Kai Estijos parlamento – Rygikogo – partijos sutarė, kad rinkimuose palaikys 46 metų Europos audito rūmų narę, nustebo ne tik estai.
Iki tol K.Kaljulaid pavardės kandidatų sąrašuose nebuvo, o kiti politikai, kuriuos partijos siūlė į prezidento postą, ištvėrė penkis balsavimus Estijos parlamente ir Rinkikų kolegijoje.
Bet po pusę metų vykusių lenktynių vienintele kandidate į prezidento postą tapo jokiai partijai nepriklausanti auditorė iš Liuksemburgo.
Patyrusi ekonomistė yra ne tik pirmoji Estijos prezidentė moteris, bet ir jauniausia kada nors šį postą užėmusi politikė.
Pirmadienį šalies vadovo priesaiką davusi K.Kaljulaid nėra plačiai žinoma Estijos visuomenei, bet jos pirmąsias dienas dėmesio centre stebintys ekspertai ją jau giria.
„Niekas negali pasakyti nieko blogo: ji yra išsilavinusi, energinga, nuosekli. Ji jau spėjo nemažai kalbėti viešai ir, manyčiau, nepadarė jokių klaidų.
Tačiau jai reikės sunkiai dirbti, kad pelnytų paprastų estų pasitikėjimą“, – „Lietuvos rytui“ sakė Tartu universiteto profesorius ir Estijos užsienio politikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Andresas Kasekampas.
Rinko ilgai ir sunkiai
Naują Estijos prezidentą parlamentas turėjo išrinkti dar rugpjūtį, bet procesas užsitęsė net iki praėjusios savaitės.
Pirmiausia per kelis balsavimo ratus Rygikogui nepavyko susitarti dėl to, kas pakeis dvi kadencijas Estijos prezidento poste praleidusį 62-ejų Toomą Hendriką Ilvesą.
Tad procesas persikėlė į Rinkikų kolegiją – iš parlamento narių ir miestų savivaldybių tarybų narių sudarytą 335 asmenų tarybą.
Rugsėjo šeštadienį Estijos koncertų salėje praleidę politikai vėl nieko nepešė – per du balsavimus nė vienas kandidatas taip ir nesurinko reikalingos 168 balsų daugumos.
Trūkt už vadžių, ir vėl nuo pradžių – rinkimai sugrįžo į parlamentą. Šįsyk procesas, regis, iš karto prasidėjo sėkmingiau. Net 90 iš 101 Rygikogo nario parėmė K.Kaljulaid kandidatūrą.
Kadangi pagal įstatymus registruojami tie kandidatai, kurie sulaukia 21 parlamentaro palaikymo, o pasirašyti galima tik vieną kartą, jau užpraeitą pirmadienį paaiškėjo, kad konkurentų rinkimuose K.Kaljulaid neatsiras.
Tačiau kodėl rinkimai buvo tokie nesėkmingi? Partijos reklamai išleido beveik 100 tūkstančių eurų, tačiau nė vienos jų kandidatas neatsidūrė prezidentūroje. Estijos politologai kaltę verčia valdančiųjų egoizmui.
„Visos valdančiosios frakcijos pasiūlė savus kandidatus ir balsavo už juos nenorėdamos pripažinti, kad kitos partijos pasiūlymas gali būti geresnis“, – aiškino Tartu universiteto profesorius Vello Pettai.
Jam antrino ir A.Kasekampas: „Atsidūrėme situacijoje, kurios niekas nesitikėjo.
Visi iki šiol manė, kad rinkimai vyksta parlamente, o jei nepasiseka ten, – Rinkikų kolegijoje. Bet niekam nekilo minties, kad procesas gali sužlugti ir vėl sugrįžti į parlamentą.“
Bet būtent taip ir nutiko. Nepavykus paskutiniam iš suplanuotų balsavimų, partijų atstovai ėmėsi kito plano – rasti kandidatą, kuris įtiktų visiems.
Mat T.H.Ilvesas jau tikrąja to žodžio prasme krovėsi lagaminus ir ruošėsi spalio 10 dieną palikti postą, tad grėsė dar didesnė politinė krizė.
Būtent tada ir buvo prisiminta K.Kaljulaid pavardė.
Ne visos partijos aktyviai parėmė planą pakviesti ją kandidatuoti rinkimuose, bet bent jau nė viena – net ir Konservatorių liaudies partija, kuri vienintelė už ją nebalsavo – nestojo piestu.
„Nenoriu nuvertinti jos pasiruošimo prezidento postui, bet tam tikra prasme ji tapo lengviausiai pasiekiamu pasirinkimu.
Įsivaizduokite, jeigu šeštadienio popietę sulauktumėte skambučio su klausimu, ar sutiktumėte po dviejų savaičių tapti prezidentu? Juk ne visi sutiktų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Pettai.
Dar yra kur stiebtis
Užimti šią poziciją sunku ir dėl to, kad po T.H.Ilveso pasikeitė paties Estijos prezidento samprata.
JAV užaugęs psichologas per pastarąjį dešimtmetį tapo tikra užsienio politikos žvaigžde.
