Prie lietuvės Dianos Vidutis namo Merilande įsmeigtas ženklas su Hillary Clinton pavarde. Mičigane Saulius Anužis išreiškia paramą Donaldui Trumpui rengdamasis jo marškinėliais ir kepure.
Vašingtono lietuvių bendruomenės puslapyje „Facebook“ jau kurį laiką vyksta žodžių karas tarp H.Clinton ir D.Trumpo rėmėjų.
Buvusi bendruomenės vadovė D.Vidutis kasdien dalijasi žiniasklaidos pranešimais, kuriuose keliami klausimai dėl Lietuvai nerimą keliančio D.Trumpo požiūrio į NATO ir užsienio politiką.
O kiekviena tokia žinutė sulaukia kontratakos D.Trumpo naudai iš kitos Amerikos lietuvės, socialiniame tinkle pasivadinusios Kunigaikštiene Julija Algirdiene.
„Egzistuoja Clintonams ir demokratams nenaudingos informacijos, bet ji čia neminima. Ar tai lietuvių bendruomenės grupė, ar kažkoks demokratų propagandos puslapis? Apgailėtina“, – piktinosi ponia.
Jos vyras pareiškė iš viso paliekąs bendruomenės „Facebook“ grupę. Taigi akivaizdu, kad aistros dėl rinkimų verda ir JAV.
„Man D.Trumpas atrodo tuščias indas, į kurį žmonės pila savo viltis.
Jis neturi ko pasiūlyti, bet žmonės nenori gilintis į smulkmenas ir tiki lozungais“, – „Lietuvos rytui“ sakė D.Vidutis, prie savo namo Vašingtono priemiestyje pasistačiusi ženklą, išreiškiantį paramą H.Clinton.
Ji tikina, kad tai didelio poveikio nepadarys, nes jos rajone dauguma ir taip yra bendraminčiai, bet užtenka nuvažiuoti kiek toliau į kaimo vietoves ir pateksi į „Trumpolendą“.
„Aš mielai pasišneku su visais žmonėmis. Jei jie remia D.Trumpą, noriu išgirsti – kodėl. Atsakymas: nes jis sako tai, ką mano. Ką tai reiškia? Kad jis kalba tiesiai šviesiai.
Bet ar gerai, kad galima vienas kitą kvailinti ir žeminti? Man labai gaila, kad tai vyksta“, – sakė teisininkų kontoroje dirbanti 65 metų D.Vidutis.
Paskutinį savaitgalį prieš rinkimus ji skirs ne poilsiui, o važiuos į valstijas, kurios gali lemti rinkimų baigtį, ir belsis į žmonių namų duris agituodama nepatingėti nuvykti pabalsuoti už demokratų kandidatę.
Palaiko verslo magnatą
Savanoriauti prieš rinkimus Amerikoje yra labai įprastas dalykas. Kitas Amerikos lietuvis Algis Šilas jau žino, kad rinkimų dieną keturias valandas stovės prie savo rinkimų apylinkės Aleksandrijos mieste ir dalins D.Trumpą remiančias skrajutes.
„Žinau, kokių principų laikosi ponia Klintonienė, – jie prieštarauja mano nuostatoms. Aš esu antikomunistas, konservatorius, nenoriu, kad valdžia padidėtų, kad būtų padidinti mokesčiai“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Šilas, daugiau nei 30 metų gyvenantis Vašingtono priemiestyje.
Jis visada buvo respublikonas, todėl palaiko konservatyvių pažiūrų D.Trumpą, nors ne visi partijoje buvo patenkinti, kai milijardierius, neturintis politinės patirties, įveikė visus tradicinius respublikonus ir tapo kandidatu į JAV prezidentus.
Senųjų politikų ir intelektualų siaubui, septyniasdešimtmetis D.Trumpas netrukus palenkė į savo pusę kone pusę šalies.
Daug jo rinkėjų gyvena mažuose Vidurio Amerikos miesteliuose. Žmonės ten nusivylę Vašingtonu ir valdžia, kuri neva pamiršo paprastus žmones. Jie žavisi D.Trumpo turtais, sėkme ir prabangiu gyvenimo būdu, tarsi jis būtų pasiekęs savo amerikietiškąją svajonę viską pradėjęs nuo nulio, o ne milijono dolerių, kuriuos jam padovanojo tėvas.
