Pirmą kartą per visą vadovavimo šaliai laikotarpį JAV prezidentas Barackas Obama ryžosi viešai prabilti apie tai, kad Rusija vykdo kibernetines atakas prieš JAV, taip bandydama paveikti šalies prezidento rinkimus, rašo „Lietuvos rytas“.
Kaip tikino B.Obamos administracija, Rusijos taikiniais tapo Demokratų nacionalinis komitetas ir kitos politinės organizacijos bei asmenys. Amerikiečiai taip pat pareiškė, kad rusai dėl įsilaužimų sulauks atsako.
Tai nauja ir drąsu – anksčiau Baltieji rūmai susilaikydavo nuo tiesioginių kaltinimų Maskvai, nes tai galėjo tik dar labiau paaštrinti ir taip sudėtingus dviejų šalių santykius.
Dabar, kai pirštinė Kremliui mesta, daugelis pasaulio politikų bei politikos ekspertų sulaikę kvapą laukia, kas bus toliau.
Atakavo aukščiausi pareigūnai
Koks tas žadėtas prezidento B.Obamos „proporcingas atsakas“ į Rusijos veiksmus, kol kas neaišku.
„Žinoma, užtikrinsime, kad mūsų atsakas būtų proporcingas.
Mažai tikėtina, kad jis bus paskelbtas iš anksto, – Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas šią savaitę aiškino žurnalistams, skridusiems lėktuvu su prezidentu B.Obama. – Mes pajėgūs reaguoti. Prezidentas anksčiau yra kalbėjęs apie JAV vyriausybės turimus reikšmingus pajėgumus – tiek ginti mūsų sistemas JAV, tiek vykdyti puolamąsias operacijas kitose šalyse.“
Amerikos žvalgybos bendruomenė tvirtina esanti „tikra, kad Rusijos vyriausybė nurodė įsilaužti į JAV asmenų ir institucijų, tarp jų ir JAV politinių organizacijų, elektroninio pašto dėžutes“.
„Esame įsitikinę, remdamiesi tų pastangų mastu, kad tik aukščiausio rango pareigūnai galėjo leisti sau tokią veiklą“, – sakoma bendrame JAV teritorinio saugumo departamento ir Nacionalinės žvalgybos direktorato pranešime.
Laiškai, pavogti iš pašto dėžučių, į kurias įsilaužta, buvo paskelbti „WikiLeaks“ ir kitose interneto svetainėse bei internetinio veikėjo „Guccifer 2.0“.
Tai, anot amerikiečių, „atitinka Rusijos organizuojamų pastangų pobūdį ir motyvaciją“.
Demokratų kandidatė į prezidento postą Hillary Clinton taip pat apkaltino Rusiją mėginant pakreipti rinkimus jos varžovo respublikono Donaldo Trumpo naudai, kai buvo įvykdyta virtinė įsilaužimų į demokratų elektroninio pašto sistemas.
Be abejo, Kremlius visus kaltinimus atmetė ir į jokias kalbas apie kibernetines atakas nė nesileido.
„Tai yra nesąmonė, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kasdien į V.Putino duomenis bando įsilaužti dešimtys tūkstančių žmonių.
Dalis tų atakų gali būti vykdoma iš JAV teritorijos. Tačiau kas kartą, kai tai įvyksta, mes nepuolame kaltinti Baltųjų rūmų.“
Tokia Maskvos retorika nestebina, „Lietuvos rytui“ tvirtino VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius.
„Kremlius taip pat aiškino, kad nėra įrodymų, jog „Malaysia Airlines“ lėktuvas buvo numuštas BUK raketų sistemos. Neigė, kad rusų kariai yra Rytų Ukrainoje. Maskva dažnai kategoriškai neigia visus jai metamus kaltinimus.
Tačiau Kremliaus retorika kada nors pagaliau turėtų netekti savo svorio. Laikas nustoti abejoti, kai JAV pareigūnai, saugumo bendruomenės atstovai oficialiai įvardijo, kas vykdo kibernetines atakas ir kam tai naudinga.
Prisiminkime, kas yra pagrindinis „nulaužtos“ informacijos skleidėjas, – ta pati „WikiLeaks“, kuri nemažai transliuoja šiuo metu Kremliui naudingos informacijos. Rusija tokiu būdu įsiterpė į JAV rinkimus ir pasirinko neblogai išbandytą įrankį – kibernetinės erdvės priemones“, – teigė N.Maliukevičius.
Kam tai naudinga?
Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV apkaltino Rusiją vykdant kibernetines atakas, „WikiLeaks“ paviešino dar 2 tūkst. elektroninių laiškų iš Demokratų partijos kandidatės į JAV prezidento postą H.Clinton kampanijos vadovo Johno Podestos paskyros.
Juose buvo ir H.Clinton kalbos Volstrito bankams. Tiesa, demokratės štabas nekomentavo situacijos ir nepatvirtino informacijos autentiškumo. Tačiau akivaizdu – atakos prieš kandidatę į JAV prezidentus tęsėsi.
