Kodėl apklausos rodė kitaip?
„Apklausos yra dinamiškas dalykas – jos nuolatos kito. Paskutinę savaitę po Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus pareiškimų D.Trumpo prognozės aiškiai gerėjo.
Pasakyti, kad dabartinė situacija netikėta, vertinant nuo metų pradžios, be abejo galima. Vertinant tai, kas vyko prieš porą savaičių, reikia pasakyti, kad rezultatas netgi labai netikėtas. Nes iki FTB direktoriaus pareiškimų H.Clinton buvo praktiškai užsitikrinusi pergalę.
Tačiau paskutinę savaitę įvykiai pakrypo kita linkme. Todėl jos pralaimėjimas nebėra baisi staigmena“, – sakė M.Katkus.
Visame pasaulyje apklausų patikimumas mažėja dėl informacijos srauto, veikiančio apklausiamuosius. Be to, šios rinkimų kampanijos jų buvo mažiau, jos buvo pigesnės.
Tiesa, jeigu į jas investuojama daugiau pinigų, jos būna patikimesnės. Antai Ajovos valstijoje atlikta apklausa, kuri prognozavo D.Trumpo pergalę, buvo visiškai tiksli.
„Galiausiai, jeigu kandidatų reitingai priartėja vienas prie kito per kelis procentus, prognozuoti, kas atsitiks, darosi labai sunku“, – apklausų duomenis vertino M.Katkus.
Kas nulėmė pralaimėjimą?
Viena priežasčių, kodėl pralaimėjo H.Clinton – socialinių tinklų įtaka. Tradicinių partijų atstovai jais nežongliruoja taip lengvai, kaip naujokai – tai tinka ir D.Trumpo atveju.
„Pasikeitė komunikacija, su kuria nespėja susitvarkyti ne tik JAV, bet ir kitų Vakarų šalių politinio elito atstovai. Ja labai gerai naudojasi įvairūs populistai. Jie, nors ir turėdami mažesnę patirtį, greičiau „perkanda“ žaidimo taisykles“ – tikino M.Katkus.
H.Clinton pralaimėjimas buvo nulemtas ir dar kelių dalykų. Ji sugebėjo pralaimėti tris valstijas – Viskonsiną, Pensilvaniją ir Mičiganą – vien dėl savo įsitikinimo, kad čia papildomai dirbti nereikės.
„Viskonsine ir Mičigane H.Clinton net nevykdė rinkiminės kampanijos. Mičigane kampanija irgi buvo labai menka, nes visose šiose vietose buvo prognozuojamas ryškus jos pirmavimas.
Staiga atsirado šiek tiek naujų rinkėjų, persigalvojo buvę jos rėmėjai. Viso to pasekmė – didžiulis pralaimėjimas. Įdomu tai, kad pralaimėjimas įvyko „per plauką“ – tik 1 ar net 0,5 proc. skirtumu.
Išvada akivaizdi – jei manai, kad šiais laikais turi ką nors užsitikrinęs, nes tyrimuose tavo pranašumas žada būti 10 proc., tai reikia galvoti iš naujo“, – paaiškino M.Katkus.
Pritraukė protesto balsus
Netradicinė D.Trumpo kandidatūra, po to, kai jis sugebėjo susivaldyti ir neįsivelti į didesnius skandalus pastarąsias porą savaičių, pritraukė ant politinio elito supykusius žmones. Jei prieš tai jie buvo pasirinkę H.Clinton, tai galiausiai nusprendė vėl atsisukti į D.Trumpą.
„Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu Vilniuje prieš rinkimus kas nors 20 proc. pakeltų šildymo kainą? JAV būtent taip ir atsitiko. Prieštaringai vertinamos sveikatos draudimo programos, vadinamos „Obamacare“, kainos pakilo 20 proc.
Akivaizdu, kad vidurinės klasės dirbantiems amerikiečiams, kurie ir taip prastai ją vertina, tai galėtų turėti didelę reikšme renkantis, už ką balsuoti“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.
Skandalai nenuskandino
Atrodytų, kad būtent D.Trumpą, o ne ką kitą, turėjo nuskandinti nuolatiniai jo skandalai – meksikiečių, moterų įžeidinėjimai, pasipiktinimas po vaizdo įrašo, kuriame D.Trumpas nepagarbiai kalba apie moteris.
Tačiau, kaip parodė balsavimo rezultatai, amerikiečiams visa tai pasirodė ne taip svarbu.