Tačiau už D.Trumpą balsuos ir daugybė išsilavinusių amerikiečių, nes jie negali pakęsti H.Clinton, kaip jos vyro, buvusio JAV prezidento Billo Clintono, darbų tęsėjos.
Amerikiečiai išsiilgę pokyčių
„H.Clinton atspindi vieną blogiausių politikos bruožų – kartu su vyru jie buvo valstybės tarnautojai, bet kažkaip susikrovė milijoninius turtus. Amerika dėl to labai supykusi.
Šalis nenori monarchijos, kuria kvepėjo, kai kandidatavo ir Jebas Bushas, ir H.Clinton. Amerikiečiai nori pokyčių, mažos revoliucijos be šautuvo. D.Trumpas tai ir atspindi: antivašingtoną, antivaldžią, antipolitiką“, – sakė Lietuvos garbės konsulas Mičigano valstijoje S.Anužis.
Šis Amerikos lietuvis prieš šešerius metus kandidatavo į visos Amerikos Respublikonų partijos pirmininko postą.
Dabar jis kasdien rašo savo argumentus už respublikonus asmeniniame tinklalapyje ir „Twitter“ paskyroje.
S.Anužis vaikšto su D.Trumpo marškinėliais ir kepuraite po Lansingo miestą ragindamas žmones neatsisakyti konservatoriškų įsitikinimų, net jeigu kandidatas nėra idealus.
„Aš iš pradžių rėmiau Tedą Cruzą ir labiau nei D.Trumpą būčiau rėmęs dar dešimt kitų kandidatų. Bet žinau, kad už H.Clinton respublikonas bus tikrai geresnis“, – įsitikinęs 57 metų S.Anužis.
Susikerta lietuvių pažiūros
Kai jis su šeima praėjusią vasarą atvyko į Lietuvių tautinių šokių šventę Baltimorėje, kur suvažiavo tūkstančiai šokėjų, kalbų apie prezidento rinkimus neišvengė.
Amerikos lietuviai padiskutavo ir praėjusį mėnesį susirinkę į Šiluvos Marijos lietuviškos koplyčios Vašingtono bazilikoje pašventinimo 50-ąsias metines.
Daugiausia kalba sukosi apie kandidatų požiūrį į Lietuvą, nes bendruomenėje ne vienas suglumo dėl D.Trumpo pareiškimo, jog prieš spręsdamas, ar ginti Baltijos šalis, jis įvertintų, ar jos vykdo savo finansinius įsipareigojimus NATO.
Respublikonų kandidatas yra sakęs, kad svarstytų pripažinti Rusijos suverenumą Kryme, ir ne kartą liaupsino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„D.Trumpas nėra iškalbingiausias kandidatas.
Jis kartais pasako ne tai, ką mano, nes neturi politinės patirties ir dėl to kyla problemų“, – D.Trumpą gynė S.Anužis.
O pasibaisėjusi D.Vidutis tiktai purtė galvą, negalėdama patikėti, kaip taip galima kalbėti.
„Man sunku suprasti, kaip gali remti kandidatą, kuris nori dirbti su tos valstybės, kuri nori perimti tavo kraštą, vadu?“ – stebėjosi D.Vidutis.
„O kaip H.Clinton tvarkėsi su Rusija, kai ji buvo valstybės sekretorė? Jos „perkrovimo“ politika labai gerai suveikė?“ – ironizavo A.Šilas.
Glumina požiūris į Rusiją
Apie Rusijos įtaką Ukrainoje, Gruzijoje, Baltijos šalyse knygą šiemet išleido Agnia Grigas, dirbanti vos 500 metrų nuo Baltųjų rūmų Vašingtone įsikūrusiame „Atlantic Council“.
Beveik kiekvieną dieną ji eina į darbą tomis gatvėmis, kuriomis važinėja prezidentinis kortežas.
„Manau, D.Trumpui yra kur koreguoti savo supratimą apie Rusiją ir V.Putiną“, – įsitikinusi politikos mokslų daktarė.
Vaikystėje iš Lietuvos į JAV persikėlusi A.Grigas įprastai per rinkimus stengiasi likti nešališka, bet šie JAV prezidento rinkimai yra išskirtiniai.
„Pirmąkart viešai palaikau vieną iš kandidatų – H.Clinton. Šį kartą pasiskirstė nemažai politologų. Pavyzdžiui, dalyvauju grupėje „Užsienio politikos profesionalai už Hillary“, kurioje aktyvūs ne tik demokratai, bet ir respublikonai“, – sakė 36 metų analitikė, prieš aštuonerius metus dirbusi ir Lietuvos užsienio reikalų ministro patarėja.