Žodžio kišenėje neieškantis diplomatas sugebėdavo atkirsti kritikams ir net amerikiečius pamokyti anglų kalbos gramatikos.
Be to, T.H.Ilvesas labai prisidėjo prie modernios ir internetu besikliaunančios Estijos įvaizdžio formavimo – pasikvietė į šalį JAV prezidentą Baracką Obamą, išgarsino estų pasiruošimą elektroninių paslaugų srityje ir tapo vienu aiškiausių Rusijos kritikos balsų Baltijos regione.
Bet pačioje Estijoje, kaip tikina politologai, jo dėmesio ir iniciatyvos pasigesta.
„T.H.Ilvesas buvo elito prezidentas, kuris negalėjo pasiekti paprastų estų, rūpintis jų gerove ar socialine nelygybe.
Jis buvo patogus vadovas tiktai geriau gyvenančiai visuomenės daliai ir tarptautiniam elitui“, – pažymėjo Talino universiteto politikos mokslų dėstytojas Tõnis Saartsas.
O kokia prezidentė bus K.Kaljulaid? Ar jai pavyks pateisinti lūkesčius, kurie po T.H.Ilveso kadencijų išaugo?
„Žinoma, estai šiais metais iš pradžių norėjo išrinkti politiką, turintį tiek užsienio politikos patirties, kiek T.H.Ilvesas, ir pagal jo patirtį vertino kandidatus. Bet dabar atsidūrėme visai kitoje situacijoje“, – teigė V.Pettai.
Bet Tartu universiteto politologas neatmeta ir K.Kaljulaid pasiruošimo veikti užsienio politikos srityje: „Ji 12 metų dirbo Liuksemburge, puikiai pažįsta ES iš vidaus ir turi daug tarptautinės politikos patirties.“
Politologai nesitiki, kad Estijos užsienio politika smarkiai keisis. Mat šiai sričiai šalyje vadovauja užsienio reikalų ministras, o ne prezidentas.
„Galbūt K.Kaljulaid šiek tiek skeptiškiau žiūri į ES integracijos ir federacijos idėjas. Taip pat sunku pasakyti, ar jos dėmesys nuo Baltijos šalių ir Lenkijos nenukryps į Šiaurės valstybes“, – spėliojo T.Saartsas.
Iš naujosios prezidentės tikimasi dar daugiau – kad jai pavyks net pralenkti savo pirmtaką tose srityje, kuriose jis estams neįtiko.
„Manau, kad, priešingai negu T.H.Ilvesas, ji bus aktyvesnė vidaus politikoje, jautresnė socialinėms problemoms ir gebės susikalbėti su įvairiais žmonėmis.
Ji tikriausiai nesieks palaikyti tokio snobiško ir arogantiško valdymo stiliaus, kuriuo pagarsėjo ankstesnis prezidentas“, – tvirtino T.Saartsas.
Tiesa, kol kas paprasti estai apie K.Kaljulaid žino nedaug.
„Jos nežinomumas yra ir pranašumas, ir trūkumas. Viena vertus, ji nėra partinė, tad nesiejama su dabartine krize. Kita vertus, plačioji visuomenė jos beveik nepažįsta“, – aiškino V.Pettai.
Kukliai priima pagyras
Dirbdama Liuksemburge ji rašė straipsnius ir dalyvaudavo radijo laidose, todėl politika besidomintys žmonės jos vardą tikrai žino.
Kažkur girdėta? Atrodo, kad tokių pavyzdžių, kai prezidentas atvyksta iš užsienio, galima rasti ir Lietuvoje.
„Bet ji nėra Valdas Adamkus. K.Kaljulaid anksčiau dirbo premjero Marto Laaro patarėja ekonominiais klausimais, tad nėra atėjusi visiškai iš už Estijos politikos ribų“, – svarstė A.Kasekampas.
Apie jos profesionalumą puikiai atsiliepia ir kolegos.
Kartu su K.Kaljulaid Europos audito rūmuose šešerius metus dirbusi Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė kolegę iš Estijos prisimena kaip modernią ir profesionalią asmenybę.
„Aš ją labai vertinu dar ir dėl to, kad ji yra geriausias estiškas pavyzdys, – pasako ir padaro, tikrai nieko nevilkina, ilgai nesvarsto. Ji yra labai greitos reakcijos, greitai priima sprendimus“, – teigė finansų ministrė.
Biologo ir ekonomisto išsilavinimą turinti K.Kaljulaid apie save irgi nekalba estiškai kukliai.
„Dainuoju gana prastai, todėl galiu dainuoti tik chore arba per dainų šventę“, – apie save kalbėjo K.Kaljulaid.
Tiesa, kolegos apie tai turi kiek kitokią nuomonę.
„Aš niekada nemačiau jos liūdnos ar piktos. O ypač Kersti pavydžiu to, kad ji taip puikiai dainuoja. Liuksemburge ji dainavo estų chore. Be to, ji rengia puikius vakarėlius ir skaniai gamina“, – K.Kaljulaid gyrė patarėja Kristina Martin.
