Dešiniųjų stovyklos pirminiai rinkimai laikomi svarbiausiu
mūšiu kovoje dėl prezidento posto, nes juos laimėsiančiam
politikui prognozuojama pergalė ir 2017-aisiais vyksiančiuose
valstybės vadovo rinkimuose.
Buvęs prezidentas N.Sarkozy, kuris varžybose dėl teisės tapti
dešiniojo sparno kandidatu atsilieka nuo ekspremjero Alaino Juppe, debatų metu buvo remiamas prie sienos dėl virtinės
tyrimų, kuriuose jis figūruoja.
„Po 37 metų politikoje aš vis dar neturiu teistumo“, –
sakė N.Sarkozy.
Buvęs valstybės vadovas pabrėžė, kad yra persekiojamas
tyrėjų ir „šmeižiamas“ per atliekamus tyrimus dėl prekybos
poveikiu bei įtariamo neteisėto jo nesėkme pasibaigusios 2012 metų
prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.
„Nejau manote, kad dalyvaučiau šioje kampanijoje, jei kažkas
slėgtų mano sąžinę?“ – klausė akivaizdžiai įpykęs
N.Sarkozy.
Ketvirtadienio debatai buvo pirmoji iš trijų numatytų žodinių
akistatų tarp visų septynių dešiniojo sparno pretendentų, kurie
varžysis kitą mėnesį vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose.
Neįvykusios permainos
Buvęs eksprezidento Respublikonų partijos lyderis Jeanas-
Francois Cope sakė, jog vylėsi, kad N.Sarkozy
imsis reformų, kai 2007-aisiais atėjo į valdžią, žadėdamas
supurtyti nusistovėjusią tvarką.
„Prieš dešimtmetį aš ir milijonai prancūzų tikėjomės
permainų, kurias Nicolas Sarkozy siūlė mūsų šaliai“, – sakė
J.-F.Cope.
„Tos permainos, deja, taip ir neįvyko“, – sakė jis ir
kaltino N.Sarkozy, kad šis vengė sunkių sprendimų.
61 metų N.Sarkozy savo ruožtu tvirtino, kad jo veiksmų laisvę
varžė „rimčiausia nuo 1929 metų pasaulinė (ekonomikos)
krizė“. Jis taip pat žadėjo „tvirtą ir energingą“
vadovavimą, jei grįš į valdžią po penkerius metus trukusio
socialistų prezidento valdymo.
Terorizmas ir imigracija yra vienos svarbiausių rinkimų
kampanijos temų po virtinės džihadistų atakų, kurios per
praėjusios dvejus metus nusinešė 238 žmonių gyvybes.
Politikas, laimėsiantis lapkričio 20–27 dienomis dviem etapais
vyksiančius Respublikonų partijos pirminius rinkimus, prezidento
rinkimuose turėtų susigrumti su kraštutinių dešiniųjų
Nacionalinio fronto lydere Marine Le Pen.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad prieš lapkričio 20
dieną vyksiantį pirmąjį pirminių rinkimų turą pietvakarinio
Bordo miesto mero 71 metų A.Juppe populiarumas yra 8–14 proc.
didesnis negu N.Sarkozy. Kiti penki pretendentai, tarp jų J.-F.Cope
bei buvęs vyriausybės vadovas Francois Fillonas,
gerokai nuo jų atsilieka.
Šie ketvirtadienio debatai buvo kur kas ramesni nei kandidatų į
JAV prezidentus – respublikono Donaldo Trumpo ir
demokratės Hillary Clinton – žodinės akistatos.
Tačiau ir N.Sarkozu, ir A.Juppe jų metu sulaukė klausimų apie
jų praeities skandalus.
A.Juppe, kuris šiuo metu yra populiariausias šalies politikas,
2004-aisiais buvo nuteistas 14 mėnesių kalėti lygtinai byloje dėl
neteisėto partijos finansavimo. Jam taip pat buvo uždrausta dvejus
metus užimti renkamą postą.
„Negaliu būti atpirkimo ožiu“, – sakė A.Juppe ir
tvirtino, kad asmeniškai nepasipelnė iš nusikaltimo, už kurį buvo
nuteistas.
N.Sarkozy dažnai sulaukia priekaištų, kad siekia politiniais
tikslais pasinaudoti rinkėjų baimėmis, susijusiomis su imigracija
bei islamu. M.Le Pen kaltino eksprezidentą, esą jis kartoja jos
siūlymus, taip tikėdamasis pritraukti daugiau rinkėjų ir
sumažinti atsilikimą nuo A.Juppe.
Didžiausias rinkėjų rūpestis – nedarbas
N.Sarkozy pristatė virtinę populistinių pasiūlymų, įskaitant
pažadą, kad tapęs prezidentu nedelsiant organizuos du referendumus:
vieną – dėl imigracijos suvaržymo, o kitą – dėl priemonių,
kurios leistų lengviau pasiųsti už grotų įtariamus islamo
radikalus.
Ketvirtadienio debatai buvo pirmieji iš trijų, numatytų prieš
pirmąjį pirminių rinkimų turą lapkričio 20 dieną. Du
daugiausiai balsų jame gavę kandidatai prieš antrąjį rinkimų
turą lapkričio 27 dieną susitiks dar vienoje žodinėje akistatoje.
„Oxoda“ apklausoje du iš penkių respondentų nurodė, kad
didžiausią susirūpinimą jiems šiuo metu kelia nedarbas.
Terorizmas ir imigracija liko atitinkamai antroje ir trečioje
vietose.
Visi septyni dešiniojo sparno kandidatai sakė, kad Prancūzijos
kompanijoms turėtų būti suteikta didesnė laisvė pratęsti darbo
valandas.
Didžiulis nedarbas ir nesėkmingos pastangos jį sumažinti tapo
tikra rykšte prezidentui Francois Hollande’ui.
Jis anksčiau sakė, jog sieks būti perrinktas tik tokiu atveju, jei
jam pavyks pastebimai sumažinti bedarbystę šalyje.
Itin nepopuliarus F.Hollande’as ketina gruodį paskelbti, ar
sieks antrosios kadencijos.
JAV pavyzdžiu rengiami pirminiai rinkimai yra palyginti naujas
politinis fenomenas Prancūzijoje.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad socialistų kandidatas
balandžio 23 dieną vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų ture
turėtų nusileisti dešiniojo sparno kandidatui ir M.Le Pen.
Lemiamame mūšyje gegužės 7 dieną pergalė prognozuojama
dešiniųjų kandidatui.