Dabar ją, kaip Rytų Europos ekspertę, kalbina tarptautinės televizijos, ji rašo į Amerikos leidinius, o kitą mėnesį pasirodys naujoji A.Grigas studija Šiaurės Atlanto Taryboje „Gamtinių dujų diplomatijos strategija naujajai JAV administracijai“.
Ji negaili savo laisvalaikio aktyviai dalyvaudama H.Clinton rėmimo renginiuose.
Lėšų rinkimų vakaras Virdžinijos valstijos gubernatoriaus namuose, renginys su buvusia valstybės sekretore Madeleine Albright, H.Clinton rėmimo vakaras su Kongreso narėmis moterimis – A.Grigas aktyviai dalyvauja Vašingtono politiniame gyvenime.
Šiaurės Atlanto Tarybos ekspertė „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu JAV prezidentu taptų D.Trumpas.
„Jo užsienio politikos pozicijos yra netradicinės.
Jis kritikuoja Amerikos sąjungininkus, transatlantinius santykius, draugiškai atsiliepia apie Rusiją bei V.Putiną ir daug ką glumina. H.Clinton užsienio politika – bent jau Europos ir Rusijos atžvilgiu – turi daug tęstinumo su JAV istorinėmis pozicijomis ir didelį JAV ekspertų palaikymą.
Besąlygiškai Hillary turi daugiausia patirties užsienio politikos srityje. Be to, man asmeniškai norėtųsi matyti pirmąją moterį Amerikos prezidentę“, – sakė A.Grigas.
Gali sugriauti pasaulį
Antrus metus Vašingtone dirba ir Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. Jo darbovietė – Hudsono institutas – yra visai greta naujojo D.Trumpo viešbučio Vašingtono pagrindinėje arterijoje Pensilvanijos aveniu.
„Ėjome su kolegomis valgyti ir matėme protestuotojus, bet neturėjau noro su jais iš arčiau susipažinti.
Matau, kiek čia žmonės kreipia dėmesio į debatus, kampanijas. Visose pakelėse – agitaciniai stendai. Lietuvoje sunku įsivaizduoti, kad televizijos gali nuo ryto iki vakaro vien apie rinkimus kalbėti, o jų čia tokių krūvos“, – pasakojo M.Laurinavičius, daugiausia stebintis rinkimų kampaniją užsienio politikos aspektu.
Politologas įsitikinęs, kad jei būtų išrinktas D.Trumpas, jis Amerikos nesugriautų: „Bet pasaulį sugriauti gali.“
M.Laurinavičius dirba konservatoriškos pakraipos Hudsono institute, bet net ir tarp respublikonų dabar netrūksta tokių, kurie skirs savo balsą demokratų atstovei, o ne verslo magnatui, užsigeidusiam „vėl padaryti Ameriką didžią“.
„Jo pozicija yra tokia, kad Amerikai turi rūpėti tik Amerikos interesai.
Jis viską vertina kaip verslininkas, kiek iš to gaus finansinės naudos, sąskaitų balansą išveda, ir jam jau viskas aišku.
Bet ne tai turi lemti valstybių politiką. Aišku, neatsibusime kitą dieną po inauguracijos ir nepamatysime, kad NATO nebėra, o Rusija tapo Amerikos sąjungininke.
Čia yra daug saugiklių: Kongresas, Aukščiausiasis teismas, partijos, visa administracijos mašina. Revoliucinius pokyčius padaryti nėra taip lengva net tokiam kaip D.Trumpas. Bet ta izoliacionizmo politika kelia nerimą, nes ji gali turėti rimtų pasekmių pasaulyje“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Varžosi nepopuliarumu
Kartą važiuodamas namo taksi vilnietis užkalbino vairuotoją apie prezidento rinkimus ir išgirdo tai, apie ką nuolatos kalbama Amerikoje.
Taksistui atrodė, kad jis prezidentą turi rinkti ne iš geriausių, o iš blogiausių kandidatų. Kad jam nepatinka nė vienas iš jų.
Naujausia „ABC News/Washington Post“ apklausa tai patvirtino. Ji labiausiai pribloškė ne tuo, kad H.Clinton ir D.Trumpas nenutolsta vienas nuo kito pagal populiarumą, bet kad jie vienas kitą baigia nurungti pagal nepopuliarumą.