K.Kaljulaid susižavėjimo sulaukia ir dėl to, kad dviejose santuokose išugdė keturis vaikus – tris sūnus ir dukrą. Be to, ji jau spėjo tapti močiute.
„Ji – gera mama, keturių vaikų motina. Bėgioja, labai gerai žaidžia tenisą. Labai moderni, paprasta moteris.
Estijai tikrai pasisekė, kad ji išrinko tokią gerą prezidentę“, – sakė R.Budbergytė.
Rinkimų sistemos nekeis
Nors krizės estams pavyko išvengti, kaip ir po kiekvieno balsavimo, dabar pasigirdo raginimų pakeisti rinkimų sistemą.
Estija prezidentą renka kitaip nei lietuviai – čia balsuoja ne žmonės, o parlamento nariai.
Bet kai tai nepasiseka taip, kaip šiemet, žmonės garsiau užsimena norintys patys rinkti savo vadovą.
„Dauguma estų norėtų tokių tiesioginių prezidento rinkimų kaip Lietuvoje, bet politinis elitas – ypač socialdemokratai ir dešiniosios partijos – į tai žiūri labai skeptiškai“, – „Lietuvos rytui“ teigė T.Saartsas.
Tiesa, kelios partijos jau užregistravo įstatymo pakeitimus, kuriais reikalauja įvesti tiesioginius rinkimus.
Už tai pasisakė ir buvęs ambasadorius Vašingtone bei Maskvoje Jüri Luikas.
„Jeigu pažvelgsime į Europą, pamatysime daug valstybių, kuriose tiesiogiai išrinkti prezidentai neturi daug galių, – Austrija, Airija, Islandija.
Ir tame nėra nieko blogo“, – tikino patyręs diplomatas.
Beje, būtent J.Luikas buvo laikomas kandidatu, galinčiu suvienyti partijas po nesėkmingų rinkimų. Tačiau T.H.Ilveso remiamas patyręs diplomatas neįtiko socialdemokratams.
Bet, politologų nuomone, užmojai keisti rinkimų sistemą nieko verti.
„Tai vyksta po kiekvienų rinkimų, tačiau pakankamos daugumos, kad būtų pakeista konstitucija, nepavyks surinkti“, – tikino A.Kasekampas.
Tiesa, nedideliems pokyčiams Estija jaučiasi subrendusi.
„Šįmet problema kilo dėl to, jog Rinkikų kolegijoje buvo palikta tiek daug tuščių biuletenių, kad absoliučios daugumos surinkti nepavyko nė vienam kandidatui.
Jeigu sutartume, kad tokiu atveju laimėtų tiesiog daugiausia balsų surinkęs kandidatas, sugadinti biuleteniai nebeturėtų įtakos rezultatui“, – aiškino Tartu universiteto profesorius.
Estai vis dar nusivylę partijomis, kurios užvirė tokią košę. O K.Kaljulaid laukia sudėtinga užduotis – sugrąžinti žmonių pasitikėjimą politikais.
„Dabar jos kadenciją temdo kartėlis dėl nepavykusio rinkimų proceso. Tačiau tikiuosi, kad greitai bus pamirštos visos rietenos“, – vylėsi A.Kasekampas.
Prezidento poste norėjo moters
Viena priežasčių, kodėl į prezidento postą buvo pakviesta K.Kaljulaid, politologai laiko ir jos lytį. „Visuomenėje neabejotinai atsirado viltis, kad jau atėjo laikas išrinkti prezidentę moterį“, – teigė Tartu universiteto politologas A.Kasekampas.
Rinkimuose vasarą jau kandidatavo dvi politikės – Centro partijos atstovė Maili Reps ir buvusi užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand. Būtent pastarajai buvo žadamas prezidento postas, ji pirmavo visuomenės nuomonės apklausose, bet partijos jos neišrinko.
Kai kurių apžvalgininkų spėjimu, taip įvyko, nes politikai Rinkikų kolegijoje balsavo strategiškai, – manė, kad M.Kaljurand ir taip pateks į antrąjį rinkimų turą, kur susiremia du daugiausia balsų pirmajame surinkę kandidatai, todėl balsavo už antrąjį savo pasirinkimą.
Deja, tokių strategiškų rinkėjų atsirado per daug ir M.Kaljurand liko be nieko – ir be Užsienio reikalų ministerijos, ir be prezidento posto. Tad po šios M.Kaljurand nesėkmės pasigirdo daugiau balsų, norinčių prezidento poste matyti moterį.
K.Kaljulaid politologai taip pat lyg susitarę lygina su buvusia Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga, kuri 1999 metų rinkimuose prisiminta tik tada, kai visi populiarūs kandidatai buvo atmesti. „Ji rinkimų kandidate tapo tik po šešių balsavimo turų. Galima sakyti, kad tuo metu parlamentarai lakstė po Rygą, bandydami surasti, kas dar galėtų dalyvauti rinkimuose. O pažiūrėkite, kas išėjo, – ji prisimenama kaip tvirta ir nepriklausoma šalies vadovė. Tad K.Kaljulaid taip pat gali tapti gera prezidente“, – pabrėžė V.Pettai.
