Laisvės partijos kandidatas užimti Austrijos prezidento postą Norbertas Hoferis šiuo metu yra kaip niekad populiarus.
Teigiama, kad 45-erių politikas ir yra realiausias pretendentas gruodį tapti naujuoju šalies lyderiu. O tai reiškia, kad Austrija bus pirmoji Europos šalis nuo Trečiojo reicho žlugimo, kurios prezidentu taps kraštutinės dešinės politinės jėgos atstovas.
Tiesa, Laisvės partijos iškilimas nėra anomalija tiek Europoje, tiek ir kitose pasaulio valstybėse. Tai dalis reiškinio, kurį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris pavadino šuoliuojančiu populizmu.
Mat per pastaruosius kelerius metus skirtingose šalyse iškilo vis daugiau kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politinių jėgų – „Nacionalinis frontas“ Prancūzijoje, Partija laisvei Nyderlanduose ir kitos. Visos jos dabar ragina uždaryti sienas migrantams ir atsisukti į vidaus politiką bei šalies problemų sprendimą.
Tiesa, taip yra ne tik Europoje. JAV irgi pastebimas populistinių idėjų populiarėjimas, o ryškiausias pavyzdys – respublikonų kandidatas į šalies prezidento postą Donaldas Trumpas.
Jis taip pat ragina atsisukti į vidaus reikalus, dėl nedarbo kaltina migrantus, o musulmonus įvardija kaip grėsmę šalies ekonomikai ir saugumui.
Gali tapti prezidentu
Dar prieš porą metų toks N.Hoferio populiarumas būtų tikrai nustebinęs daugelį. Net tuos, kurie palaikė Laisvės partiją. Anksčiau nemažai austrų šią politinę jėgą vis dar siejo su rasistinėmis ir netgi neonacistinėmis pažiūromis. Todėl net ir palaikantys partijos idėją apie tai viešai nepasisakydavo.
Nieko nuostabaus, juk iš tiesų Laisvės partiją įkūrė ir jos ilgamečiai lyderiai buvo du buvę nacių kariai.
„Balsavimas už Laisvės partiją buvo laikomas blogo tono ženklu. Tačiau 2016 metais viskas yra kitaip. Laisvės partija įgijo populiarumą dėl Europoje iškylančių dešiniųjų politinių jėgų“, – tikino jaunas teisininkas iš Austrijos Maxas Geishuttneris.
Vis dažniau paramą Laisvės partijai reiškia jauni austrai. „Dabar tai yra normalu“, – tikino teisininkas.
Padėtis pamažu pradėjo keistis dar 2005 metais, kai Laisvės partijos lyderiu tapo Heinzas Christianas Strache.
Tuo metu partijos reitingai buvo žemi ir jis suvokė, kad būtina keisti jos įvaizdį. Partija dažnai buvo kaltinama antisemitizmu, todėl pirmiausia jis nusprendė išspręsti šį klausimą. Netrukus jis pareiškė, kad Laisvės partija palaiko Izraelį ir žydus.
Kaltinimai antisemitizmu kaipmat nutilo. Vietoj priešiškumo žydams H.Ch.Strache pradėjo rodyti priešiškumą musulmonams. „Politinis islamas – problema, su kuria šiandien turime kovoti“, – politikas kalbėjo žiniasklaidai.
Anksčiau šios kalbos buvo sutinkamos priešiškai, bet viskas pasikeitė 2015 metais, stiprėjant migrantų krizei.
Tais metais į Europą atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių, kurių dauguma – musulmonai.
Siekia didesnių tikslų
N.Hoferis Laisvės partijos kandidatu į prezidento postą pasirinktas tikrai neatsitiktinai. To neslėpė ir H.Ch.Strache. Partija, kuri 2013 metų rinkimuose laimėjo tiek balsų, kad jai pavyko gauti penktadalį vietų parlamente, 2018 metams turi dar didesnių tikslų.
Austrijos prezidento postas – labiau simbolinis, tačiau N.Hoferio populiarumas ir pergalė gali pritraukti daugiau rinkėjų balsų kituose parlamento rinkimuose. Štai todėl ir buvo pasirinktas nuolat besišypsantis ir malonaus veido kandidatas, kuris nebijo pasakoti rinkėjams asmeninio gyvenimo detalių.
Jo asmenybė ir Laisvės partijos strategija akivaizdžiai duoda teigiamų rezultatų.