H.Clinton nepalankiai vertino 60 proc. apklaustųjų, D.Trumpą faktiškai tiek pat – 58 proc.
Amerikiečiai, kurie visada mėgsta puikuotis savo politinėmis pažiūromis, dabar ne visada drįsta išsikabinti savo remiamų kandidatų plakatų.
Antai Džeksono mieste Misisipėje vienas gyventojas pranešė policijai, kad kažkas jo pievoje įsmeigtą „Clinton“ ženklą apmėtė purvu, o kitas iš kito miesto galo informavo, jog jo „Trump“ ženklas buvo padegtas.
Ant automobilių Vašingtono gatvėse daugiau pastebėsi lipdukų su Baracko Obamos pavarde iš 2012 ir net 2008 metų rinkimų kampanijos negu H.Clinton.
Yra ir tokių, kurie ant mašinos užsiklijavę du lipdukus: „Ne Hillary“ ir „Ne Trumpas“.
„Aš neremiu H.Clinton kaip mažesnio blogio. Aš ją remiu kaip nuostabią kandidatę, – patikino D.Vidutis. – Tikiuosi, kad nebus kaip per „Brexit“, kai niekas netikėjo, jog jis įvyks, bet įvyko.
Manau, kad užteks blaiviai mąstančių žmonių, kurie supranta, kad valdyti šalį nėra lengva.
Ponas Trumpas žiūri į branduolinius ginklus kaip į nepanaudotą žaislą, jis nenori gilintis, o nori tik loti ant žmonių. Kažkodėl žmonėms tai patinka.
Ponia Klintonienė jau yra parodžiusi, kokia ji darbšti ir stipri lyderė.“
Stebės ir kino teatre
„Gal atėjo laikas išrinkti į prezidentus ne politikierių?“ – priešingai mąstė A.Šilas, nuo 1987-ųjų aktyviai dalyvavęs respublikonų veikloje.
Jis tikisi, kad vėlų antradienio vakarą arba jau po vidurnakčio galės švęsti demokratų valdymo pabaigą ir D.Trumpo pergalę.
„Kai Čikaga atsiuntė į Vašingtoną B.Obamą, aš pasirinkau savo verslą“, – „Lietuvos rytui“ sakė anksčiau Valstybės departamente dirbęs Amerikos lietuvis, po to įkūręs konsultacijų įmonę „Campaign Research Associates“.
Jis sakė dar niekada gyvenime nematęs tokios kovos dėl prezidento posto: „Pirmą kartą Demokratų partija išsirinko kandidatę, kurios veiksmai tiriami Federaliniame tyrimų biure.
Pirmąkart respublikonų kandidatas yra verslininkas, kuris nėra buvęs politiku. Visi dabar dreba, nes yra galimybė, kad jis bus išrinktas. Tai labai įdomu.“
Rinkimų rezultatų laidą A.Šilas ketina žiūrėti ramiai savo namuose Aleksandrijoje, nors Amerikoje populiaru rinktis stebėti rinkimų laidų baruose ir specialiuose vakarėliuose.
Pirmą kartą jas rodys net penkiasdešimt AMC tinklo kino teatrų visoje Amerikoje.
Kodėl gi nepraleidus rinkimų nakties su spragėsiais prie didžiulio ekrano, juk ši rinkimų kampanija buvo dramatiškesnė už kai kurias Holivudo dramas?
Žinodamas, kokios aistros verda tarp H.Clinton ir D.Trumpo šalininkų, kino teatrų tinklas pasirūpino, kad skirtingos stovyklos rezultatų lauktų skirtinguose kino teatruose. Vieni teatrai bus „mėlyni“, tai yra skirti demokratams. Kiti – „raudoni“, tai yra respublikonams. Kad tik būtų išvengta agresijos.
„Turime daug problemų, tačiau Amerika jau daugiau nei du šimtus metų perleidžia prezidentūrą ir valdžią į kitos partijos rankas ir toliau gyvuoja“, – aistras ramino respublikonas S.Anužis.
Jis prisipažino, kad prieš antradienį jaudinasi labiau nei bet kada, nes kova vyksta taškas į tašką ir nuspėti nugalėtojo šiuo metu neįmanoma: „Man atrodo, kad D.Trumpas gali laimėti keturiasdešimtyje valstijų, tačiau jis gali visose jose taip pat ir pralaimėti. Viskas keičiasi kiekvieną dieną.“