B.Obamos administracija pabrėžė, kad bandymas daryti įtaką kitos šalies politikai Kremliui – anokia naujiena. Bet daugeliui gali kilti klausimas: kam Maskvai bandyti kištis į JAV prezidento rinkimus, juk Amerikos atsakingos institucijos nekart pabrėžė, kad paveikti paties balsavimo proceso ar balsų skaičiavimo Rusijai nepavyks.
Mat balsų skaičiavimo sistemos nėra prijungtos prie interneto, todėl ir įsilaužti į jas neįmanoma.
„JAV rinkimų sistema yra decentralizuota. Ją sudaro tūkstančiai valstijų ir vietos lygio valdžios institucijų. Mes užtikriname, kad balsavimo mašinos nėra prijungtos prie interneto.
Be to, jos dažnai tikrinamos ir prižiūrimos daugeliu lygmenų, kurie sudaro mūsų rinkimų sistemą“, – pranešė JAV teritorinio saugumo departamento ir Nacionalinės žvalgybos direktoratas.
Bet ekspertai pastebi, kad Rusijos tikslas – visai ne balsų skaičiaus pakeitimas. Kremliaus užmojai kur kas rimtesni – diskredituoti patį balsavimą ir demokratinius rinkimus.
„Rusijai labiau rūpi ne siekis, kad laimėtų vienas ar kitas kandidatas, bet paveikti pačią laisvų rinkimų idėją“, – sakė vienas kibernetinio saugumo technologijų kompanijos „CrowdStrike“ įkūrėjų Dmitrijus Alperovičius.
Kad Maskvos užmojai itin dideli, patvirtina ir N.Maliukevičius: „Akivaizdžiai pasirinkti du kibernetinių atakų taikiniai. Pirmiausia vienos kandidačių stovykla, jos susirašinėjimai. Tai leidžia suprasti, kurį kandidatą Kremlius norėtų matyti prezidentu.
Kitas taikinys ne mažiau svarbus – tai JAV rinkimų sistema apskritai. Rusijos tikslas yra paskleisti abejonę dėl rinkimų legitimumo“, – tikino politologas.
Kremliui palankus kandidatas
Nieko nestebina, kad Maskvos kibernetinių atakų taikiniu tapo ne kas kitas, o H.Clinton, jos rinkimų štabas ir Demokratų partija.
„Jūs tai vadinate demokratija?“ – klausė H.Clinton 2012 metais, kai Rusijoje vyko prezidento rinkimai.
Demokratų kandidatė į JAV prezidento postą nekart kritikavo tiek V.Putiną, tiek jo vykdomą politiką. Ji taip pat tvirtino, kad vykdys įsipareigojimus NATO ir prireikus gins sąjungininkes nuo agresoriaus.
Tuo metu D.Trumpas apie V.Putiną kalba daugiau nei teigiamai. Tiesa, debatų metu staiga išsižadėjo savo žodžių ir tikino niekada negyręs Rusijos lyderio, tačiau jo palankumas Kremliui aiškus.
„D.Trumpo simpatijos V.Putinui akivaizdžios. Didelė dalis jo retorikos atitinka Kremliaus naratyvą. Todėl nenuostabu, kad Maskvai tai priimtina ir ji stengiasi D.Trumpui padėti, prisidėti kibernetiniais įsilaužimais, H.Clinton neparankios informacijos paviešinimu“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Vis dėlto Rusijos vykdomos atakos prieš H.Clinton ir demokratus gali duoti ir kitokį rezultatą, nei tikisi Kremlius.
„Nepervertinčiau tokių veiksmų efektyvumo.
Manau, daugeliu atvejų H.Clinton stovykla labai efektyviai pasinaudoja esama situacija, parodydama savo oponento sąsajas su Kremliumi ir iš to kylančias grėsmes“, – teigė politologas.
Sena Maskvos praktika
Daugelis ekspertų sutinka, kad Kremlius įgyvendina seną, nuo KGB laikų vykdytą strategiją: nori diskredituoti sau nepalankius politikus tiek JAV, tiek Europoje. Keičiasi tik šio tikslo vykdymo taktika.
Anksčiau tam buvo pasitelkiamos agresyvios žiniasklaidos kampanijos, šiuo metu technologijos leidžia poveikio priemones perkelti į kibernetinę erdvę.
Įsilaužimai į elektroninį paštą, laiškų nutekinimai – visa tai yra šių dienų diskreditavimo priemonės.
„Tai yra sisteminis veikimas. Jei pažiūrėtume, kaip Kremlius kuria Europoje savotišką kraštutinių dešiniųjų jėgų tinklą, pamatytume, kad Maskva remia antisistemines politines jėgas.
Jos potencialiai gali griauti Europos vienybę. O V.Putinui tai yra naudinga“, – tvirtino N.Maliukevičius.
B.Obamos administracija, viešai prabilusi apie Rusijos vykdomas kibernetines atakas, taip pat pabrėžė, jog tokie veiksmai Kremliui jau tapo įprasti.
Savo pareiškime prezidento administracija kaip pavyzdį pateikė ir 2014 metais Ukrainoje vykusius prezidento rinkimus.