„Jau niekas Austrijoje nebesieja Laisvės partijos su kraštutinės dešiniosios pažiūromis.
Tuo metu tradicinės partijos dažnai suvokiamos kaip atsakingos už ekonominę stagnaciją. Gyventojai jomis nebetiki“, – tikino visuomenės nuomonės tyrimo centro „Gallup International“ vadovas Austrijoje Gunteris Haunliebas.
Austrijos valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovas ir Vienos meras Michaelis Häuplas taip pat paaiškino, kodėl populistinės, kraštutinės dešinės partijos įgyja vis didesnį populiarumą.
„Jos apeliuoja į žmonių emocijas, baimes. Pastarąsias sukurti labai paprasta, o kovoti su jomis pateikiant argumentus, kaip kad bandome daryti mes, yra itin sudėtinga“, – tvirtino M.Häuplas.
Nors socialdemokratui pavyko laimėti mero rinkimus Vienoje, Laisvės partija vietos savivaldoje sugebėjo surinkti net 31 proc. rinkėjų balsų – daugiau nei kada nors iki šiol.
Tiesa, M.Häuplas pripažino, kad rinkimuose turėjo naudotis populistų būdais palenkti rinkėjus į savo pusę – taip pat apeliavo į emocijas.
Vis dėlto vis mažiau abejojančių, kad Laisvės partija su N.Hoferiu priešakyje artimiausiu metu tik stiprės.
Beje, prie to prisideda ir tradicinių partijų bandymai su juo kovoti. Mat N.Hoferis nuolat pabrėžia, kad yra „kitoks“, neatstovauja nūdienos politinei krypčiai.
O rugsėjo viduryje jis sukvietė rėmėjus į didžiulį suvažiavimą, kurio metu pasakė: „Kuo stipriau tradicinės partijos bando su manimi kovoti, tuo stipresnis tampu.“
Populistinės partijos stiprėja
Populistinės partijos stiprėja ir kitose Europos šalyse. Jos greitai sureagavo į aštrėjančią migrantų krizę ir dėl to kylantį visuomenės nepasitenkinimą. Ėmė raginti šalis uždaryti sienas, neįsileisti migrantų. Negana to – girdėti siūlymų uždaryti jau veikiančias musulmonų mokyklas, priversti musulmones moteris atsisakyti tradicinių veidą ir galvą dengiančių apdarų. Ir jiems pavyko. Vis daugiau gyventojų Europos šalyse palaiko tokias idėjas.
Pasikeitusi padėtis privertė ir tradicines partijas keisti savo politiką, kartais net paminant tas vertybes, kurias ilgą laiką deklaravo. Ilgai kalbėjusios apie atvirą politiką, toleranciją, dabar jos kartais netgi priverstos palaikyti kai kurias kraštutinių dešiniųjų idėjas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vis daugiau miestų uždraudžia vadinamuosius burkinius – musulmonių maudymosi kostiumėlius.
Danijos parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą „papuošalų įstatymą“, kuris leidžia paimti iš atvykstančių prieglobsčio prašytojų turimus juvelyrikos dirbinius, kurie esą turi padengti migrantų išlaikymo išlaidas.
Galiausiai populistinių Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos idėjų paskatinti britai birželio mėnesį nusprendė palikti Europos Sąjungą. Viena priežasčių – apsisaugoti nuo plūstančių migrantų.
Ir tai tikrai ne pabaiga. Tokios šalys kaip Lenkija, Slovakija, Estija ar Bulgarija pareiškė, kad priims tik krikščionybę išpažįstančius migrantus arba iš viso nepriims jokių. Vengrija nuėjo dar toliau – nutarė surengti referendumą ir jo metu greičiausiai nepritars ES pabėgėlių politikai.
Kraštutinių dešiniųjų idėjos stiprėja ir Vokietijoje – šioje šalyje ilgai tai buvo tiesiog neįsivaizduojama. Bet partija „Alternatyva Vokietijai“ vis labiau stiprina savo pozicijas rinkdama vis daugiau balsų žemių rinkimuose.
Tai sudavė skaudų smūgį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir jos Krikščionių demokratų partijai, ilgą laiką dominavusiai šalyje. Šiuo atveju koją tradicinei partijai pakišo kanclerės atvira pabėgėlių politika. Tai pripažino ir A.Merkel – pareiškė, kad „buvo padaryta klaidų“ ir „būtina atgauti žmonių pasitikėjimą“.
