Spontaniškai per internetą suorganizuotas Juodojo pirmadienio streikas, vykęs spalio 3-iąją, prieš Bažnyčios palaikomą visišką abortų uždraudimą vienu metu vyko mažiausiai 143 Lenkijos miestuose ir miesteliuose.
Demonstracijų masiškumas taip išgąsdino valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (TTP), kad ji praėjusį ketvirtadienį Seime skubiai atšaukė ginčytiną įstatymo projektą.
Atšaukdama abortus draudžiantį įstatymą TTP supykdė Bažnyčią ir nenuramino streikų organizatorių, kurie paskelbė kovosiantys už visišką abortų legalizavimą.
Tapo aišku, kad aistrų nei Seime, nei visuomenėje TTP nuslopinti nepavyko, juolab kad diskusijos apie diskriminacinę moterų situaciją Lenkijoje persimetė ir į Europarlamentą.
Europarlamentarai Strasbūre pabrėžė, kad abortų klausimą kiekviena ES narė sprendžia savarankiškai, tačiau jų draudimą Lenkijoje sukritikavo kaip viduramžiškas nuostatas.
TTP atstovai bandė kitų šalių politikus gėdinti dėl abortais žudomų kūdikių, tačiau buvo išvadinti religiniais fanatikais ir žmogaus laisvių niekintojais.
Europarlamentarai negailėjo kritikos Lenkijos vyriausybei ir dėl to, kad, pataikaudama Bažnyčiai, panaikino lytinį švietimą mokyklose, siekia uždrausti kontraceptinių vaistų pardavimą ir apriboti dirbtinio apvaisinimo procedūras.
Spaudžia „Opus Dei“?
TTP, išsigandusi protestų masto, ėmė teigti, kad partija neturi nieko bendra su papildomu abortų draudimu, nes įstatymo pataisą inicijavo pilietinė organizacija „Ordo Iuris“ (išvertus iš lotynų k. – „Įstatymų tvarka“).
Opozicija tokį tvirtinimą išjuokė, mat TTP dar prieš pusantrų metų, artėjant Seimo rinkimams, Bažnyčiai už pagalbą pažadėjo atsidėkoti būtent tokiu įstatymu.
Priminta ir tai, kad „Ordo Iuris“ vicepirmininkas Aleksandras Stepkowskis buvo paskirtas užsienio reikalų viceministru ir tik kilus demonstracijoms premjerė jį atleido iš pareigų.
Dienraščio „Nie“ teigimu, „Ordo Iuris“ vadovauja paslaptingos katalikiškos Vatikano organizacijos „Opus Dei“ atstovai.
„Opus Dei“ dėl savo paslaptingumo neretai yra vadinama Kristaus sekta. Organizacija telkia radikalių pažiūrų katalikus inteligentus, kurių tikslas yra valstybės institucijose kovoti už Bažnyčios interesus ir ruošti šiam tikslui jaunimą.
Dienraštis „Nie“ spėja, kad dabartinėje Lenkijos vyriausybėje yra bent penki „Opus Dei“ nariai. Priklausantys šiai organizacijai kol kas prisipažino tik mokslo ir mokyklų ministras Jaroslawas Gowinas bei kultūros ir tautinio paveldo viceministras Jaroslawas Selinas.
TTP prisibijo „Ordo Iuris“, nes ši organizacija klauso tik Bažnyčios nurodymų.
Seimui nutarus atšaukti abortus draudžiantį įstatymą, „Ordo Iuris“ atstovai pareiškė, kad tikisi, jog TTP persigalvos, nes priešingu atveju rinkėjai katalikai nebebalsuos už šią partiją.
Išsigando reitingų nuosmukio
Apžvalgininkai spėja, kad TTP nuomonę į abortų sugriežtinimą pakeitė išsigandusi krintančių reitingų.
Sociologinių apklausų firmos „Ibris“ tyrimas paliudijo, kad TTP palaikymas yra žemiausias nuo tada, kai partija pernai laimėjo Seimo rinkimus.
Už TTP dabar balsuotų tik 29 procentai rinkėjų, nors dar vasarą taip sakė apie pusę tautiečių.
Užtat streikai padidino naujos opozicinės Šiuolaikinės partijos populiarumą – už ją balsuotų jau 25 procentai lenkų.
Pradžioje ir TTP, ir vyskupai į streikus žiūrėjo su panieka.
Užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis juos pavadino „nereikšmingais žaidimais“, o vienas Liublino miesto tarybos narys demonstrantes pavadino vaikų žudymą šlovinančiomis prostitutėmis.
Tačiau streikų mastas vis dėlto privertė TTP vadovus rinktis į skubų naktinį pasitarimą. Po jo premjerė Beata Szydlo pareiškė, kad išbarė W.Waszczykowskį dėl atsainaus požiūrio.
Vyskupai taip pat ne juokais išsigando masinių protestų. Demonstracijų dieną dvasininkai streikininkes pravardžiavo vaikų žudikėmis, tačiau trečiadienį Vyskupų konferencija pareiškė, kad nesiūlo abortą darančių moterų bausti kalėjimu.
Tačiau būtent įstatymo siūlymas penkeriems metams siųsti į kalėjimą abortą darančius medikus bei nėščiąsias ir įžiebė Juodąjį pirmadienį.
