Dešiniųjų stovyklos pirminiai rinkimai laikomi svarbiausiu mūšiu kovoje dėl prezidento posto, nes juos laimėsiančiam politikui prognozuojama pergalė ir 2017-aisiais vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose.
Buvęs prezidentas N.Sarkozy, kuris varžybose dėl teisės tapti dešiniojo sparno kandidatu atsilieka nuo ekspremjero Alaino Juppe, debatų metu buvo remiamas prie sienos dėl virtinės tyrimų, kuriuose jis figūruoja.
„Po 37 metų politikoje aš vis dar neturiu teistumo“, – sakė N.Sarkozy.
Buvęs valstybės vadovas pabrėžė, kad yra persekiojamas tyrėjų ir „šmeižiamas“ per atliekamus tyrimus dėl prekybos poveikiu bei įtariamo neteisėto jo nesėkme pasibaigusios 2012 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.
„Nejau manote, kad dalyvaučiau šioje kampanijoje, jei kažkas slėgtų mano sąžinę?“ – klausė akivaizdžiai įpykęs N.Sarkozy.
Ketvirtadienio debatai buvo pirmoji iš trijų numatytų žodinių akistatų tarp visų septynių dešiniojo sparno pretendentų, kurie varžysis kitą mėnesį vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose.
Neįvykusios permainos
Buvęs eksprezidento Respublikonų partijos lyderis Jeanas- Francois Cope sakė, jog vylėsi, kad N.Sarkozy imsis reformų, kai 2007-aisiais atėjo į valdžią, žadėdamas supurtyti nusistovėjusią tvarką.
„Prieš dešimtmetį aš ir milijonai prancūzų tikėjomės permainų, kurias Nicolas Sarkozy siūlė mūsų šaliai“, – sakė J.-F.Cope.
„Tos permainos, deja, taip ir neįvyko“, – sakė jis ir kaltino N.Sarkozy, kad šis vengė sunkių sprendimų.
61 metų N.Sarkozy savo ruožtu tvirtino, kad jo veiksmų laisvę varžė „rimčiausia nuo 1929 metų pasaulinė (ekonomikos) krizė“. Jis taip pat žadėjo „tvirtą ir energingą“ vadovavimą, jei grįš į valdžią po penkerius metus trukusio socialistų prezidento valdymo.
Terorizmas ir imigracija yra vienos svarbiausių rinkimų kampanijos temų po virtinės džihadistų atakų, kurios per praėjusios dvejus metus nusinešė 238 žmonių gyvybes.
Politikas, laimėsiantis lapkričio 20–27 dienomis dviem etapais vyksiančius Respublikonų partijos pirminius rinkimus, prezidento rinkimuose turėtų susigrumti su kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lydere Marine Le Pen.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad prieš lapkričio 20 dieną vyksiantį pirmąjį pirminių rinkimų turą pietvakarinio Bordo miesto mero 71 metų A.Juppe populiarumas yra 8–14 proc. didesnis negu N.Sarkozy. Kiti penki pretendentai, tarp jų J.-F.Cope bei buvęs vyriausybės vadovas Francois Fillonas, gerokai nuo jų atsilieka.
Šie ketvirtadienio debatai buvo kur kas ramesni nei kandidatų į JAV prezidentus – respublikono Donaldo Trumpo ir demokratės Hillary Clinton – žodinės akistatos.
Tačiau ir N.Sarkozu, ir A.Juppe jų metu sulaukė klausimų apie jų praeities skandalus.
A.Juppe, kuris šiuo metu yra populiariausias šalies politikas, 2004-aisiais buvo nuteistas 14 mėnesių kalėti lygtinai byloje dėl neteisėto partijos finansavimo. Jam taip pat buvo uždrausta dvejus metus užimti renkamą postą.
„Negaliu būti atpirkimo ožiu“, – sakė A.Juppe ir tvirtino, kad asmeniškai nepasipelnė iš nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas.
N.Sarkozy dažnai sulaukia priekaištų, kad siekia politiniais tikslais pasinaudoti rinkėjų baimėmis, susijusiomis su imigracija bei islamu. M.Le Pen kaltino eksprezidentą, esą jis kartoja jos siūlymus, taip tikėdamasis pritraukti daugiau rinkėjų ir sumažinti atsilikimą nuo A.Juppe.
Didžiausias rinkėjų rūpestis – nedarbas
N.Sarkozy pristatė virtinę populistinių pasiūlymų, įskaitant pažadą, kad tapęs prezidentu nedelsiant organizuos du referendumus: vieną – dėl imigracijos suvaržymo, o kitą – dėl priemonių, kurios leistų lengviau pasiųsti už grotų įtariamus islamo radikalus.
Ketvirtadienio debatai buvo pirmieji iš trijų, numatytų prieš pirmąjį pirminių rinkimų turą lapkričio 20 dieną. Du daugiausiai balsų jame gavę kandidatai prieš antrąjį rinkimų turą lapkričio 27 dieną susitiks dar vienoje žodinėje akistatoje.
„Oxoda“ apklausoje du iš penkių respondentų nurodė, kad didžiausią susirūpinimą jiems šiuo metu kelia nedarbas. Terorizmas ir imigracija liko atitinkamai antroje ir trečioje vietose.
Visi septyni dešiniojo sparno kandidatai sakė, kad Prancūzijos kompanijoms turėtų būti suteikta didesnė laisvė pratęsti darbo valandas.
Didžiulis nedarbas ir nesėkmingos pastangos jį sumažinti tapo tikra rykšte prezidentui Francois Hollande’ui. Jis anksčiau sakė, jog sieks būti perrinktas tik tokiu atveju, jei jam pavyks pastebimai sumažinti bedarbystę šalyje.
Itin nepopuliarus F.Hollande’as ketina gruodį paskelbti, ar sieks antrosios kadencijos.
JAV pavyzdžiu rengiami pirminiai rinkimai yra palyginti naujas politinis fenomenas Prancūzijoje.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad socialistų kandidatas balandžio 23 dieną vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų ture turėtų nusileisti dešiniojo sparno kandidatui ir M.Le Pen.
Lemiamame mūšyje gegužės 7 dieną pergalė prognozuojama dešiniųjų kandidatui.
