Viename turtingiausių Havanos priemiesčių vietos gyventojai turi būti atsargūs važiuodami gatve – kai kur atsivėrusios duobės yra net metro skersmens. Jos nesutvarkomos mėnesių mėnesius.
Kaip tikino Havanos gyventojai, „štai taip atrodo realybė Kuboje“. Pasak jų, sensta ne tik visuomenė, pastatai, bet ir viešosios paslaugos – jos teikiamos vis prasčiau. Kubiečiai įsitikinę – socialistinė šalies sistema žlunga.
„Kai pavasarį į Kubą atvyko JAV prezidentas Barackas Obama, jie išvalė visą gatvę. Benamiai, išmaldos prašytojai buvo uždaryti specialiose prieglaudose. Valdžia nutiesė naujus kelius, nudažė pastatus, tačiau tik ten, kur lankėsi B.Obama.
Dabar žmonės juokauja, jog reikės laukti 50 metų dar vieno JAV prezidento vizito, kad valdžia sutvarkytų kitą kelią“, – sakė 33-ejų Havanos gyventojas Hamletas Lavastida.
Pasak jo, gyventojai vis labiau nepatenkinti viešosiomis paslaugomis, kai dėl nekokybiško darbo gatvėse kaupiasi šiukšlės, genda miesto infrastruktūra.
„Kartais telefonų kompanija, kuri, be abejo, yra valstybinė, iškasa duobę, kad galėtų tiesti kabelį, tačiau vėliau jos nesutvarko. Duobė neužtaisoma mėnesius“, – teigė H.Lavastida.
Stūkso šiukšlių kalnai
Havanos gatves nuolat vagoja vandens latakai, nes niekas nesiruošia sutvarkyti prakiurusių vamzdžių.
Konteineriuose kaupiasi šiukšlės, tačiau gyventojai nežino, kada jos bus surinktos. Trūksta sutarimo tarp šalies valdžios, savivaldybių, šiukšlių surinkėjų ir kitų paslaugų teikėjų. H.Lavastida visa tai įvardija vienu žodžiu – anarchija.
Didžiausia netvarka matoma pasivaikščiojus po mažas gatveles, toliau nuo Kapitolijaus – senosios vyriausybės būstinės. Čia juntamas senų automobilių išmetamųjų dujų kvapas, sumišęs su pūvančių šiukšlių smarve.
„Šiukšlių yra visur, – patikino Luisas Miguelis Bahia, gyvenantis viename skurdžiausių Havanos rajonų. – Vaikščiodamas po miestą aš svarstau, kada Havana tapo tokia purvina?“
Willas Aurelievichas, taip pat gyvenantis viename vargingiausių Havanos rajonų, tikino, kad prie jo namų užsikimšusi kanalizacija. Kasdien žmonės turėjo vaikščioti per išmatų krūvas, tačiau valdžiai tai nerūpėjo ištisus šešis mėnesius.
„Norėjau apie tai sukurti dokumentinį filmą, bet vos tik pradėjau filmuoti, tuoj pat prisistatė tarnybos ir kanalizaciją sutvarkė“, – pasakojo W.Aurelievichas.
Komunalinių paslaugų teikėjai Kuboje gauna didelį finansavimą iš šalies biudžeto, bet pripažįstama, kad tai – vienas neefektyviausiai veikiančių sektorių.
Turistų srautai nepadidėjo
Kuba, kuriai JAV 56 metus taikė sankcijas, tikėjosi, kad atnaujinus šalių santykius tuojau pat sulauks daug amerikiečių turistų. Deja, šios viltys kol kas neišsipildė.
Šią vasarą Havana sulaukė kiek didesnio amerikiečių srauto, tačiau kituose šalies miestuose jų nematyti.
