– Prieštaravimas. Trumpas nuolatos kalba apie „suklastotus rinkimus“, dėl to kaltindamas oponentę, žiniasklaidą ir daugelį kitų. Visgi tiek jo dukra, tiek kandidatas į viceprezidentus Mike Pence pastarosiomis dienomis ne kartą viešai pabrėžė, jog Trumpas pripažins bet kokį rinkimų rezultatą, nes tai – vienas iš kertinių demokratijos aspektų (su tuo susitaikė net ir demokratas Alas Gore'as, kuris 2000 metais surinko daugiau balsų, nei George'as W. Bushas, bet vis tiek pralaimėjo rinkimus).
Deja, Trumpas su šia, atrodytų, nuoseklia kampanijos pozicija nesutiko – jis patvirtino, jog po rinkimų „pasižiūrės“, ką daryti. Clinton tuo pasinaudojo pabrėždama, jog Trumpas nuolatos kalba apie „klastojimą“, kai pralaimi – pvz., kai teismai priima nepalankius jam sprendimus ar jo TV šou negauna Emmy apdovanojimo. Beje, iškart po debatų viena artimiausių Trumpo patarėjų Kellyanne Conway patikino, jog jis tikrai sutiks su rinkimų rezultatais (nes juos laimės).
– Tai kiek užgožia neblogą (turbūt geriausią iš trijų) Trumpo debatų pasirodymą. Ypač pirmąjį pusvalandį jis buvo ramus bei linkęs atsakyti moderatoriaus keliamus klausimus (pvz., dar kartą akcentavo, jog Aukščiausiojo teismo teisėjais skirs konservatyvius, pro-life žmones, buvo susikoncentravęs pabrėždamas Hillary Clinton silpnąsias vietas, tokias kaip nesibaigiantis el. pašto skandalas ar Clintonų fondo veiklos šešėliai).
Visgi ilgainiui, ko gero, pasitvirtino abejonės, ar jis būti disciplinuotas visas 90 minučių – iš čia atsirado svarstymai dėl rinkimų rezultato pripažinimo ar teiginiai, jog operacija prieš Mosulą Irake JAV ir sąjungininkai pradėjo tam, kad „pagelbėtų Clinton rinkimų kampanijai“.
– Clinton teko nemažai nepatogių klausimų, susijusių su „WikiLeaks“ skleidžiama informacija. Vieną jų – apie savo norą matyti pasaulį be sienų, kai daugelis amerikiečių yra sunerimę dėl nelegalios imigracijos grėsmių, o Trumpas žada statyti sieną – ji nukreipė į Rusiją pradėdama kalbėti apie Kremliaus kišimąsi į rinkimus (bet beveik neatsakydama į pirminį klausimą). Tai sukėlė įdomų ir gana ilgą kandidatų pokalbį apie Rusiją. Keli jo aspektai:
a) Trumpas sakė, jog „Putino nepažįsta“ ir jis „nėra geriausias mano draugas“;
b) Clinton aiškino, kad Kremlius aiškiai palaiko Trumpą, nes jis taptų Rusijos marionete;
c) Trumpas atkirto, jog marionete būtų Clinton, nes Putinas jos negerbia;
d) Trumpas taip pat pažymėjo abejojantis, ar 17 JAV saugumo agentūrų patvirtinta informacija apie kibernetinių atakų prieš JAV kilmę iš Rusijos yra patikima.
– Trumpo problemų su moterimis klausimas aptartas, bet ties juo pernelyg neapsistota. Trumpas aiškino, jog devynių moterų viešai pateikti kaltinimai jam dėl seksualinio priekabiavimo yra Clinton kampanijos darbas, ir pakartojo savo ekskliuzyvinę frazę, kad „nėra nei vieno, kuris gerbtų moteris labiau, nei aš“.
Clinton turėjo gerai paruoštą atsakymą bei akcentavo, kad Trumpas ne tik susilaukė kaltinimų, bet ir po to susitikimuose su rinkėjais nedviprasmiškai užsiminė, jog paprasčiausiai negalėjo to padaryti, nes jį esą apšmeižusios moterys nėra pakankamai gražios.
Įdomu, kad būtent ši tema Twitter pačių debatų metu susilaukė daugiausiai žiūrovų diskusijų. Galiausiai viską vainikavo Trumpo tezė apie Clinton: „such a nasty woman“.
– Apibendrinant galima manyti, jog debatai vyko apylygiai: sustiprėjusią Trumpo argumentaciją Clinton atremdavo ramiu tonu bei paruoštomis frazėmis. Turėkime omenyje, kad Trumpas pagal daugelį apklausų ženkliai atsilieka, tad jam šiuose debatuose reikėjo įrodyti pranašumą bei mobilizuoti ne tik tuos rinkėjus, kurie už jį balsuotų, kad ir kas benutiktų, tačiau ir tuos, kurie yra neapsisprendę ar dvejojantys.
Vargu, ar tai galėtų būti lūžis – juo labiau, kad artimiausiomis dienomis jam teks nuolatos grįžti prie vienintelio klausimo, ar jis pripažins galutinį rinkimų rezultatą (o ne akcentuoti Clinton silpnybes).
– Pirma CNN apklausa rodo, kad Clinton debatų laimėtoja pripažino 52 proc. žiūrovų, Trumpą – 39 proc. Šiose apklausose Clinton laimėjo visus tris kartus. Beje, tie patys respondentai (60 proc.) pripažino, kad Trumpo pasirodymas buvo geresnis, nei tikėtasi.
– Atskiro paminėjimo nusipelnė debatų moderatorius Chrisas Wallace'as. Tai buvo pirmas kartas, kuomet debatams dirigavo Fox News atstovas – ir jis su darbu susitvarkė puikiai, ypatingai neleisdamas kandidatas pernelyg nukrypti nuo užduotų klausimų bei formuluodamas juos taip, kad abu turėjo pasijausti nepatogiai (pvz., Trumpas klausiant apie moteris arba Clinton – apie WikiLeaks). Solidus pasirodymas.
Skaičiai: per pusantros valandos
– Clinton kalbėjo 40 min 49 s
– Trumpas 34 min 48 s
– Moderatorius Wallace 15 min 34 s
Pertraukimai:
– Trumpas nutraukė Wallace 30 kartų – Clinton Wallace'ą – 17
– Trumpas Clinton – 37 (dažnai sakydamas firminį „wrong“)
– Clinton Trumpą – 5