Jų metu buvo įsibrauta į šalies rinkimų komisijos svetainę, o dėl to galėjo žlugti visas balsų skaičiavimo procesas.
Kaip tikino N.Maliukevičius, Maskva puikiai supranta galinti savo veiksmais susikurti vis daugiau priešų, tačiau tai jai esą nėra labai svarbu.
„V.Putinui nėra svarbus bendradarbiavimas. Jo prioritetas yra režimo stabilumas. Ar tai galima pasiekti bendradarbiaujant, ar konfrontuojant, nėra didelio skirtumo.
Jei pasitelkus konfrontaciją galima sukurti tvirtovės įspūdį, mobilizuoti savo visuomenę ir užsitikrinti jos pasitikėjimą – puiku, V.Putinui tai tinka“, – tvirtino politologas.
Atsakas lieka neaiškus
Kol kas neaišku, kaip Vašingtonas reaguos į tokią padėtį. Anksčiau pareigūnai tvirtino, kad bet kokios kibernetinės atakos prieš svarbias JAV institucijas paskatins atsaką diplomatinių ar ekonominių sankcijų arba net kibernetinių priemonių pavidalu.
„Imsimės veiksmų savo interesams apginti, taip pat ir kibernetinėje erdvėje.
Darysime tai savo pasirinktu laiku ir savo pasirinktoje vietoje, – sakė jis, vartodamas karinių struktūrų mėgstamą leksiką ir taip neatskleisdamas faktiškai nieko. – Visuomenei nebūtina žinoti, kokių veiksmų imtasi ir kokių veiksmų mes dar imsimės. Jie gali būti užmaskuoti.“
N.Maliukevičius tikino, jog JAV atsakas iš esmės gali būti tiktai vienoks – daugiau sankcijų Rusijai. Mat griežtesnė reakcija galėtų sukelti dar didesnį šalių konfliktą.
„Didelis iššūkis B.Obamos administracijai – kaip atsakyti į Rusijos vykdytas kibernetines atakas. Apie tai daug kalbama, tačiau kyla klausimas, ar bus imtasi veiksmų? Koks atsakas gali būti?
Ko gero, bus pasirinktos sankcijos kokiems nors Rusijos veikėjams, sektoriams ir kompanijoms, tai vykdoma jau kurį laiką.
Nelabai įsivaizduoju, kad dabartinė B.Obamos administracija pasirinktų karinį arba panašų atsaką“, – tikino politologas.
Su programišių atakomis kovoja ir lietuviai
Lietuvoje kova su kibernetinėmis atakomis pradėta palyginti neseniai. Krašto apsaugos ministerija savo kibernetinių incidentų tyrimo padalinį įsteigė 2008 m. Nuo 2015 m. jo veikla išsiplėtė ir buvo įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
Jo vadovas Rimtautas Černiauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad kibernetinių atakų prieš Lietuvos institucijas ar asmenis taip pat pasitaiko. Lietuvos valstybinės institucijos kasdien sulaukia tūkstančių bandymų rengti kibernetines atakas, šimtai jų kelia vidutinę, o bent 5 proc. – rimtą grėsmę.
„Turime rasti visus bandymus, incidentus interneto erdvėje. Nesvarbu, ar tai kriminalinio pasaulio veikla, ar organizuota valstybių, specialiųjų tarnybų. Bet koks atvejis, jį nuodugniau tiriant, gali iš nereikšmingo virsti itin pavojingu. Iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti, kas sukūrė, atrodytų, įprastą žalingą kodą. Bet tyrimo metu gali paaiškėti, jog tai kibernetinė ataka“, – tvirtino R.Černiauskas.
Atakų organizatoriai skirstomi į tris pagrindines kategorijas. Pirmiausia – su kriminaliniu pasauliu susijusių asmenų, kurie vykdydami atakas prašo išpirkos. Antra grupė – aktyvistai, kurie atakomis siekia paviešinti pasauliui savo pozicijas dėl įvairių aktualių problemų: klimato atšilimo, gyvūnų teisių. Trečioji grupė, kuri yra pavojingiausia, vykdo specializuotą veiklą, remiamą specialiųjų tarnybų ar jų organizuojamą tiesiogiai.
Aptikę kokius nors incidentus internete Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai tikrina, ar jie nėra susiję tarpusavyje, nesusipina, taip sukurdami platesnį vaizdą. Centro darbuotojai taip pat reaguoja ir į atakas, vykdytas prieš JAV institucijas ar asmenis.
„Taip žiūrime, ar kartais nėra sutapimų – tų pačių pašto ar interneto adresų. Jei tokie sutapimai matomi Lietuvoje, juos vertiname kaip grėsmingesnius. Atakų tikslas yra vienas – priversti mus daryti tai, dėl ko nepavyksta susitarti kitomis priemonėmis. Kibernetinis šnipinėjimas – vienas būdų gauti tai, dėl ko šalys negali susiderėti diplomatiniais būdais“, – teigė R.Černiauskas.