„Matome tik nedidelį pagyvėjimą. Išleidau visas santaupas, kad galėčiau įrengti du kambarius nuomai, tačiau žadėtas turistų bumas, atrodo, tebuvo gandai. Mano namuose apsistoja turistai iš įvairiausių šalių, bet nė vieno – iš JAV“, – sakė Santa Klaros gyventojas Ubaldo Diazas.
Nieko nuostabaus, nes JAV įstatymai vis dar draudžia tautiečiams turistiniais tikslais vykti į Kubą. Į šią šalį vykti gali tik turintys giminaičių, verslo reikalų ar studijuoti norintys amerikiečiai. Visi jie paprastai vyksta į Havaną, aplenkdami kitus miestus.
„Aišku, būtų geriau, jei JAV piliečiai galėtų gauti turistines vizas kelionei į Kubą“, – sakė Vilja Klaros provincijos turizmo informacijos centro direktorė Tamara Morales Sierra. Pasak jos, padėties kol kas negelbėja ir nauji lėktuvų reisai tarp JAV ir Kubos.
Tačiau Kubos valdžia ramina, esą turistų srautai tikrai padidės, todėl skatina gyventojus atidaryti viešbučius ir restoranus.
„Mes visi laukiame, kol atvažiuos amerikiečiai“, – teigė T.Morales Sierra.
Trūksta išteklių
Daugiau nei penkis dešimtmečius trukusi JAV ekonominė blokada gerokai pridusino Kubos ekonomiką.
„Valdžia turi nedaug finansinių išteklių, todėl privalo apsispręsti, kam pirmiausia turėtų būti skiriamos lėšos, būtina nustatyti prioritetus“, – teigė ilgus metus Havanoje gyvenanti Kubos ekonomikos specialistė Helen Yeffe.
Ji pabrėžia, kad Kuba yra prieštaravimų kupina šalis. Viena vertus, stengiamasi užtikrinti nemokamą sveikatos apsaugą, švietimą, kita vertus, nepasirūpinama kasdieniais žmonių poreikiais.
„Prisimenu, kai aš su savo dvejų metų sergančiu vaiku atsidūrėme ligoninėje, paslaugos buvo suteiktos tiesiog puikiai.
Bet vėliau apsigyvenome kambaryje, kuriame net nebuvo karšto vandens“, – pasakojo H.Yeffe.
H.Lavastida pastebi, kad nusivylę prastomis gyvenimo sąlygomis Kubos gyventojai praranda tikėjimą visa socialistine sistema.
„Žmonėms neberūpi, kas vyksta gatvėse. Keičiasi Kubos gyventojų prioritetai. Pamenu, kai buvau vaikas, žmonės nusprendė, kad reikia išvalyti gatves. Visi gyventojai draugiškai susitelkę tai padarė.
Tačiau dabar niekas nebetiki bendruomene – žmonės prarado pasitikėjimą komunizmu“, – tvirtino H.Lavastida.
Kubiečiai įsitikinę: net jei į šalį pradės plaukti daugiau investicijų iš JAV, atotrūkis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų tik didės.
Vis daugiau Kubos gyventojų įsidarbina privačiame sektoriuje. Palyginti su 2008 metais, jų skaičius išaugo net trigubai, taip pat atsirado naujų turčių.
Kubos valdžia, atrodo, vis dėlto sunerimusi dėl šalies gyventojų nepasitikėjimo komunistine santvarka. Per pastarąjį Komunistų partijos kongresą šių metų balandį Kubos prezidentas Raulis Castro išleido naują dokumentą, kuriame aiškinama „Kubos socializmo esmė“.
„Tai buvo didelis žingsnis, bet tiktai laikas parodys, ar kubiečiai dar tiki komunistine santvarka ir bendruomeniniu gyvenimu.
Kol kas padėtis nėra gera. Šiukšlės pūva gatvėse, duobės keliuose nėra taisomos. Eidamas per miestą matai trūkumus ant kiekvieno kampo“, – nusivylimo neslėpė H.Yeffe. („The Guardian“, „Havana Times“, IOL, LR)