Moterų įsiūtį papildomai pakurstė ir grasinimas dvejiems metams į cypę siųsti tas moteris, kurios neįrodys, kad patyrė natūralų persileidimą, o ne sukeltą vaistų ar padedant medikui.
Buvęs prezidentas džiaugiasi
Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis spėjo, jog streikai suvienys ir sustiprins opoziciją, kuri po to sugebės ne tik nuversti TTP, bet ir legalizuos abortus bei tos pačios lyties asmenų santuokas.
Opozicijos streikai dėl TTP savivalės ir demokratijos normų laužymo buvo suaktyvėję pavasarį, tačiau pastaruoju metu darėsi vis menkesni. Populistinius socialinių pašalpų didinimo įstatymus tvirtinančios TTP reitingai nuolat kilo, tad opozicija daugiau jėgų skyrė ne valdžios kritikai, o tarpusavio konkurencinei kovai.
Žurnalo „Polityka“ teigimu, Juodojo pirmadienio mastas paliudijo, kad TTP lyderių gyrimasis, jog šalį valdys mažiausiai dvylika metų, yra paremtas noru, o ne atspindi realybę.
TTP siekia ilgą valdymą užsitikrinti uzurpuodama teismus, policiją, visuomeninę žiniasklaidą, tačiau nemanė, kad jos krachą gali paskatinti moterys.
Be to, savo valdymą TTP labiausiai grindė provincijos parama, o pastarosios demonstracijos paliudijo, kad provincija nebenori aklai paklusti Bažnyčios ir TTP nuomonei.
Tautiečius esą vis labiau siutina tai, jog pataikaudama Bažnyčiai ir laužydama demokratiją šalis tampa pajuokos objektu ES.
Opozicija – nevieninga
Demonstracijos paliudijo, kad problemų turi ne tik TTP, bet ir opozicinės partijos.
Kai per streiką Varšuvoje ant scenos užlipo prieš tai šalį aštuonerius metus valdžiusios Piliečių platformos partijos (PPP) atstovė, minia ėmė švilpti.
Demonstrantai šauksmais priminė, kad liberalia partija besivadinanti PPP nieko nepadarė dėl abortų legalizavimo, pataikavo Bažnyčiai ir įsivėlė į daug korupcijos skandalų.
Demonstracijose aktyviai dalyvavo Kairiųjų demokratų sąjunga (KDS), bet priminta, kad būtent jai valdant prieš 23 metus buvo priimtas vienas griežčiausių abortų įstatymų ES.
Tuo metu Šiuolaikinė partija skelbiasi esanti liberali, bet jos lyderio Ryszardo Petru požiūris į abortus yra dviprasmiškas. Jis prieštarauja įstatymo sugriežtinimui, tačiau neremia kairiųjų reikalavimo legalizuoti abortus.
Garsiausiai legalizuoti abortus reikalauja partija „Kartu“, tačiau jos populiarumas neviršija 5 procentų.
Tad apžvalgininkai neturi bendros nuomonės, ar protestai suvienys opoziciją tiek, kad ji taptų pajėgi pažaboti valdančiųjų savivalę ir laimėtų kitus rinkimus.
Lenkėms drąsos įkvėpė islandės
Konfliktas užsimezgė prieš kelias savaites, kai Seimas nusprendė religinių fundamentalistų parengtą įstatymo projektą dėl visiško abortų draudimo ne išmesti į šiukšliadėžę, o priimti svarstyti. Šios grupės tokių siūlymų pateikdavo nuolat, bet juos Seimas iki šiol visada atmesdavo.
Lenkijoje egzistuojantis abortų įstatymas ir taip yra vienas konservatyviausių Europoje. Pagal jį abortus leidžiama daryti tik trimis išimtiniais atvejais: po išprievartavimo, kilus pavojui gimdyvės gyvybei ir nustačius vaisiaus apsigimimą.
Mintį surengti Juodojo pirmadienio streiką savo feisbuko paskyroje pasiūlė garsi aktorė Krystyna Janda. Ji feisbuke parašė, kad gal lenkėms vertėtų imti pavyzdį iš islandžių, kurios prieš 41 metus paskelbė streikų pirmadienį ir paralyžiavo šalies gyvenimą. 1975 metų spalio 25 dieną net 90 procentų Islandijos moterų nenuėjo į darbą.
Tokiu būdu islandės siekė nesitaikstyti su tuo, kad patiria diskriminaciją dėl atlyginimų, karjeros ir kitokią. Protestų išgąsdintas Islandijos parlamentas po metų priėmė įstatymą, sulyginusį moterų ir vyrų teises, o po penkerių metų islandė Vigdis Finnbogadott ir tapo pirmąja demokratiškai išrinkta moterimi prezidente pasaulyje.
K.Janda manė, kad jei tai islandėms padėjo iškovoti lygias teises su vyrais, lenkėms taip pat pavyktų užblokuoti abortų draudimą.
Į demonstracijas tautietės buvo kviečiamos ateiti juodais apdarais, taip pademonstruojant gedulą dėl demokratijos ir moterų laisvių laidojimo. Praėjusį pirmadienį, nors pliaupė lietus, demonstrantės užtvindė mažiausiai 143 miestų centrines gatves. Organizatoriai teigė, kad mitinguose dalyvavo ar juos stebėjo apie 10 mln. tautiečių.
