Gynybos ekspertas Guillaume'as Lagane'as aiškino, esą Rusija tyčia didina įtampą Baltijos šalyse. Tai ji įrodė ne kartą pažeidusi šio regiono šalių oro erdvę. Taip pat dislokuodama „Iskander“ raketas Kaliningrade.
„Kodėl Baltijos šalys? Visų pirma Rusijai reikalingas laisvas priėjimas prie Baltijos jūros. Tai svarbu dėl „Nord Stream“ dujotiekio. Be to, tai susiję su galios demonstravimu. Rusija nori būti globalus žaidėjas.
Šiandien Baltijos jūros regione yra trys pusės – Rusija, NATO šalys ir neutralios valstybės, tokios kaip Švedija ar Suomija. Tačiau ir jos kartais jau pamąsto apie prisijungimą prie NATO.
Be abejo, apie trečiojo pasaulinio karo pradžią reikėtų kalbėti atsargiai, tačiau praeities pamiršti nevalia: 1939 metais Vokietija su šalimis sąjungininkėmis susipyko dėl dalies Lenkijos teritorijos. Antrasis pasaulinis karas prasidėjo būtent nuo Lenkijos užpuolimo. Šiandien padėtis dar nėra tokia bloga, bet įtampa auga“, – kalbėjo G.Lagane'as.
Atviru konfliktu netiki
Politologas ir Europos geopolitikos ekspertas Florent'as Parmentier teigė, kad galimas naujas karas tikrai ne kartą buvo minimas rusų spaudoje, tačiau vargu ar jis bus pradėtas.
„Lokalūs konfliktai galimi, tačiau pasaulinis karas nereikalingas niekam. Greičiau Rusija siekia sau palankios galių pusiausvyros, – sakė F.Parmentier. – Jos nesutarimai su Vakarais yra ir jos derybų pozicija. Baltijos šalys mano, kad yra Rusijos ir Vakarų konflikto epicentre. Estijoje ir Latvijoje gausios rusų bendruomenės, bet šių šalių vadovai neslepia provakarietiškos krypties, o tai tikrai negerina santykių su Rusija.“
Pasak politologo, Maskva po 2004 metų NATO plėtros bando įrodyti, kad gali išlaikyti įtaka Baltijos regione. Tai bandoma parodyti vykdant karines pratybas Baltijos šalių pašonėje.
Tačiau kaltė dėl Rusijos ir JAV santykių pablogėjimo esą tenka dviem pusėms.
„Daugelis pamiršta, kad pirmosios kadencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palankiai vertino tiek JAV, tiek Europos valstybes. Tiesa, viskas pasikeitė 2007 metais po kalbos Miunchene, kai jis praktiškai nuplakė visą Vakarų pasaulį.
Dabar Rusija demonstruoja savo karinę galią rengdama pratybas, dislokuodama „Iskander“ raketas. Ginklavimosi varžybos, atrodo, baigtis neketina. Kitas klausimas – ar rusai iš tiesų bus pasiryžę imtis veiksmų. Abejoju“, – svarstė F.Parmentier.
Galimas hibridinis karas
„Rusijai okupavus Krymą JAV stengiasi užtikrinti Baltijos šalis, kad jas apgins, jei prasidėtų puolimas. Varšuvoje vykusio NATO šalių susitikimo metu pakartota, kad reikalui esant penktasis straipsnis bus pritaikytas. Be to, nutarta Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti karių batalionus. To anksčiau nėra buvę.
Vis dėlto 4 tūkst. karių nebus pajėgūs atremti Rusijos puolimo, tad persvara kol kas yra jos pusėje. Karių buvimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje greičiau yra politinė žinutė Kremliui“, – aiškino G.Lagane'as.
Pasak eksperto, Baltijos šalys turėtų labiau baimintis hibridinio karo. Ir tai esą visiškai suprantama.
„Baltijos šalys karinio konflikto atveju tikisi JAV pagalbos, nes pačios apsiginti nėra pajėgios, – kalbėjo G.Lagane'as. – Tačiau pagrindinis iššūkis joms – kaip atsakyti hibridinio karo atveju. Kaip matėme, Rusija pajėgi pasiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į kitos šalies teritoriją. Latvijoje ir Estijoje tai gali būti padaryta siekiant palaikyti vietos rusus ir taip sukelti neramumus. Visa tai gali jei ne tapti šalių aneksija, tai bent jau destabilizuoti padėtį jose.“
F.Parmentier apskritai atmeta galimybę, kad Rusija ryšis okupuoti Baltijos šalis taip, kaip okupavo Krymą.
„Toks įvykių scenarijus yra gryniausias pramanas. Kodėl? Tokių veiksmų kaina būtų žymiai didesnė nei gauta nauda. Maža to, po tokių veiksmų matytume virtinę dramatiškų pasekmių, kaip matome Ukrainoje. Rusijos valdžia visiškai nenori atviro konflikto su visomis galimomis pasekmėmis.
Tačiau tai nereiškia, kad Baltijos šalių baimė nėra pagrįsta. Šios šalys pirmiausia bijo hibridinio karo. Būtent tokio karo pavyzdžiu tapo Ukraina. Daugelis ekspertų neatmeta galimybės, kad Rusija ateis į Baltijos šalis „gelbėti savo tautiečių“, – tvirtino ekspertas.
Ekspertai sutinka, kad po JAV prezidento rinkimų padėtis gali kiek pasikeisti, tačiau net ir laimėjus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui vargu ar JAV santykiai su Rusija taptų šiltesni.
„JAV politikai galėtų užkirsti kelią bet kokiems D.Trumpo bandymams suartėti su Rusija. Kita vertus, naujajai JAV prezidento administracijai prireiks šiek tiek laiko, kad apsiprastų, o tai suteiks laiko V.Putinui. Bet kokiu atveju artimiausiu metu liūdna tikrai nebus“, – teigė F.Parmentier.