„D.Trumpo skandalų privalumas buvo tas, kad jie buvo pavieniai ir trumpalaikiai. Tuo metu H.Clinton persekiojo vis ta pati tema – elektroninių laiškų skandalas. Būtent dėl jų ji ėmė atrodyti daliai amerikiečių nepatikima, korumpuota.
Nors FTB galiausiai tyrimą nutraukė, nes neaptiko jokių kriminalinių veiksmų, buvo jau per vėlu.
Jeigu būtų nuolatos kalbėta apie vis naujus D.Trumpo mokesčių deklaracijų duomenis, akivaizdu, kad tai būtų labai stipriai jam pakenkę. Tačiau tai buvo vienkartinė tema“, – teigė M.Katkus.
Tokios „vienkartinės“ temos esą greitai užsimiršta ir didesnio poveikio rinkėjams nedaro.
„Šiais laikais žiniasklaidos ciklas yra žymiai trumpesnis ir skandalas, kurio būtų užtekę „nužudyti“ kandidatą į prezidentus kad ir 1980-aisiais, dabar aktualus daugiausia savaitę. Po to seka kitas naujienų ciklas ir žmonėms rūpi kiti dalykai. Dėmesys nukreipiamas kitus.
Tuo metu H.Clinton problema ta, kad jos elektroninių laiškų skandalas tęsėsi itin ilgai ir vis pasirodydavo naujų aspektų. Nors iš esmės nieko skandalingo tame lyg ir nebuvo. Tačiau tai leido jos oponentui parodyti ją kaip nesąžiningą politikę ir taip sumažinti jos populiarumo rodiklius iki savo nepopuliarumo rodiklių“, – paaiškino viešųjų ryšių ekspertas.
Rinkosi, kas pažadės geriau
Kai abu kandidatai atrodo vienodai blogi, svarbos įgauna kiti aspektai. Žmonės ima svarstyti, kad verčiau atiduos savo balsą už tą, kuris galbūt įvykdys jiems svarbų pažadą: panaikins prieštaringai vertinamą sveikatos draudimo programą arba aptvers pasienį su Meksika ir taip pasirūpins, kad imigrantai iš ten daugiau neatvažiuotų.
„Tokia taktika naudojama Rusijoje. Kai politikas varžosi su kandidatu iš opozicijos, jo tikslas yra pastarąjį apjuodinti tiek, kad jie atrodytų vienodai blogi.
Tada rinkėjai galvoja, kad visi yra vienodai blogi ir pasirenka tuos, kurie galbūt pasiūlo daugiau kokių nors gėrybių. Toks efektas pasiektas ir JAV“, – teigė M.Katkus.
Nuopelnai ne tik D.Trumpo
M.Katkus įsitikinęs – yra ir dar viena medalio pusė. Esą nereikėtų visų nuopelnų priskirti D.Trumpui.
„Taip, jo gebėjimas laimėti pirminiuose rinkimuose buvo tikrai unikalus, to negalima nuvertinti. Tačiau tai ne viskas. JAV politika turi ciklus ir šie metai turėjo būti Respublikonų partijos metais. Labai daug respublikonų sugebėjo laimėti ne tik vietas Atstovų rūmuose, bet ir Senate.
Kai viena politinė grupė – šiuo atveju demokratai – aštuonerius metus buvo labai įtakingi, priėmė daug savo sprendimų, kurių dalis vertinama dviprasmiškai. Natūralu, kad tuo nepatenkintieji greitai mobilizavosi“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.
Tai, kad išsilaikyti valdžioje ilgiau nei dvi kadencijas labai sudėtinga, įrodo ir praeities įvykiai. Paskutinį kartą tai pavyko tik respublikonams dar tuo metu, kai George'as Bushas buvo išrinktas prezidentu po Ronaldo Reagano. Tačiau ir tada G.Busho išlikimas tetruko 4 metus. Po to JAV prezidentu dvi kadencijas buvo demokratas Billas Clintonas.
„Labai retai pasitaiko atvejai, kad valdžioje tris kadencijas iš eilės išsilaikytų tos pačios partijos kandidatas. Todėl galima sakyti, kad ir kas būtų D.Trumpo vietoje, turėtų puikias galimybes laimėti prieš H.Clinton. Vadinčiau tai daugiau respublikonų, o ne D.Trumpo pergale.
Tačiau H.Clinton pralaimėjimas turėtų būti baisia žinute visiems demokratams“, – teigė M.Katkus.
