Kaip portalui „The Hill“ rašo šiemet knygą apie Rusijos įtaką Ukrainoje, Gruzijoje, Baltijos šalyse išleidusi analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertė Agnia Grigas, D.Trumpo flirtas su Rusija gali atbaidyti imigrantų iš Rytų Europos palikuonis, o jų kai kuriose valstijose – visai nemažai.
Pastaraisiais mėnesiais jo kalbos apie NATO nereikalingumą ir prielankumas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sugebėjo ne tik suskaldyti respublikonų lyderius, bet ir sukėlė nemažą sumaištį tarp partijos rinkėjų.
Dėl to Rytų Europos tautų šaknis turintys amerikiečiai – kurie dalyje svarbių valstijų sudaro nemažą dalį – gali paminti tradiciją rinkti Respublikonų partijos kandidatą ir savo balsą atiduoti demokratei Hillary Clinton.
Mažiausiai 20 mln. amerikiečių yra kilę iš Centrinės ir Rytų Europos, o net 12 mln. iš jų turi Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos kraujo.
Šie rinkėjai gyvena rinkimams svarbiose Mičigano, Pensilvanijos, Floridos, Ohajo ir Viskonsino valstijose.
Nors jų požiūris į vidaus politikos klausimus skiriasi, šie amerikiečiai nuo kitų JAV rinkėjų skiriasi vienu bruožu: jie kur kas jautriau seka užsienio politikos klausimus.
Be to, iš Rytų Europos kilę amerikiečiai dažnai be išlygų palaiko NATO ir priešinasi Vladimiro Putino politikai.
Kartą jau keitė nuomonę
Nors šie rinkėjai ne visada palaikė Respublikonų partiją, juos taip elgtis paskatino politiniai pokyčiai Europoje.
Antai XX amžiaus pradžioje lietuvių kilmės amerikiečių bendruomenę daugiausiai sudarė darbininkų klasės miestiečiai, kurie save tapatino su Demokratų partija.
Tačiau po 1945 metų Jaltos konferencijos, kurioje Sovietų Sąjungos įtakos zona smarkiai išplito į Vakarus, dauguma imigrantų iš Baltijos šalių jautėsi išduoti demokratų ir atsisuko į respublikonus, kurie ilgą laiką aiškiai reiškė priešiškumą komunizmui.
Perbėgimas iš demokratų į respublikonų stovyklą dar sustiprėjo devintajame dešimtmetyje šalį valdant Ronaldui Reaganui.
Griežta prezidento kritika Kremliui ir stiprus nepriklausomybės judėjimų palaikymas lėmė tai, kad Rytų europiečių diasporos svyruojančiose valstijose persvėrė rezultatus respublikonų naudai.
Sukrėtė žodžiai apie NATO
Tačiau, regis, D.Trumpas viską nubrauks. Didžiausią sąmyšį sukėlė jo svarstymai, kad Vašingtonas neturėtų automatiškai pulti į pagalbą NATO sąjungininkams, jeigu šiems grėstų Rusijos ataka.
Jungtinis Baltijos ir Amerikos nacionalinis komitetas greitai išplatino pareiškimus, kuriuose atkreipė dėmesį, kad ryšiai tarp Vašingtono ir Baltijos šalių turėtų būti stiprinami. Sureagavo ir kitos organizacijos.
D.Trumpo teiginiai visiškai skyrėsi nuo H.Clinton pozicijos. Per visą savo karjerą buvusi JAV valstybės sekretorė rodė nenuilstamą paramą NATO ir ragino Ameriką užimti vadovaujantį vaidmenį pasaulio politikoje.
„Būtent NATO yra viena iš geriausių JAV investicijų“, – kalbėdama Stanfordo universitete pažymėjo H.Clinton.
Požiūrį vėl atitinka demokratė
Demokratė nedviprasmiškai kalba ir apie Rusijos agresiją – priešingai nei D.Trumpas, kuris nuolat menkina Maskvos grėsmę ir žavisi V.Putinu.
Prieš dvejus metus H.Clinton aiškiai pasisakė dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą: „Tai vertybių dvikova ir V.Putino mėginimas perbraižyti po Antrojo pasaulinio karo susiformavusias Europos sienas. Jeigu jam pavyks tai padaryti, manau, kad atsiras ir daugiau šalių, kurioms Rusija grasins arba kišis į jų politiką.“
Tad sunku tikėtis, kad šiuose rinkimuose Rytų Europoje šaknis turintys amerikiečiai pakeistų nuomonę. Ypač dėl radikaliai priešingų D.Trumpo ir H.Clinton pozicijų dėl NATO būtinybės ir Rusijos grėsmės.
Regis, istorija kartojasi. Prieš 71 metus šie amerikiečiai pasijuto išduoti Maskvai nuolaidžiavusių demokratų, o dabar tokius pačius jausmus jiems sukėlė respublikonų kandidatas.
Antradienį švytuoklė gali sugrįžti atgal ir užsienio politika besidomintys rinkėjai H.Clinton atves į Baltuosius rūmus.
