusius jaunuolius galės pranešti susirūpinę mokytojai ar tėvai, paskambinę specialia Prancūzijoje įsteigta skambučių linija „Stop džihadizmui“.
Tačiau atvykti į centrą jaunuoliai vis tiek turės savanoriškai.
„Vien pasakymas, kad žmogus yra neteisus, nieko gera neduoda. Vietoj to turime pabandyti keisti jų požiūrį.
Bet to neįmanoma padaryti prievarta. Jie patys turi pasistengti“, – aiškino programą padėjęs kurti Grenoblio universiteto sociologas Geraldas Bronneras.
Griežta gyvenimo tvarka
Ponturni pilyje įsikūrusiame centre vietos yra 30 žmonių, tačiau neaišku, kiek galimų radikalų jau pareiškė norą jame apsistoti.
Į pilaitę veda platus žvyruotas takas tarp milžiniškų kaštonų. O viduje įrengtas patalpas vienas žurnalistas prancūzas palygino su vaikų vasaros stovykla.
Tačiau reabilitacijos centras primena ir kariuomenę. Kuklūs spartietiški miegamieji, kurių grindys išklotos plytelėmis, ant lovų – ryškios antklodės, o ant naktinių stalelių – žadintuvai.
Centro gyventojams reikės kasryt keltis 6.45 val., eiti į paskaitas ir dėvėti uniformas. Jaunuoliai mokysis Prancūzijos istorijos, tikybos ir filosofijos, o kartą per savaitę pagerbs šalies vėliavą ir sugiedos himną.
Tiesa, griežtos perauklėjimo taisyklės jau sulaukė ir kritikos. Tačiau Endro ir Luaros prefektas Louis Le Francas tikina, kad prancūzų taip aukštinamos respublikos vertybės yra būtinos.
„Jie turi pasijusti esą piliečiai“, – pabrėžė regiono vadovas.
Be to, į doros kelią vedami jaunuoliai galės užsiimti ir laisvalaikio veikla: sportuoti, šokti kapueirą, deklamuoti eiles ar jodinėti žirgais.
Bet religijai vietos šioje institucijoje neatsiras. Paklausta, ar jaunuoliams bus leidžiama melstis ar susitikti su imamais, M.Domenach patikino, kad galvos apdangalai nešiojami, maldos sakomos, religinės apeigos galės būti atliekamos laisvu laiku – tada, kai jie bus savo kambariuose.
Ramina vaizdo kameromis
Artėjant 10 mėnesių truksiančios programos pabaigai, centro gyventojams taikomi apribojimai bus sušvelninti – jie galės išeiti į laisvę, kad įgautų darbo patirties arba aplankytų šeimas.
O kaip su išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, ar juos jaunuoliams bus galima įsinešti?
„Kompiuteriai bus naudojami tik švietimui. Be to, mobilusis telefono ryšys šioje teritorijoje ir taip tragiškas“, – šyptelėjo viena Vidaus reikalų ministerijos pareigūnė.
Tiesa, pažadai apie drausmingus ir savanoriškai atsisakyti ekstremizmo norinčius jaunuolius vietos gyventojų nejaudina.
„Jų rūpestis yra nepagrįstas“, – nukirto Veron Bomono meras Bernard’as Chateau.
Miestelio žmones centro steigėjai ramina, jog bus įrengta 18 vaizdo stebėjimo kamerų ir imtasi kitų saugumo priemonių, bet sarginių šunų pilis įsigyti neketina.
„Negalime sakyti, kad nėra rizikos, bet turime kaip nors padėti šiems jauniems žmonėms“, – aiškino B.Chateau.
